Gydančiosios bakterijos

Todėl svarbia šiuolaikinio mokslo, o tame tarpe ir kosmetologijos, kryptimi tapo biologiškai aktyvių medžiagų, kurios galėtų padidinti žmogaus organizmo atsparumą infekcijoms paieškos. Tokiomis medžiagomis yra bakterijos – adaptogenai. Jos gyvena ekstremaliose situacijose ir yra pasirengusios mums perduoti savo gyvybingumą.

Ekstremalumas – gyvenimo norma

Pagrindiniu biologiškai aktyvių medžiagų medicininiams ir kosmetiniams tikslams šaltiniu visuomet buvo augalai. Medžiagos, kurias sintezuoja augalai savo reikmėms, puikiai dirba ir žmogaus organizmo viduje. Biologiškai aktyviomis medžiagomis ypatingai turtingi augalai – ekstremofilai, kurie auga atšiauriomis sąlygomis (šaltalankis, jūrinė pušis, kedras ir kiti). Jie pasižymi nuostabiu atsparumu nepalankiems faktoriams.

Praktiškai visuose augaluose biologiškai aktyvių medžiagų sintezė sustiprėja, esant pažeidimui. Pavyzdžiui, ąžuolo cecidijose yra nuo 40 iki 60 procentų taninų, tuo tarpu kai kitose augalo dalyse taninų kiekis yra žymiai mažesnis.

Dar vienu adaptogenų šaltiniu yra vienaląsčiai organizmai, pavyzdžiui, jūros augalai, kurie vienoje ląstelėje turi visas gyvybiškai svarbias medžiagas – baltymus, lipidus, polisacharidus, mineralines medžiagas, fermentus, energija aprūpinančias sistemas (chlorofilą), antioksidantus.

Biocheminis augalų ir gyvūnų bendrumas leidžia žmogui naudoti augalus pačių įvairiausių susirgimų gydymui, o apsaugos mechanizmų, kuriuos išskiria gyvūnai ir augalai evoliucijos procese, universalumas leidžia kryptingai ieškoti naujų efektyvių adaptogenų, kaip biologiškai aktyvių medžiagų šaltinius renkantis organizmus, kurie pasižymi atsparumu ekstremalioms gyvenimo sąlygoms.

Bakterijos – ekstremalai

Jei kalbėsime apie sugebėjimą adaptuotis prie nepalankių aplinkinių faktorių, teks pripažinti, kad pirmenybė čia priklauso ne augalams, o bakterijoms. Būtent tarp šių vienaląsčių medžiagų galima surasti tikrųjų ekstremofilų, kuriems neįprasta yra norma, o komfortas – nepriimtinas.

Tarp bakterijų – ekstremofilų sutinkami naftos ir jos produktų mėgėjai; termofilai, gyvenantis karštuosiuose šaltiniuose; acidofilai, mėgstantys rūgščią terpę; halofilai, aptinkami koncentruotuose druskos tirpaluose.

Bakterijų naudojimas medicinoje – ne naujas reiškinys. Nuo senovės laikų žinomos gydomosios surūgusio pieno produktų savybės, o laktobakterijos ir bifidobakterijos plačiai naudojamos žarnyno infekcijų gydymui.

Neseniai sensacija tapo preparatas, pagamintas botulino toksino pagrindu, kuris pasirodė esanti efektyvi priemonė nuo raukšlių. Kol kas mažai žinoma ir apie unikalias halofilinių bakterijų, kurios prisitaikė prie gyvenimo Kara-Bogaz-Golo užtvankoje Baskunčiako ežere, sūriuose Amerikos ir Egipto ežeruose, savybes.

Halobakterijos – vieninteli gyvi padarai, gyvenantys Negyvosios jūros vandenyse. Jie išmoko gyventi koncentruotame Negyvosios jūros druskos tirpale, po deginančiais “izraelietiškos” saulės spinduliais. Logiška manyti, kad cheminės medžiagos, kurios leido halobakterijoms apsiginti nuo tokios agresyvios išorinės aplinkos, turi būti stiprūs adaptogenai. Todėl halobakterijos pritraukė mokslininkų, dirbančių kosmetologijos srityje, dėmesį.

Halofilai – kosmetologai

Daugeliui žinoma, kad Negyvosios jūros bakterijų pagrindu kuriamos Izraelio kompanijos Doctor Nona kosmetinės priemonės (tiesa, šios firmos gydytojai šiuos gyvuosius vienaląsčius organizmus vadina archibakterijomis). Neseniai prad4tas naudoti baksino tepalas įvairių žmogaus odos susirgimų – bulgariškųjų inkštirų, psoriazės, chroniškos egzemos, atopinio dermatito – terapijai.

Baksino tepalas padeda sumažinti eritemas, niežėjimą ir šerpetojimą, mažų įtrūkimų įsisenėjimą, suteikia priešuždegiminį ir aiškų keratoplastinį poveikį. Terapeutinio baksino tepalo veikimo mechanizmo esmė – gyvybiškai svarbių medžiagų deficito užpildymas, nespecifinio imuniteto aktyvizacija, audinių trofikos pagerėjimas, laisvųjų deguonies radikalų neigiamo poveikio sumažinimas, eilės svarbių fermentų aktyvizacija.

Tokiu būdu baksino tepalas atlieka natūralius atstatomuosius procesus pažeistuose audiniuose, normalizuoja imuninių reakcijų eigą, pažadina vidinius organizmo rezervus. Toksikologiniai tyrimai parodė, kad preparatai, kurių sudėtyje yra liofilizuota halobakterijų masė, nepasižymi aštriu ir chronišku toksiškumu, sukeliančiu erzinančias ir alergines reakcijas, matageniškumu, embriotoksiškumu, teratogeniniu poveikiu.

Halofilų “portretas”

Beveik visi halofilai turi geltoną arba purpurinį atspalvį. Tai paaiškinama dideliu karotinoidų, kurie saugo bakterijas nuo neigiamo ultravioletinių spindulių poveikio, kiekiu audiniuose.

Hirosimos universiteto (Japonija) mokslininkai įrodė, kad bakterioruberinas ir kiti karotinoidai su 50 grandžių anglies kilpelėmis apsaugo halofilų ląsteles nuo mutageninių faktorių, tokių kaip ultravioletiniai spinduliai, jonizuojanti radiacija, vandenilio peroksidas ir antibiotikas mitomicinas C. Žinoma, kad žmogaus ir gyvūnų organizme karotinoidai veikia kaip spąstai laisviesiems radikalams, gerina imuninį statusą, gerina odos būklę, teigiamai veikia regėjimą.

Halofiluose gausu betainų ir ektoinų, o tai reiškia, kad jie sugeba apsaugoti biologines molekules ir gyvąsias ląsteles nuo ekstremalaus poveikio: užšalimo/atšalimo, išdžiūvimo, įšilimo. Be to, halofilų ląstelėse yra visa mineralų įvairovė. Halofiluose ypač gausu kalio.

Galima padaryti išvadą: halofilinės bakterijos – tai unikalios laboratorinės biologiškai aktyvios medžiagos, kuriose paties geriausio vaistininko vaidmenį atlieka pati gamta. Žinoma, kad natūralius biologiškai aktyvių medžiagų kompleksus žmogaus organizmas įsisavina lengviau nei dirbtinai sukurtus vitaminų ir mineralų mišinius.

Tai paaiškinama tuo, kad gyvose sistemose biologiškai aktyvios medžiagos veikia bendrai – vieni komponentai atsistato kitų sąskaita, aktyvūs junginiai moduliuoja vieni kitų poveikį arba skirtingose biocheminėse reakcijose veikia kaip ko-faktoriai. Neatmetama galimybė, kad tarp medžiagų, kurios leidžia halobakterijoms adaptuotis prie sudėtingų egzistavimo sąlygų, yra ir dar mokslui nežinomų medžiagų, kurios žmogui gali būti adaptogenais.