Išviešinęs visą medžiagą dėl D.Kedžio bylos, teismas ją nagrinės neviešai ^{Atnaujinta 10.30}

Juose bus sprendžiama, ar pagrįstai Vidaus reikalų ministerijos (VRM) generalinis inspektorius nenubaudė dviejų Kauno policininkų, esą neišsamiai tyrusių galimą pedofilijos atvejį.

Nors D. Kedžio pareiškimus dėl jo dukros galimo seksualinio prievartavimo tyrę Kauno policijos pareigūnai dėl senaties jau negali būti patraukiami drausminėn atsakomybėn už padarytus pažeidimus, tačiau Generalinė prokuratūra įsitikinusi, kad VRM generalinis inspektorius Julius Jasaitis privalėjo juos nubausti – esą tai bus precedentas, kuriuo policija privalės vadovautis ateityje.

„Turėjau slaptą viltį, kad kai pasikeis jūsų vadovybė, jūs nesivelsite į tokias bylas“, – dar prieš prasidedant teismo posėdžiui Generalinės prokuratūros prokurorui Aidui Mažeikai sakė J. Jasaitis.

Būtent A. Mažeika teismo paprašė skelbti neviešą posėdį – esą bylos metu gali būti paviešinti ikiteisminio tyrimo duomenys, liečiantys mažametę mergaitę. Dėl to, prokuroro teigimu, bus pažeisti mergaitės interesai.

J. Jasaitis nesutiko su tokia prokuratūros pozicija ir pažymėjo, kad apie ikiteisminio tyrimo duomenis byloje nebus kalbama, o bus svarstomas tik kompetencijos klausimas – ar iš tikrųjų VRM privalėjo nubausti du Kauno policininkus.

Bylą nagrinėjanti trijų teisėjų kolegija buvo kategoriška – jeigu byla susijusi su mažametės duomenimis, tuomet posėdžiai nebus vieši. Tiesa, anksčiau dviejų instancijų teismuose posėdžiai buvo vieši, kaip ir visa juose skelbta informacija.

Kaip žurnalistams po posėdžio aiškino A. Mažeika, D. Kedžio pareiškimą dėl galimos pedofilijos gavę Panemunės policijos komisariato tyrėjai neatliko net elementariausių veiksmų byloje – neapžiūrėjo įvykio vietos, atliko nekokybiškas apklausas, nesuformulavo užduočių specialistams.

„Didelė dauguma neatlikta veiksmų, kurie šiaip būdingi yra tiriant tokio pobūdžio bylas ir jie yra aprašyti elementariuose kriminalistikos vadovėliuose“, - sakė prokuroras.

Tuo tarpu J. Jasaitis pabrėžė, kad greičiausiai prokurorai į teismą kreipėsi vedami ambicijų – esą jų kolegos buvo nubausti, o tyrėjai iš balos išlipo sausi.

„Aš čia įžvelgčiau tam tikras ambicijas, kad prokurorai atliko patikrinimą ir nubaudė savo pareigūnus, o VRM nenubaudė, ir tai sukėlė nepasitenkinimą“, - žurnalistams sakė VRM generalinis inspektorius.

Teismas sprendimą žada skelbti rugsėjo 3-iąją.

Vyriausiasis administracinis teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo

VAAT bylą pagal Generalinės prokuratūros skundą nagrinėja jau antrą kartą, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė, kad pirmosios instancijos teismo teisėjai nepagrįstai nenagrinėjo, ar D. Kedžio pareiškimus dėl pedofilijos tyrę policininkai nepadarė tarnybinių nusižengimų ir už tai neturėtų prisiimti asmeninės atsakomybės.

LVAT nutartimi buvo patenkintas Generalinės prokuratūros skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta prokurorų iškelta byla. VAAT buvo nusprendęs, kad nėra teisės akto, kuris numatytų generalinio prokuroro teisę būti ginčo subjektu, turinčiu teisę ginčyti kitų priimtą sprendimą dėl drausminės atsakomybės taikymo ar netaikymo, todėl Generalinės prokuratūros iškeltą bylą nutraukė.

LVAT mano, kad remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams.

Pasak teisėjų, įvertinus įstatymo normą, darytina išvada, jog administracinių teismų kompetencijai priskirta spręsti bylas tarp viešojo administravimo subjektų, jeigu jie yra vienas kitam nepavaldūs, ir kai toks ginčas kyla dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo. Be to, yra nustatyta vienintelė išlyga, jog administraciniai teismai nenagrinėja bylų, atitinkančių nurodytus du kriterijus, jeigu jose keliami civiliniai ginčai, priskirti bendrosios kompetencijos teismams“

„Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad Generalinė prokuratūra ir VRM yra vienas kitam nepavaldūs viešojo administravimo subjektai, - rašoma nutartyje. - O, įvertinus anksčiau aptartą keliamo ginčo pagrindą, darytina išvada, jog ginčas kilęs dėl kompetencijos įvertinti, ar nėra VRM pareigūnai padarę Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimus“.

Pasak teismo, administraciniams teismams yra priskirtini ginčai, kilę tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, tiek vidaus, tiek viešojo administravimo srityje, todėl byla turi būti nagrinėjama iš naujo.

Norėjo nubausti Panemunės policijos komisariato tyrėjus

Į teismą prokuratūra kreipėsi po J. Jasaičio priimto nutarimo, kuriuo jis atsisakė nubausti pirmuosius D. Kedžio pareiškimus tyrusius Kauno Panemunės policijos komisariato tyrėjus Rasą Kairienę ir Edmundą Navicką.

Kaip teisme nurodė prokuroras Aidas Mažeika, VRM paneigė A. Valantino pasirašytų išvadų motyvus, nors tokia teisė jai nėra suteikta. Pasak jo, prokurorams pritarė ir Seimo komitetas, dėl Kauno vykių priėmęs tokias pačias išvadas kaip ir prokuratūra.

„Mes neteigiame, kad tyrėjai turėjo būti nubausti – VRM gali jų ir nebausti, tačiau generalinis inspektorius neturėjo teisės peržiūrėti prokuroro nutarimą ir paneigti jo išvadas, – pabrėžė A. Mažeika. – Dabar atsitiko taip, kad yra du sprendimai su skirtingomis išvadomis, kurios sukels teisines pasekmes kituose teisminiuose procesuose“.

Pasak A. Mažeikos, VRM neturėjo teisės vertinti prokuroro nutarimo iškelti drausmės bylą policijos tyrėjams, be to, J. Jasaičio priimtas sprendimas ateityje gali turėti teisinių pasekmių - Generalinė prokuratūra yra nubaudusi keturis prokurorus, dalis jų kreipėsi į teismą, todėl prokuratūra baiminasi, kad nubaustieji ginčo nagrinėjime remsis ir VRM išvadomis.

Prokuroras pažymėjo, kad J. Jasaitis viršijo savo kompetenciją, kai nutarime nebausti Panemunės policijos komisariato tyrėjų nurodė kitokias nei prokuroro sprendime yra įvardyta išvadas bei motyvus – esą generalinis inspektorius, skirtingai nei generalinis prokuroras, nusprendė, kad policijos pareigūnai laiku ir tinkamai vykdė savo pareigas ir neprivalėjo atlikti kai kurių ikiteisminio tyrimo veiksmų.

Tuo tarpu J. Jasaitis aiškino, kad Generalinė prokuratūra neturėjo teisės apskųsti jo priimtą nutarimą teismui. „Nesutinku s prokuroru, nes jie svarstė sau pavaldžių pareigūnų atsakomybės klausimą, o mes - savo, todėl šio ginčo net negalėjo būti“, - teisme yra sakęs generalinis inspektorius.

Generalinis prokuroras yra nusprendęs Kauno miesto vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Ritą Čivinskaitę ir Kauno apygardos prokurorą Andrių Kiuršiną pažeminti pareigose, o pastarojo viršininką - Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Nerijų Marcinkevičių nubausti papeikimu. Vos 4 dienas prie bylos prisidėjusiai Civilinių bylų skyriaus prokurorei Solveigai Gradzevičienei pareikšta pastaba.

Baudžiamąją bylą tyrusią Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorę Genovaitę Ročienę generalinis prokuroras nusprendė atleisti iš pareigų.

Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės vyriausiajam prokurorui Zenonui Burokui buvo pareikštas papeikimas, šio skyriaus prokuroras Sigitas Jankauskas – pažemintas pareigose.