aA
Kokia Lietuvai nauda iš Europos Parlamento? Ką gali vienas parlamentaras septynių šimtų EP narių jūroje? Ką gi prasmingo pavyko man ten nuveikti per penkerius metus? Tai klausimai, kuriuos dažniausiai girdžiu susitikimuose su žmonėmis įvairiose Lietuvos vietose.
J.V.Paleckis. Ar bent kiek lėčiau nutekės protai, auksinės rankos?

Paprastai aiškinu, kad pagal Europos Parlamento pateikiamus visus parlamentinės veiklos rodiklius užimu antrą vietą tarp 28 trijose Baltijos šalyse išrinktų europarlamentarų. Galima įvairiai vertinti šią statistiką, mėginti sumenkinti jos reikšmę, ką ir daro kolegos-atsilikėliai. Tačiau aišku viena: EP narys, kuris nenori ar nesugeba naudotis visais parlamentinės veiklos instrumentais, siekdamas naudos Lietuvai ir visai Europai, sąžiningai savo pareigos neatlieka.

Aktyviausi parlamentarai paprastai „užkabina“ ir konkrečias, aktualias daugeliui žmonių problemas, pateikia reikšmingus pasiūlymus. Žinoma, jų įgyvendinimui būtina suburti plačias koalicijas, laimėti frakcijų paramą. Paveikti savo šalies vyriausybės darbo EP narys tiesiogiai negali, tačiau Europos Sąjungos mastu kai ką padaryti galima. Iš savo patyrimo papasakosiu apie du ryškesnius projektus.

Pačioje kadencijos pradžioje mane šokiravo keli Eurobarometro statistikos skaičiai: Lenkijoje atnaujinta ir apšiltinta 40 proc. daugiabučių namų, Estijoje – 10 proc., Lietuvoje – mažiau 1 proc. O juk renovacija reiškia ne tik energijos taupymą, mažesnę taršą ir klimato kaitos stabdymą, bet ir sąskaitų už šildymą sumažėjimą, geresnes gyvenimo sąlygas žmonėms. Su kolegomis iš Lenkijos, Vokietijos ir kitų valstybių surengėme konferenciją ta tema, kviesdami vyriausybių atstovus, ekspertus, bendruomenių pirmininkus.

Lietuvoje tik 15 proc. dirbančiųjų priklauso profsąjungoms. Tai, kartu su Estija, menkiausias rodiklis tarp ES valstybių. Mūsų šalyje mažiausias skaičius sutarčių, sudarytų tarp darbdavių ir dirbančiųjų.
Justas Vincas Paleckis

Pradžioje komitetuose, paskui visam Parlamentui pateikėme pasiūlymą: panaikinti apribojimą, numatantį, kad gyvenamųjų namų renovacijai skiriama tik iki 2 proc. struktūrinių fondų lėšų. Šiam pasiūlymui pritarė ir Komisija – apribojimai buvo nuimti. Tai reiškia, kad Lietuva, o ir kitos valstybės, galės sutelkti į šią sritį didžiules šimtamilijonines injekcijas. Žiūrėsim, ar mūsų vyriausybė sugebės tai padaryti Lietuvos piliečių naudai.

Kitas pasiūlymas dar reikšmingesnis, ypač Lietuvai. Jo įgyvendinime pavyko nueiti pusę kelio. Tikiuosi, kad naujojoje EP kadencijoje bus įveikta ir antroji pusė, nes įsipareigojimai jau priimti.
Nuo pat 2004-jų kėliau protų ir kvalifikuotų darbo rankų nutekėjimo iš naujųjų ES valstybių į senąsias problemą. Tai ypač aktualu Lietuvai, netekusiai apie pusę milijono gyventojų. Lietuva nukraujuoja, kai išsilavinę, jauni žmonės išvažiuoja dirbti svetur. Štai gydytojo paruošimas mokesčių mokėtojams kainuoja apie 80 tūkst. Lt, o trečdalis jų po studijų išvažiuoja dirbti į turtingesnes šalis, kurioms mes ir kitos dėl emigracijos kenčiančios valstybės tokiu būdu teikiame labdarą. Ar tai teisinga? Juk tai prieštarauja pagrindiniam ES principui – solidarumui.

Kai kas iš kolegų, išrinktų senosiose ES valstybėse, siūlė pagalvoti apie variantą, kartais taikomą Vakarų Europoje. Galima būtų įtvirtinti tokį mechanizmą, kad aukštąjį mokslą Lietuvoje įgijęs specialistas (ypač tų profesijų, kurios itin paklausios užsienyje) įsipareigotų keletą metų dirbti Lietuvoje. Pasiteiravau apie tokią galimybę Europos komisaro, atsakingo už vidaus rinką ir paslaugas, Charlio McCreevy. Jis oficialiai informavo mane, kad, Komisijos duomenimis, kai kuriose ES valstybėse aukštąjį mokslą įgiję specialistai sutartimi įpareigojami tiek laiko dirbti šalyje, kiek laiko truko studijos.

Sutartį pažeidęs asmuo turi kompensuoti jo mokymui skirtas išlaidas. Komisijos prašymu Europos Teisingumo Teismas netrukus baigs nagrinėti bylą, ar tokių sutarčių pasirašymas nepažeidžia bendro intereso. Jei bus nutarta, kad pažeidimo nėra, tai niekas nedraustų panašią tvarką įtvirtinti ir Lietuvoje. Žinoma, šiuo atveju nesiūlyčiau eiti dabartinės vyriausybės karštligiškų naktinių sprendimų keliu. Reikėtų labai rimtų diskusijų, pasvarstymų ir paskaičiavimų apie tokio žingsnio pasekmes.

Yra ir kitas pasirinkimas, apie kurį jau senokai kalbu. Jau porą metų veikia ES globalizacijos fondas. Iš jo Europos Komisija suteikia lėšų tuo atveju, kai įmonė bankrutuoja, jeigu Azijoje ar kur kitur dėl pigesnės darbo jėgos ta pati produkcija gaminama pigiau. Fondas skiria lėšas darbuotojų perkvalifikavimui, jų naujam verslui. Praėjusiais metais Europos Parlamentas patvirtino EK pasiūlymą, kad tokia pagalba būtų suteikta bankrutavusios „Alytaus tekstilės“ darbuotojams, užsiregistravusiems darbo biržoje.

Taigi, mano pasiūlymas – sukurti panašų fondą skausmingoms protų ir kvalifikuotų darbo rankų nutekėjimo pasekmėms švelninti. Šalys, kurios parengia specialistus, o vėliau juos praranda, galėtų gauti finansinę paramą. Ji, be kita ko, leistų pakelti darbo užmokestį ypač paklausių profesijų atstovams, įsigyti naujausią mokslinę, medicininę įrangą, gerinti darbo sąlygas. Lietuvai tai būtų itin aktualu. Į fondą įmokas privalėtų mokėti tos šalys, kurios vilioja specialistus iš kitų šalių, naudojasi jų žiniomis ir gebėjimais. Sumažėtų stimulas emigruoti, išsaugotume savo talentus, taip reikalingus Lietuvai, o ir kitoms „nukraujuojančioms šalims“. Pradėti reikėtų nuo registro sukūrimo. Jame būtu fiksuojama, kiek specialistų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų į kur ir iš kur emigravo.

Lašas po lašo ir akmenį pratašo... Po daugybės mano kalbų Socialistų frakcijoje, komitetuose ir plenarinėse sesijose, raštiškų ir žodinių paklausimų Europos komisarams, asmeniškų pokalbių su jais, derybų su Europos socialdemokratų partijų vadovais pavyko pasiekti, kai mano idėją parėmė ir LSDP, kad Europos socialistų partija šį pasiūlymą įtrauktų į savo rinkimų manifestą.

Stebuklingo recepto, kuris padėtų susigrąžinti emigrantus, nėra. Labai svarbus veiksnys – gyvenimo lygis, uždarbis. Kai skirtumai tarp senųjų ir naujųjų ES šalių, nors ir mažėjantys, išlieka dideli, sunku tikėtis, kad ekonominė emigracija staiga baigsis. Svarbūs ir kiti veiksniai: bendra šalies atmosfera, bendruomeniškumo jausmas, geranoriškumas, požiūris į žmogaus orumą, pagarba jam, ypač silpnesniajam. To Lietuvoje vis dar labai trūksta.

Santykiai tarp darbdavių ir darbuotojų irgi toli gražu ne pavyzdiniai. Čia, man regis, labai svarbus profsąjungų vaidmuo. Lietuvoje tik 15 proc. dirbančiųjų priklauso profsąjungoms. Tai, kartu su Estija, menkiausias rodiklis tarp ES valstybių. Mūsų šalyje mažiausias skaičius sutarčių, sudarytų tarp darbdavių ir dirbančiųjų. Jau senokai pasaulyje pastebėta tendencija, kad tose šalyse, kuriose profsąjungos stiprios, gausios ir aktyvios, ten ir gyvenimo lygis aukštesnis, ir emigracija žemesnė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Pranešėjo komisija gali turėti visiškai netikėtą efektą: valdantieji daro paslaugą Nausėdai (21)

Triukšmas, kilęs po Valstybės saugumo departamento ( VSD ) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją...

Karas Ukrainoje. Budanovas: yra kelios versijos, kodėl Kremlius leido įvykti teroro išpuoliui naktį rusai bepiločiais orlaiviais užpuolė Zaporižią

Naktį į ketvirtadienį Rusijos okupacinės pajėgos paleido smogiamuosius bepiločius lėktuvus...

Seimas nutarė atsisakyti 1 ir 2 centų monetų atsiskaitant grynaisiais pinigais

Ketvirtadienį Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektą,...

Mazuronis ketina siūlyti Darbo partijai nebedalyvauti EP rinkimuose Fiodorovas: galbūt laikas pasileisti; papildyta (7)

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis svarsto siūlyti partijai trauktis iš Europos...

Prabilo Vilniuje degusios įmonės atstovas: jokio įsivaizdavimo, dėl ko tai galėjo atsitikti (5)

UAB „Ruvis“ atstovas Bronislovas Šimanskas teigia, kad milžiniškas gaisras kilo, kai...

Nuostabaus grožio vieta Lenkijoje yra visai netoli nuo Lietuvos – stovi du įspūdingo dydžio tiltai

Visai netoli Lietuvos, kaimyninėje Lenkijoje, yra įspūdingas lankytinas objektas – Stančikų...

Perskaičiuojamos „Sodros“ išmokos: keisis mokamos sumos už ligą, motinystę, tėvystę ir vaiko priežiūrą

Ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos yra skaičiuojamos individualiai,...

Sulaikymas Radviliškyje: mašinoje rasta vogtų daiktų ir ieškoma nepilnametė

Sustabdytame patikrinti mikroautobuse surasta prieš pusę paros dingusi nepilnametė ir pavogti...