aA
Iki Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) liko mažiau nei trys savaitės. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikai, visuomenė šia tema labai mažai diskutuoja. Žmonių dėmesį buvo pritraukęs Prezidento skandalas. Tačiau šalies narystę ES Lietuvos piliečiai pajus savo kailiu labiau nei prezidentinį skandalą.
Kai kurie žmonės pradėjo dideliais kiekiais pirkti druską, o Vyriausybės vadovas turėjo skelbti “raminantį” pareiškimą. Tai kol kas tik pirmieji realūs su ES susiję požymiai. Ką laimės ir pralaimės Lietuvos ekonomika bei jos piliečiai, įstojus į ES?

Kodėl stojame į ES?

Buvo teigiama, kad į NATO stojame dėl šalies saugumo, o į ES – dėl vilčių pagerinti ekonomiką.

“Sunku užginčyti šį prioritetą, bet jį galima interpretuoti labai įvairiai, kaip ir daugumą bendrų tezių, - teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Ramūnas Vilpišauskas. – Tačiau svarbiausias Lietuvos stojimo į ES siekis turi būti žmonių gerovės, gamintojų konkurencingumo didinimas.”

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrejus Nikitinas mano, kad Lietuvos stojimo į ES tikslas - užtikrinti ekonomikos saugumą ir didinti šalies prestižą. “Pagerės šalies reitingai tarp investuotojų, Lietuvos pramonininkams į savo sektorių bus lengviau kviesti investuotojus. Įstojus į ES, įmonės galės plėsti veiklą, didinti savo eksportą. Lietuvos eksporto struktūra tam palanki – 83 proc. jo sudaro mineraliniai produktai, tekstilė, mašinų, prietaisų gamyba (pavyzdžiui, lazerių), medžio apdirbimo pramonės produkcija. Šio sektoriaus įmonės turi puikią progą, jos gali tikėtis sulaukti finansinės paramos modernizacijos metu. Mūsų pramonė gali konkuruoti – mes turime pigios darbo jėgos”, - teigė A. Nikitinas.

Vežėjų asociacijos “Linava” prezidentas Algimantas Kondrusevičius teigė, kad vežėjai neturėtų patirti didelių sunkumų Lietuvai įstojus į ES. “Padidėjus importui ir eksportui, padidės vežėjų darbo apimtys. Padaugės užsakymų, nors sustiprės ir konkurencija. Bus ir teigiamų poslinkių – išnyks kvotos, muitinės patikrinimai, susilpnės pasienio režimas keliaujant ES viduje. Kita vertus, padidės mūsų įmonių įsipareigojimai, išlaidos infrastruktūrai, pabrangs dyzelinas – visa tai turės įtakos transportavimo savikainai. Žodžiu, už stojimą sumokėjome, o dabar pažiūrėsime, kas iš to išeis”, - sakė A. Kondrusevičius.

Padidės importas

ES – vieninga Sąjungos šalių rinka, ji ir buvo įkurta reguliuoti prekybą. Tačiau, mano R. Vilpišauskas, ES įtaką pirmiausiai pajus prekyba su trečiosiomis šalimis. “Prekyba tarp ES šalių yra liberali, pasienyje jai nedaroma kliūčių, tik suderinamos prekybos normos. Šiam “klubui” nepriklausančių šalių prekybai taikomi bendrieji apribojimai – importo mokesčiai, kitokie kokybės standartai, protekcionistinės savo rinkos apsaugos priemonės”, – sakė R. Vilpišauskas.

Lietuvos ūkio ministerijos tinklalapyje nurodytas platus sąrašas importinių prekių, kurioms bus taikomi netarifiniai apribojimai, – beveik pusšimtis puslapių, nuo grūdų iki žvėrių kailiukų, nuo gatavos produkcijos iki žaliavos, atgabentos ne iš Europos Sąjungos šalių. Pabrangs grūdai iš Kazachstano ir Ukrainos, metalas iš Rusijos, trąšos iš Baltarusijos, elektronika iš Azijos šalių, automobiliai iš JAV. Ekonomistai juokauja, kad nepabrangs tik opijus ir prostitutės – todėl, kad šios “prekės” visada buvo kontrabandinės. Dėl apribojimų ne Europos Sąjungos prekėms vieni ekonomistai sako, kad gerokai padidės prekių mažmeninės kainos, kiti – kad nelabai.

“Aiškios ir neigiamos pusės – be abejonės, padidės Lietuvos įmonių, naudojančių, tarkime, ukrainietišką metalą, prekių savikaina. Šioms prekėms tai nesuteiks papildomo konkurencingumo. Riziką patirs ir grūdų iš NVS šalių perdirbėjai – jie praras pigias žaliavas, o kaupti žaliavų perteklių, už jas nemokant, negalima. Šios įmonės turi ieškoti alternatyvos. Manau, kad kainos ne itin didės, tačiau didės įmonių konkurencija – tai palankiai atsilieps bendrai situacijai. Bus diegiamos pažangios technologijos, todėl produkcija pigs.”

Darbo rinka

Permainų tikimasi ir Lietuvos darbo rinkos struktūroje. R. Vilpišausko nuomone, Lietuvos gyventojai kurį laiką negalės laisvai išvykti uždarbiauti į ES, o šiose šalyse dar ilgai galios taisyklės, ne diskriminuojančios pagal tautybę, bet apribojančios teisę įsidarbinti. “Sąjungos šalys dar nesusitarė panaikinti tam tikrus apribojimus judėti ES”, - teigė R. Vilpišauskas.

Pasak A. Nikitino, iš Lietuvos išvyks dalis specialistų, tarp jų ir kvalifikuotų darbininkų. “Tvirtinimas, kad ES šalys jų nepriims, – blefas, nes ten stokojama kadrų, - teigė A. Nikitinas. – Galbūt ateityje ir į Lietuvą bus “importuojama” darbo jėga, ypač nekvalifikuota, pavyzdžiui, iš Kinijos. Mūsų darbo jėgos vertė vėliau didės.”

A. Kondrusevičius sakė, kad Lietuvos transportininkai gali sulaukti didžiulės kaimyninių šalių – Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos konkurencijos. “Kai kurie labiausiai patyrę vairuotojai taip pat gali išvykti uždarbiauti į tas ES šalis, kur didesnis atlyginimas”, - teigė A. Kondrusevičius.

Laukia nusivylimas

2000 metais centrinės Švedijos srities – Vestmanlandijos – gubernatorius į “Klaipėdos” žurnalisto klausimą apie švedų reakciją dėl stojimo į ES atsakė, kad iš pradžių žmones apėmė nusivylimas. “Gyventojai tikėjosi, jog gyvenimas akimirksniu pagerės, bus apčiuopiamų rezultatų. Vietoje to padidėjo kainos. Tokia reakcija iš pradžių gali būti ir pas jus”, - sakė gubernatorius, Švedijos socialdemokratų partijos atstovas, buvęs vieno didžiausių laikraščių vyriausiasis redaktorius.

2004 metais, Švedijos žurnalo “Veckans Affarer” duomenimis, karalystės gyventojai mažiausiai pasitiki Europos Komisija – tik 14 proc. švedų teigiamai vertina ES valdžios institucijų veiklą.

Ar nebus taip, kad pigių prekių ne iš Europos Sąjungos apribojimas Lietuvos ekonomikai taps nepakeliama našta? Kaip teigė R. Vilpišauskas, tokiai nedidelei valstybei kaip Lietuva, esančiai Europos Sąjungos pasienyje, labai svarbios nuolaidos prekybai ne su ES šalimis. Nors ES su daugeliu šalių yra sudariusi įvairių prekybos sutarčių, Lietuvai svarbių šalių (JAV, Rusijos, Ukrainos) tarp jų nėra. Ekonomisto nuomone, pašalinti kliūtis prekybai su šiomis šalimis – derybų su ES tikslas. Ar mūsų euroderybininkai siekė šio ir kitų tikslų?

Pavyzdžiui, Lenkijos derybos su Europos Sąjunga sulėtėjo tik todėl, kad lenkai atkakliai gynė savo piliečių ir rinkos interesus, nebijodami prieš Briuselį pasirodyti juokingi. Ar verta sėkmingai “atlikti namų užduotis” (taip mūsų derybininkai įvardijo nuolaidas Briuseliui), jeigu vėliau iškils koks nors juokingas draudimas, kaip neleisti turguje prekiauti neženklintais kiaušiniais?

Ar reikia įrodinėti, kad tokie perlenkimai diskredituoja “eurointegracijos” idėją.

Tik pastaruoju metu pradėta oficialiai kalbėti apie neigiamus ES poveikius Lietuvai. Vyriausybės Seimui pateiktoje nacionalinio saugumo ataskaitoje rašoma:

“Tikėtina, kad artimiausioje ateityje toliau plis narkomanija ir daugės su tuo susijusių vagysčių ir plėšimų. Be to, Lietuvai tapus ES nare, gali padaugėti tokių nusikaltimų kaip prekyba žmonėmis prostitucijos tikslais, nelegali migracija, nusikaltimai intelektinei nuosavybei, nusikaltimai aukštųjų technologijų bei elektroninės bankininkystės ir vertybinių popierių srityse. Didėjant bendro Europos piniginio vieneto euro apyvartai, tikėtina, kad Lietuvoje vis dažniau bus bandoma platinti ar gaminti suklastotus eurus”, - prognozuojama ataskaitoje.

A. Nikitino nuomone, tarp specialistų netrūksta diskusijų apie Lietuvos interesus Europos Sąjungoje: “Kitas dalykas, kad šių diskusijų trūksta visuomenėje. Jeigu yra žmonių, sakančių, jog tai jų neliečia, jie labai klysta. Narystė ES palies ne tik pramonininkus”.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (155)

Atskridus į Kijevą tai, kad šalis kariauja, galima įtarti dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (15)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (49)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (4)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (66)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (592)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (574)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (123)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (113)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Pešičius atskleidė, kuriuos „Žalgirio“ žaidėjus medžiojo labiausiai

Atrodė, kad Svetislavui Pešičiui nuo krūtinės nusirito akmuo – į spaudos konferenciją po...