aA
Neabejoju, kad Kremliaus ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos koridoriuose plinta pasitenkinimas ir džiaugsmas. Šiomis dienomis Rusija pasiekė savo reikšmingiausią diplomatinį laimėjimą per pastaruosius penkerius metus. Prieš kelias savaites grėsė diplomatinio izoliavimo pavojus.
Kęstutis Girnius
Kęstutis Girnius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

JAV prezidentas Barackas Obama atšaukė savo aukščiausio lygio susitikimą su prezidentu Putinu, vis daugiau šalių kritikavo Rusijos vidaus ir užsienio politiką, ne vienas politologas aiškino, kodėl reikia atsisakyti lūkesčių nepatenkinusios „perkrovimo“ politikos. Kremlius buvo kritikuojamas už daug ką, bet daugiausia priekaištų sulaukė dėl Sirijos palaikymo, atsisakymo pritarti griežtesnių, net karinių priemonių vartojimui prieš al Assado režimą.

Nors Kremliaus politika Sirijos atžvilgiu atrodė neveiksminga, net kontrproduktyvi, įvairios priežastys skatino Rusiją jos laikytis. Pirma, Rusijai nepaprastai svarbu, kad tarptautinė visuomenė su ja skaitytųsi ir laikytų ją viena svarbiausių pasaulio šalių. Smunkant Rusijos ūkinei ir karinei galiai, viešas Rusijos pripažinimas tampa vis svarbesnis Maskvai. Vienas didžiausių Kremliaus vadovų nuogąstavimas – nesulaukti kvietimo prie derybų stalo, kai lemiami svarbiausi dienos klausimai. Rusijos vaidmuo Artimuosiuose rytuose tolydžio mažėja, nes vis daugiau arabų šalių nemato ypatingesnių priežasčių bendrauti su Rusija. Sirija yra bene vienintelis jos klientas. Nuvertus Sirijos vadovą al Assadą, žlugtų Kremliaus įtaka ne tik Sirijoje, bet ir visame regione. Maskvai tai būtų košmaras, tad Kremliui rūpėjo, kad dabartinis Sirijos režimas išliktų.

Rusijai nepaprastai svarbu, kad tarptautinė visuomenė su ja skaitytųsi ir laikytų ją viena svarbiausių pasaulio šalių. Smunkant Rusijos ūkinei ir karinei galiai, viešas Rusijos pripažinimas tampa vis svarbesnis Maskvai.
Kęstutis Girnius

Antra, Sirijos palaikymas leidžia Rusijai visoms šalims, ypač potencialiems sąjungininkams, parodyti kad ji, kitaip nei JAV, yra patikimas partneris, kuris liks ištikimas net sudėtingiausiomis sąlygomis. Vašingtonui ne kartą priekaištaujama, kad jis lengvabūdiškai išduoda sąjungininkus, kai jie papuola į bėdą. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra JAV laikysena buvusio Egipto prezidento Hosnio Mubarako atžvilgiu. Mubarakas 30 metų buvo ištikimas JAV sąjungininkas, kuris priešinosi musulmonų fundamentalizmui ir palaikė gerus ryšius su Izraeliu, nors tokiai politikai nepritarė gyventojų daugumą. Vos prasidėjus Arabų pavasariui ir protestams prieš Mubaraką, prezidentas Obama pareiškė, kad status quo yra nepriimtinas, o Mubarakas turi pasitraukti iš valdžios. JAV nesipriešino Mubarako areštui ir teismui. Regione dar puikiai prisimenama, kaip JAV elgėsi su nuverstu Irano šachu. Nenorėdamas suerzinti naujos Irano valdžios, Vašingtonas leido jam tik trumpam atvykti į JAV gydytis nuo vėžio ir po kelių mėnesių privertė palikti šalį.

Maskva liko ištikima Sirijos valdžiai, jai teikė ginklų ir įgyvendino ankstesnius įsipareigojimus net tada, kai beveik visas pasaulis nuo jos nusigręžė ir darė didelį spaudimą, kad būtų pritarta prieš al Assado režimą nukreiptoms JTO saugumo tarybos rezoliucijoms. Šitokią ištikimybę itin vertins diktatorių ir autoritarinių valdžių vadovai, su kuriais Rusija palaiko ryšius.

Yra ir trečia priežastis. Rusija mano, kad ją ne kartą apgavo JAV ir Vakarų Europa, ir yra pasiryžusi užtikrinti, kad tai nepasikartos. 2011 m. Maskva nesipriešino JTO rezoliucijai, kuri suteikė teisę įvesti neskraidymo zoną Libijoje ir apsaugoti civilinius gyventojus nuo Kadafio rėmėjų smurto. Vakarų šalys akivaizdžiai peržengė JT mandato suteiktus įgaliojimus. Jos ne tik siekė pakeisti Libijos valdžią (regime change), bet uoliai medžiojo pati Kadafį, net kai jis buvo nuverstas ir slapstėsi pietų Libano dykumuose. Tai ne pirmas kartas, kai, Maskvos nuomone, Vakarai piktnaudžiavo Rusijos gera valia ir draugiškumu.

Kremlius neturėtų pervertinti savo sėkmės. Ji buvo atsitiktinė, Obamos dvejonių, svyravimų ir noro vengti smurto vaisius.
Kęstutis Girnius

1999 m. buvęs Rusijos premjeras Viktoras Černomyrdinas suvaidino itin reikšmingą vaidmenį, įtikinant Jugoslavijos vadovą Slobodaną Milosevičių pritarti paliauboms ir pavesti Kosovą JTO kontrolei. Nors tarptautinė bendruomenė reikalavo suteikti Kosovui plačią autonomiją, ji įsipareigojo gerbti Jugoslavijos teritorinę neliečiamybę. Kaip žinia, po kelerių metų JAV ir daugelis NATO šalių pripažino Kosovo nepriklausomybę. Rusijos nutarimas pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos „nepriklausomybę“ buvo iš dalies atsakas NATO politikai.

Kremlius neturėtų pervertinti savo sėkmės. Ji buvo atsitiktinė, Obamos dvejonių, svyravimų ir noro vengti smurto vaisius. Nors Obama yra tikslinių žudymų entuziastas, jis nenori JAV įvelti į karines avantiūras, labai nenoriai pritarė karinėms operacijoms Libijoje. Tik masinis cheminių ginklų panaudojimas bei nuogąstavimai, kad JAV neteks patikimumo ir gebėjimo atgrasyti potencialius agresorius, jei jis nieko nedarys, skatino jį keisti savo nuostatas.

Tą dieną, kai susitiko su Baltijos prezidentais, Obama buvo pasiryžęs po kelių dienų smogti Sirijai. Bet tą naktį jis persigalvojo, nutarė kreiptis į Kongresą, o užsienio reikalų ministrui Johnui Kerry padarius užuominą, kad Sirija galėtų išvengti antpuolio, jei cheminius ginklus perduotų tarptautinei priežiūrai, Rusija suskubo daryti pasiūlymą, kurio kaip gelbėjimo rato greitai stvėrėsi Vakarai.

Damaskas dabar teigia, kad pasirašys JT cheminių ginklų draudimo sutartį. Obama kalbasi su Putinu, Kerry keliauja į Maskvą tartis su Lavrovu. Į buvusią „autsaiderę“ Rusiją nukrypo pasaulio diplomatų dėmesys. Nežinia, kiek ilgai Maskva galės džiaugtis savo vaidmeniu. Net geriausiomis sąlygomis būtų nepaprastai sunku perduoti kurios nors šalies cheminius ir biologinius ginklus tarptautinėn priežiūron, bet Sirijoje vyksta itin nuožmus pilietinis karas, o al Assado valdžia yra sukta ir nepatikima.

Nuvertus Sirijos vadovą al Assadą, žlugtų Kremliaus įtaka ne tik Sirijoje, bet ir visame regione. Maskvai tai būtų košmaras, tad Kremliui rūpėjo, kad dabartinis Sirijos režimas išliktų.
Kęstutis Girnius

Rusija ir Prancūzija jau susiginčijo dėl naujos JTO rezoliucijos teksto. Putinas niekada nepritars Lenkijos siūlymui sankcionuoti karinį smūgį, jeigu būtų nustatytas Sirijos sukčiavimas ar laiko tempimas, ką supranta ir Varšuva. JAV tikina, kad, nesulaukusi greitų rezultatų, ji pasiryžusi smogti. Bet kuo ilgiau atidedamas smurto vartojimas, tuo bus sunkiau jį pateisinti vėliau.

Daugelis laiko Rusijos sėkmę JAV ir ypač Obamos pralaimėjimu. Obama blaškėsi, elgėsi neryžtingai, nerodė vadovo savybių. Gal šiek tiek nukentėjo JAV patikimumas, bet manyčiau, kad ne tiek daug, kiek kartais nuogąstaujama. JAV tebėra galingiausia pasaulio šalis, ir šį kartą delsusi, kitą kartą skubės pamokyti tuos, kurie drįs jai mesti iššūkį.

Yra ir du teigiami poslinkiai. Apklausos rodo, kad didžioji JAV gyventojų dauguma nepritaria kariniams veiksmams, mano, jog reikia skirti pirmenybę vidaus reikalams. Jie supranta, kad JAV neturėtų būti pasaulio policininkas, Europos sąjungos (ES) užsienio legionas. Jei ES ar Arabų lyga mano, kad reikia imtis priemonių smurtui stabdyti, tegul sukuria ginkluotąsias pajėgas, kurios galėtų pačios įgyvendinti šitokias užduotis.

Sveikintinas Obamos kreipimasis į Kongresą, prašant pritarimo kariniams veiksmams. Nors Obama pabrėžia, kad jis gali pats daryti sprendimą, jo kreipimasis veikiausiai sukurs precedentą, kurio turės paisyti jo įpėdiniai. Karinės intervencijos yra perdaug svarbios, kad būtų galima leisti prezidentui ir jo patarėjams vieniems nutarti, kada galima jas pradėti. Rusija laimėjo, bet ne JAV sąskaita. Be to, Rusijos sėkmė yra trapi.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Verslui Vyriausybės užmojai netikėti: kodėl bus galima į parduotuvę, bet ne į lauko kavinę ar sporto klubą

Šalies verslo atstovai sutrikę – Vyriausybės siūlymai griežtinti pandemijos valdymą juos...

ES ambasadorius: panašu, kad skrydžiai iš Irako į Minską kuriam laikui atšaukiami papildyta 22.23 val. (584)

Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Irake Martinas Huthas sako, kad skrydžiai iš šios šalies į...

Lašas: dar vienas karantinas – ir galėsime dėti kryžių ant Vyriausybės (1177)

Naujų atvejų skaičiams kylant, šalies savivaldybėms vis raudonuojant ir po truputį artėjant...

Didžiųjų įmonių planai dėl grįžimo į biurus JAV: siaučiant virusui viskas keičiasi

COVID-19 atvejų augimas paskatino JAV darbdavius stabdyti grįžimo į biurus planus ir įvesti...

Naujausi NASA užmojai Mėnulyje: planuoja statyti tokią observatoriją, kokios Žemėje įrengti net neįmanoma (1)

Gravitacinių bangų atradimas yra vienas reikšmingiausių mokslo pasiekimų šiame šimtmetyje....

Po kritikuojamų valdžios sprendimų kreipėsi į Dalią Grybauskaitę: šitai jums pasakyti nori daugelis (417)

Kai šalyje kyla neramumai ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl situacijos, kuri vyksta šalies...

Miglė Rakauskaitė | D+

Vokiečiai patys sukūrė monstrą, kuris juos pribaigė: po cheminio ginklo atakos juos pasitiko „numirėlių armija“ (1)

Kruvinas mūšis, nuodingosios dujos, numirėliais virtę kariai ir pūliuojančios žaizdos – visa...

Vilniaus bažnyčioje – siaubingi išpuoliai: prie altoriaus – dar neregėtos orgijos

Vilniaus centre esančioje Dievo Gailestingumo Šventovėje – siaubingi išpuoliai: jau daugiau...

Kauniečiai už 6 tūkst. eurų įsigijo ir įsirengė automobilinį namelį: derinant darbą ir keliones galima net ir sutaupyti (43)

Gabija Cvilikaitė ir Tomas Bikuličius – labai aktyvi ir vietoje nenustygstanti pora, kuriai...

Lietuviai per metus išgeria milijonus butelių giros: pasigardžiuokime ja ir patys pasigaminę namuose

Lietuvių taip mėgstamą girą galima pavadinti vienu seniausių bei brandžiausias tradicijas...