Pirminė smegenyse sužadintų chemikalų paskirtis, kai įsimylime – giminės pratęsimas. Dėl šių medžiagų trokštame sukurti šeimą ir turėti vaikų. Kai jau turime vaikų, tie chemikalai pakinta, kad liktume kartu auginti vaikus. Taigi tam tikra prasme meilė yra cheminė priklausomybė, susijusi su reprodukcine funkcija, rašoma tinklapyje www.science.howstuffworks.com.
Nesvarbu, kokioje šalyje gyventume ir kokiai kultūrai priklausytume, meilė visur vaidina svarbų vaidmenį. Nors kultūriniai meilės rodymo skirtumai gali būti milžiniški, nediskutuojama dėl fakto, kad romantinė meilė egzistuoja. Tačiau kas priverčia mus įsimylėti tam tikrą žmogų?
Kas priverčia mus įsimylėti?
Visi turime idealaus partnerio atvaizdą, palaidotą giliai mūsų pasąmonėje. Tai tas meilės kompasas, kuris nusprendžia, kas sausakimšoje patalpoje patraukia mūsų akis. Tačiau kaip tas atvaizdas susiformuoja?
Išvaizda
Dauguma tyrinėtojų teigia, kad renkamės partnerius, kurie mums primena tėvus. Kai kurie netgi mano, kad renkamės tokius, kurie mums primena mus.
Kognityvinės psichologijos atstovas Davidas Perrettas iš St. Andrews universiteto Škotijoje atliko eksperimentą, kurio metu iš paties žmogaus skaitmeninės fotografijos sukūrė priešingo lyties žmogaus fotografiją. Tuomet tas žmogus gavo gausybę priešingos lyties nuotraukų, iš kurių turėjo išsirinkti patraukliausią. Pasak dr. Perretto, tiriamieji visada rinkdavosi savo veidą (ir nesuprasdavo, kad jis jų).
Asmenybė ir feromonai
Renkamės tuos, kurie primena mums tėvus (ar kitus artimus žmones vaikystėje) savo asmenybe, humoro jausmu, pomėgiais. O kaip feromonai?
Dėl šio klausimo vis dar nesutariama. Žodis „feromonas“ kilo iš graikų pherein ir hormone, reiškiančių „jaudulio nešėjas“.
Gyvūnijos pasaulyje feromonai yra individualaus kvapo „žymės“, randamos šlapime ar prakaite, kurios patraukia priešingą lytį. Jie padeda gyvūnams identifikuoti vienas kitą ir pasirinkti partnerį su imunine sistema, besiskiriančia nuo savos, kad susilauktų sveikų palikuonių. Nosyse gyvūnai turi specialų organą, kuris fiksuoja šį bekvapį chemikalą (VNO).
Tai, kad egzistuoja ir žmonių feromonai, suprasta 1986 metais. Šių cheminių medžiagų rasta žmogaus prakaite, bet ne visų. Net jei VNO turi ne visi ir ne visiems vienodai jie veikia, vis dėlto tai yra įrodymas, kad kvapas – svarbus meilės aspektas (tai liudija klestinti kvepalų pramonė).
Eksperimento metu grupė moterų turėjo uostyti neskalbtus vyriškių marškinėlius ir rinktis, kuris kvapas joms labiausiai patinka. Kaip ir gyvūnijos pasaulyje, dauguma moterų pasirinko tuos vyrus, kurių imuninė sistema buvo skirtingiausia nuo jų.
Meilės stadijos: geismas ir potraukis
Yra trys skirtingos „meilės“ stadijos:
- geismas, arba erotinė aistra;
- potraukis, arba romantinė aistra;
- prisirišimas, arba įsipareigojimas.
Kai visas tris stadijas išgyvenate su vienu žmogumi, jūsų ryšys labai tvirtas. Kartais vien tik geismas neliudija apie meilę.
Geismas
Kai esame paaugliai, pirmą kartą kilus hormonų audroms siekiame pažinti, kas yra „meilė“. Geismas ir toliau vaidina svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Geismas ir romantinė meilė – du skirtingi dalykai, sukeliami skirtingų poreikių.
Geismas atsiranda iš seksualinio poravimosi poreikio, romantinė meilė – dėl rūpesčio vaikais. Taigi net jei kartais partneriui nejuntame geismo – tai normalu.
Seksologas Johnas Money nubrėžia ribą tarp meilės ir geismo tokiu būdu: „Meilė egzistuoja virš juosmens, geismas – žemiau. Meilė lyriška. Geismas gašlus.“
Feromonai, išvaizda ir mūsų pačių nuostatos lemia, ko imame geisti. Be geismo galėtume niekad nerasti to ypatingo žmogaus. Tačiau būtent mūsų romantinė meilė veda link potraukio.
Potraukis
Nors pradiniai jausmai kyla iš geismo, jei santykiai progresuoja, atsiranda potraukis. Tuomet prarandame savybę mąstyti racionaliai, bent jau kai kalbame apie potraukio objektą. Čia gerai tinka posakis, kad meilė yra akla. Nematome partnerio trūkumų. Idealizuojame jį ir negalime apie jį galvoti blogai. Tai prigimties dalis.
Šioje stadijoje poros praleidžia gausybę laiko kartu pažindami vienas kitą. Jei jausmas abipusis, jis pereina į trečią stadiją – įsipareigojimą.
Tai ilgalaikė stadija. Mokslininkai nustatė, kad kuo labiau idealizuojame partnerį, tuo stipresni santykiai būna trečiosios fazės metu. Šioje stadijoje svarbiausi – oksitocinas (išsiskiria sekso metu), vazopresinas (svarbus įsipareigojimo jausmui) ir endorfinai (suteikia gerovės ir saugumo pojūtį).
O kas toliau?
Kas nutinka, kai euforija baigiasi? Pasak Teksaso universiteto (JAV) profesoriaus Tedo Hustono, draugystės stadijos trukmė lemia santykių trukmę. Kuo ilgesnė buvo draugystė, tuo stipresni vėliau bus ilgalaikiai ryšiai.
Vis dėlto aistringa meilė laikui bėgant išblėsta. Tyrimai rodo, kad aistringa meilė praeina per dvejus-trejus metus. Staiga pamatote, kad mylimasis turi trūkumų. Kaip jis pasikeitė, galvojate jūs. O iš tikro jis nepasikeitė. Tiesiog dabar sugebate į jį žvelgti racionaliai, kitaip nei tada, kai jus akino meilė. Šioje stadijoje santykiai arba sutvirtėja, arba galutinai nutrūksta.
