Išeitinės kompensacijos atitenka "saviškiams"

Pirmąja "kregžde" atleidžiamų ar atsistatydinančių pareigūnų grandinėje tapo 2000 metų lapkričio pradžioje iš savo posto pasitraukęs Valstybės turto fondo (VTF) generalinis direktorius Stasys Vaitkevičius. Jis pareigų atsisakė tą pačią dieną, kai Seime prisiekė R.Pakso komanda. Naujasis premjeras viešai pareiškė, jog fondo vadovu norėtų matyti savo komandos narį.

S.Vaitkevičius, kurio pasirašytą specialistų prieštaringai įvertintą "Lietuvos jūrų laivininkystės" (LISCO) sutartį Valstybės kontrolė laikė nenaudinga Lietuvai, gavo didžiausią išeitinę kompensaciją - 125 tūkst. litų (6 vidutinius mėnesio atlyginimus).

Apgailestavo

Dėl tokios sumos kilus nemenkam ažiotažui Vyriausybė šių metų vasario pabaigoje pareiškė, jog siekdama griežtai apriboti išmokamų išeitinių kompensacijų dydžius artimiausiu metu ketina keisti atitinkamus teisės aktus. Premjeras R.Paksas viešai apgailestavo, kad S.Vaitkevičiui buvo išmokėta tokia didžiulė išeitinė pašalpa.

Tačiau premjeras nesiėmė atsiprašinėti už kompensacijas, kurias gavo susikompromitavę jo komandos nariai. Sausio 24-ąją atsistatydinusiam susisiekimo ministrui liberalui Gintarui Striaukui buvo išmokėta maždaug 6,5 tūkst. litų.

Ministras savo posto neteko išaiškėjus, jog dar vadovaudamas Valstybinei automobilių kelių direkcijai tvirtino dokumentus, kuriais UAB "Biseris" ne kartą buvo paskirta kelių ženklinimo konkurso laimėtoja. Šioje bendrovėje 20 proc. akcijų turėjo ministro žmona Eglė Striaukienė. Teigiama, kad šeimos kapitalas dėl tokio darbo pasidalijimo turėjo padidėti ne vienu milijonu.

Kitas liberalas ūkio ministras Eugenijus Maldeikis, po skandalingo skrydžio į Maskvą atsistatydinimo pareiškimą įteikęs vasario 6-ąją, gavo beveik 7 tūkst. litų. Beje, kartu su E.Maldeikiu skridusiam Seimo pirmininko Artūro Paulausko patarėjui ekonomikos ir privatizavimo klausimais Rolandui Zujevui taip pat nepasisekė. Seimas pasitraukusiam patarėjui kompensacijos nemokėjo.

Teisėsauga

Dar praėjusių metų gruodžio pabaigoje naujasis vidaus reikalų ministras Vytautas Markevičius pareiškė, jog policijos generalinio komisaro posto neteks Visvaldas Račkauskas. Išeinančiam iš darbo generaliniam komisarui buvo išmokėta beveik 60 tūkst. litų išeitinė kompensacija. Nepaisant to, teismas dėl neteisėto atleidimo iš darbo V.Račkauskui priteisė dar 21 tūkst. litų.

Apie tai, jog komisaras turėtų grąžinti anksčiau gautą išmoką, teismo nutartyje neužsiminta. Lapkričio 28-ąją Seimui pakeitus generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarką, darbo neteko generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia. Šiam pareigūnui buvo išmokėta 3 atlyginimų dydžio kompensacija - apie 36 tūkst. litų. Tačiau generalinis prokuroras iki šiol bylinėjasi dėl didesnės sumos - jo manymu, žala praradus darbą turėtų būti įvertinta 145 tūkst. litų.

Savo eilės laukia ir Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato vadovas, Policijos departamento generalinio komisaro pavaduotojas Erikas Kaliačius. Jis darbo turėtų netekti balandžio 5-ąją. Pareigūnas kaltinamas prekyba automobiliais ir tuo, kad policijoje įdarbino nemažai giminaičių.

Nuskriaustieji

Tuo tarpu pareigūnai, kurių pozicija dėl vienokių ar kitokių sprendimų nesutapo su naujosios Vyriausybės nuomone, iš darbo išėjo "be nieko".

Praėjusių metų gruodį atsistatydinęs aplinkos viceministras Arūnas Kundrotas negavo išeitinės kompensacijos. Jam buvo sumokėta tik už dvi neišnaudotų atostogų dienas - 380 litų. Teigiama, jog viceministras pasitraukė dėl aplinkos ministro Henriko Žukausko spaudimo ir nepasitikėjimo.

Formuojant naująją Vyriausybę Prezidentas Valdas Adamkus pageidavo, kad būtent A.Kundrotas Aplinkos ministerijoje kuruotų eurointegracijos klausimus, tuo tarpu ministras H.Žukauskas jam pavedė rūpintis aplinkos kokybės reikalais.

Kitas aplinkos viceministras Artūras Daubaras, pasitraukęs pasibaigus jo, kaip politiko, įgaliojimams, gavo 3 vidutinių atlyginimų dydžio kompensaciją (apie 13 tūkst. litų). Beje, po kurio laiko aplinkos ministras H.Žukauskas pareiškė, jog jam buvo pasiūlytas 40 tūkst. JAV dolerių kyšis, kad viceministras dar kurį laiką liktų poste.

Sausio 9-ąją dėl premjero viešai pareikšto nepasitikėjimo atsistatydinęs "Sodros" vadovas Aidas Pikiotas kompensacijos negavo. Be pašalpos iš "Sodros" keliomis dienomis anksčiau išėjo ir direktoriaus pavaduotojas Andrius Grigas. Tuo metu kalbėta, kad pavaduotojas buvo raginamas rašyti pareiškimą.

Prieš savaitę iš premjero atstovo spaudai pareigų savo noru pasitraukęs Rimvydas Paleckis kompensacijos taip pat negavo. Pasitraukimą jis motyvavo tuo, jog "nepavyko persikvalifikuoti į propagandininkus".

Prasikaltėliai

Sausio 17-ąją atsistatydinus vos prieš kelias dienas paskirtam Vyriausybės atstovui "Mažeikių naftoje" Artūrui Laucevičiui išeitinė kompensacija nepriklausė. Pareigūnui teko pasitraukti išaiškėjus faktams, jog jam prieš keletą metų, kai dar dirbo "Mažeikių naftoje" inžinieriumi, buvo iškelta byla dėl viešbučių sąskaitų klastojimo.

Pašalpa neskirta ir kovo pradžioje iš užsienio reikalų ministro patarėjo pareigų atleistam Kovo 11-osios Akto signatarui Egidijui Bičkauskui. Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir kultūros departamento vadovo Petro Zapolsko teigimu, signataras atleistas kaip "praradęs politinį pasitikėjimą".

Teigiama, jog sausio mėnesį ministro patarėjas, būdamas neblaivus, sudaužė svetimą automobilį ir pabėgo iš įvykio vietos. Po to E.Bičkauskas, pablogėjus sveikatai, kelis mėnesius praleido įvairiose gydymo įstaigose. "Prieš susirgdamas E.Bičkauskas ministerijoje dirbo ne visą mėnesį, - LŽ sakė P.Zapolskas. - Atleidžiant iš darbo jam buvo sumokėta už penkias neišnaudotų atostogų dienas".

Išeitinės kompensacijos negavo ir kovo pradžioje atsistatydinęs vidaus reikalų viceministras Juozas Galginaitis, dėl "prastos sveikatos" nesugebėjęs tinkamai vadovauti derybų delegacijai Briuselyje.

Teigiama, jog šis pareigūnas buvo neblaivus. Pareiškimą išeiti iš darbo savo noru, paaiškėjus kai kuriems jo ankstesnės veiklos faktams, parašęs sveikatos apsaugos ministro Vinso Janušonio patarėjas Leonas Kalėtinas taip pat liko be pašalpos.