aA
Iš visų Lietuvos sostinės pritraukiamų užsienio investicijų, nedaug žinome apie įplaukas į biudžetą, kurias generuoja kino industrija. Nors kinas ir laikomas meno šaka, kasmet didžiausių Europos miestų iždai iš jo pasipildo apvaliomis sumomis. Vienintelė problema – ne visada tinkamas pačių miestų reagavimas į kino kūrėjų užklausas – tai ne tik užkerta kelią pelningiems kino projektams, bet ir stabdo miestų garsinimą pasaulyje. Laimei, Vilniuje pirmieji tvirti žingsniai sprendžiant šią problemą – jau žengti.
Kęstutis Drazdauskas
Kęstutis Drazdauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Situaciją iš esmės pakeitė Vilniaus kino biuro atsiradimas – tai labai palengvino kino industrijos darbą. Šis ofisas buvo įkurtas tam, kad galėtume konkuruoti su kitais Europos miestais. Vilniaus kino biuras nėra fenomenas ar unikalus dalykas pasaulyje – tokio pobūdžio biurai veikia daugumoje mūsų žemyno miestų. Jie skatina ir didina konkurenciją tarp miestų kino industrijų, o svarbiausia – palengvina projektų įgyvendinimą kino kūrėjams.

Pradžia buvo 2011 metų pabaigoje. Mano vadovaujama prodiuserių asociacija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę – turėjome galimybę savo projektą pristatyti Vilniaus merui. Pagrindinis mūsų tikslas buvo sumažinti biurokratinius reikalavimus norint pritraukti užsienio kino projektus į Vilnių.

Dėl to noriu padėkoti Artūrui Zuokui, kuris tuo metu mane nustebino. Mes pristatėme projekto tikslą, naudą, o meras labai greitai viską suprato ir po 2 mėnesių projektą įgyvendinome. Šiuo metu galima sakyti, kad biurui vadovauja tik vienas žmogus. Tačiau džiaugiamės, kad šis žingsnis realiai sumažino biurokratinius kelius kūrėjams, kurie siekia ir nori savo projektus įgyvendinti Vilniaus mieste.

Prie biuro veiklos prisideda tik Vilniaus miesto savivaldybė, kitų rėmėjų šiuo metu biuras neturi.

Šiandien Vilniaus kino biuras aktyviai dalyvauja įvairiuose debatuose valdžios institucijose, padeda kino industrijai gerinti verslo aplinką derybose su vyriausybės atstovais bei Seime.

Vilnius užsienio kino kūrėjų akimis

Pateiksiu pavyzdį: prieš atidarant šį biurą, gavus užsienio kompanijos užklausą, ar tą ir tą dieną bus galima, pavyzdžiui, Vilniaus katedros aikštėje filmuoti konkrečias būsimo filmo scenas, praeidavo daugiau nei dvi savaitės kol sužinodavai atsakymą. O atsakymas galėdavo būti ir neigiamas... Jau nekalbu apie leidimų gavimą ir visos kitos dokumentacijos sutvarkymą.

Su šio biuro pagalba leidimus kino kūrėjai gauna greitai, o užsienio klientui gali operatyviai atsakyti, ar tą ir tą dieną jis galės norimoje vietoje filmuoti savo scenas. Visas derinimas vyksta išties operatyviai, o ačiū dėl to galime sakyti tik merui Zuokui ir Vilniaus savivaldybei.

Sunku suskaičiuoti, kiek potencialių kino projektų Vilniuje neįvyko iki 2012 m., tačiau šiandien tai yra vienas iš patraukliausių kino industrijai miestų Europoje.

Visų pirma, Vilniuje yra patogi logistika. Miestas nedidelis, tačiau modernus. Taip pat kainos, lyginant su kitomis šalimis, nėra labai didelės. Dar Lietuvos sostinėje – daug gamtos. Kino turizmą mūsų mieste skatina ir architektūros įvairovė.

Galiausiai, Vilniuje turime tikrai aukštos kvalifikacijos specialistus, tačiau technologijų pagalba gyvenimas juda žaibiškais tempais pirmyn, turime neatsilikti. Padedant Vilniaus merui Artūrui Zuokui, Vilniaus miesto savivaldybė skyrė du objektus Paneriuose ir Kirtimuose lengvatinėmis sąlygomis, kurių funkcija – skatinti besivystančią kino industriją. Tai yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagalba įkurta nauja audio-vizualinė laboratorija. Joje galima susipažinti su naujausiomis kinografinėmis technologijomis ir robotizuotomis sistemomis. Šioje laboratorijoje ugdomi jaunieji talentai ir puoselėjamos naujos kinematografijoje atsirandančios profesijos.

Visa tai leidžia manyti, kad ateityje Vilniaus patrauklumas užsienio kino kūrėjų akyse tik didės, o mūsų tikslas – tinkamai tai išnaudoti miesto labui, tiek jį garsinant, tiek pildant jo iždą.

Kino nešama nauda miestui

Kino industrija yra solidus ir toli gražu ne skurdus verslo sektorius, todėl gali sau leisti nemenkas išlaidas. Pritraukus gerus projektus, per trumpą laiką miesto iždas sulaukia pakankamai daug pinigų – kol filmas yra kuriamas, o jam pasiekus didžiuosius ekranus didinamas miesto žinomumas ir gerinamas įvaizdis. Kiekvienas sėkmingai įgyvendintas projektas plečia kino turizmą Vilniaus mieste, o taip pat skatina vis daugiau kino kūrėjų atvykti į mūsų sostinę.

Vilniaus kino biuro dėka, jau sulaukėme nemažai vertingų projektų. Per praėjusius porą metų, užsienio filmų gamintojai Vilniuje yra išleidę 41 milijoną litų. Filmavimo metu buvo įdarbinta tūkstančiai lietuvių. Šiuo metu ruošiamas didelis BBC projektas „Karas ir taika“. Taip pat yra mokami mokesčiai, lietuviai teikia įvairias paslaugas, kino komandos gyvena Vilniaus viešbučiuose, lankosi sostinės restoranuose.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0