JAV pralaimi mūšį už Irako prezidento postą

Apžvalgininkai pastebėjo, kad prezidento rinkimai taryboje dvelkė tipiška rytietiška diplomatija. Kova vyko tarp dviejų kandidatų: JAV ir Jungtinės Tautos rėmė garbaus 81-rių metų amžiaus diplomatą Adnaną Pachachi (Adnaną Pačačį), o Laikinoji valdančioji taryba – Ghazi Yaverą. Pirmadienį, kai buvo pradėtas balsavimas dėl naujo prezidento, kandidatų sąraše buvo dar du atstovai.

Bet per naktį į antradienį abu jie “nubyrėjo”, ir antradienio rytą taryba balsavo iš dviejų politikų. Bet netikėtai Adnanas Pachachi atsiėmė savo kandidatūrą oponento naudai, nors arabų TV kompanija “Al Arabiya” paskubėjo pranešti apie jo išrinkimą. Mat išvakarėse irakiečiai ir Amerikos administracija Irake neva susitarė dėl šio kompromiso. Reuters agentūros duomenimis, kokią 30 minučių šalyje buvo du prezidentai, bet A.Pachachi staiga išėjo susitikti su Reuters žurnalistais, kuriems paskelbė apie savo apsisprendimą.

Apžvalgininkai ir toliau aiškinasi rytietiškos diplomatijos vingrybes, bet kartu spėja, kad amerikiečiai paaukojo savo favoritą, pažadėję Bagdadui priimtinesnėmis sąlygomis perduoti vadovavimą šaliai ir išeiti iš Irako.

Kitas dalykas, kad vietinių politikos jėgų pergalė reiškia, jog suformuota Irako laikinoji vyriausybė turės dirbti ranka rankon su išrinktuoju prezidentu. Pereinamosios vyriausybės vadovu paskirtas Yadas Alawi (Jadas Alavis) – taip pat buvęs Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) opozicijoje, emigravęs iš šalies, sukūręs “Irako nacionalinės santarvės” partiją, turįs neuropatologo profesiją, musulmonas šiitas. Du vicepremjerai – vienas kurdas, kitas taip pat šiitas, 26 ministrai irgi yra iš gerai žinomų vietos veikėjų. Du išrinkti viceprezidentai – šiitas ir kurdas. Ir nors pagal laikinąją Irako konstituciją prezidento postas tėra, kaip rašo Vakarų spauda, “kėdė manekenui”, jam teks sutarti su vyriausybe, bent jau iki sausį įvyksiančių rinkimų.

Inžinierius Ghazi Yaveras yra Šiaurės Irako Masulo miesto dvasininkų sunitų lyderis. Jo klanas sudaro apie 3 milijonus musulmonų. Į šį postą jį kėlė Irako dvasiniai seniūnai (senoliai), dauguma Laikinosios valdančiosios tarybos narių, sunitų lobistai arabų šalyse, pirmiausiai – Saudo Arabijoje, ji remia netgi kurdai.

Didžiąją iš 20 emigracijos metų dalį jis praleido Saudo Arabijoje, kur tapo kompanijos “Hicap Technology Co” viceprezidentu. Čia jis baigė Naftos ir mineralų universitetą.

2004-ųjų gegužės 18 dieną teroro išpuolio metu buvo užmuštas Laikinosios valdančiosios tarybos pirmininkas Iseddinas Salimas (Izedinas Salimas), ir G.Yaveras iki birželio 30-osios vadovaus šiai tarybai.

Pastaruoju metu jis aštriai kritikavo Amerikos administracijos veiksmus Irake, todėl pelnė vietinės religinės viršūnėlės – ir šiitų, ir sunitų - palankumą.

Taigi, iš pirmo žvilgsnio, Amerikos diplomatija Irake patyrė pralaimėjimą. Bet būtent diplomatijoje, ypač Rytuose, kaip rašo “The New York Times”, labai svarbi taktika – du žingsniai pirmyn, vienas atgal. Dėl Irako ateities neverta puoselėti utopinių vilčių, pastebi dienraštis. Demokratija čia kaip ir visame arabų pasaulyje – tik trečioje vietoje. Pirmoje - gyvenimas principu “Mano gentis laimi, mano priešai pralaimi”, antroje – “Mano gentis pralaimi, vadinasi, turi pralaimėti ir tavo”, tik trečioje – “Mano gentis nugalės, mano varžovai – taip pat”. Štai tuomet, rašo “The New York Times”, Irakas taps demokratine šalimi. Ir irakiečiams nepadės niekas kitas kaip tik jie patys…

Paradoksalu, bet demokratijos tapsmui padeda vis nauji teroro išpuoliai Bagdade. Pirmadienį buvo užmuštas Irako islamo partijos koordinatorius informacijai. Stiprus sprogimas antradienį apgriovė kurdų partijos būstinę Bagdade. Pasak policijos pareigūno, žuvo mažiausiai 25 žmonės, daug sužeistų. Ciniška, bet tai – apsivalymas. Demokratija, kur besijaustų jos dvelksmas, kokia jos injekcija būtų suleista į valstybės organizmą, turi pereiti per didelius išbandymus. Irakas – ne išimtis, o, ko gero, akivaizdžiausias ir realiausias šito įrodymas.