Ekspertų nuomone, prezidentei šiuose debatuose teko daugiau gintis ir aiškintis negu atsakinėti į klausimus ar diskutuoti. Todėl esą buvo matyti, kad kandidatė neretai nervinosi.
Specialistų nuomone, tikrieji debatai ketvirtadienį vyko tarp keturių kandidatų: D. Grybauskaitės, Artūro Paulausko, Artūro Zuoko ir Naglio Puteikio. Tuo metu likusieji dėl žinių stokos ar nenoro veltis į ginčus liko nuošalyje.
T. Janeliūnas: teisėsaugos tema – proga užimti puolamąsias pozicijas
Politologas Tomas Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad trečia Prezidento rinkimų debatų laida skyrėsi nuo ankstesnių savo gyvumu ir agresyvesniu stiliumi. Esą teisėsaugos tema kai kuriems kandidatams tapo puikia proga užimti puolamąsias pozicijas, ypač kalbant apie tokias rezonansines bylas, kaip FNTT vadovų atleidimas ar įvykiai Garliavoje. Politologo nuomone, praėjusiuose debatuose ryškiausi ir aktyviausi buvo A. Paulauskas, N. Puteikis ir A. Zuokas.
Vis dėlto, pasak T. Janeliūno, geriausiai pasiruošęs ir emociškai agresyviausias buvo A. Paulauskas. N. Puteikis esą išsiskyrė kitokiu požiūriu, kitu kampu analizavo problemas. Be to, pasak politologo, N. Puteikis išliko kritiškas ir agresyvus ne tik dabartinės šalies vadovės, bet ir kitų kandidatų atžvilgiu.
T. Janeliūnas sako, kad neblogai debatuose atrodė ir A. Zuokas. Ypač turint omenyje, kad jo patirtis su teisėsauga dėl buvusio teistumo nėra labai pozityvi. Politologo nuomone, prezidentei D. Grybauskaitei ketvirtadienį teko kitoks vaidmuo – dažnai vietoj atsakymų į klausimus jai teko gintis nuo kitų kandidatų puolimo. Atsakymas, ar D. Grybauskaitė apsigynė, esą priklauso nuo žmonių simpatijų ir antipatijų jai. Pasak T. Janeliūno, tų rinkėjų, kurie iki šiol nemėgo D. Grybauskaitės ir neigiamai vertino jos veiklą, ketvirtadieninis prezidentės pasirodymas nuomonės nepakeitė. Tas pats esą pasakytina ir apie tuos, kurie teigiamai vertina D. Grybauskaitės veiklą.
Zigmantas Balčytis, politologo vertinimu, pasirodė absoliučiai nuobodus. „Tai ne ta tema, kur jis galėjo pasakyti kažką įdomaus ir įsimintino. Z. Balčytis – solidus ir ramus žmogus, todėl dominuojant tokiam puolamajam stiliui, negalėjo dalyvauti“, – sako T. Janeliūnas. Prastą įspūdį T. Janeliūnui paliko ir Valdemaras Tomaševskis. Jis esą buvo šiek tiek neadekvatus ir iškrito iš tokio lygmens diskusijos. „V. Tomaševskis nuolat kalbėjo apie kažkokias sąmokslo teorijas, šantažą ir vietoj racionalių argumentų naudojo mistinius faktus“, – teigia politologas.
Absoliučiu debatų pralaimėtoju T. Janeliūnas įvardino Bronį Ropę. „Atrodė visiškai iškritęs iš medžio ir nesigaudantis situacijoje. Užuot kalbėjęs „į temą“ vis bandydavo nukrypti prie kalbos apie Visagno atominę elektrinę ar decentralizaciją“, – sako T. Janeliūnas. Ekspertui taip pat užkliuvo tai, kad dauguma kandidatų, paprašyti įvardyti konkrečius skaičius, faktus ar pavardes, apie kuriuos patys prieš tai užsimindavo, bandė išsisukinėti ir žadėjo faktus pateikti vėliau. Tai esą rodo, kad dažnai kandidatai kalba neapgalvotai ir neargumentuotai.
A.Šindeikis: daugeliui populistinės šnekos turėjo palikti gerą įspūdį
Teisininko savaitraščio „Veidas“ leidėjo dr. Algimanto Šindeikio nuomone, praėję debatai buvo labai populistiški. Dauguma kandidatų nieko rimto nekalbėjo, tik puolė dabartinę prezidentę. Bandė įrodyti, kad ji turėtų būti kaip A. Lukašenka ar V. Putinas ir savo rankomis sutvarkyti visą teisėsaugą. Tiesa, A. Šindeikio nuomone, Lietuvoje daug žmonių mano, kad būtent prezidentas turi didžiausią įtaką teisėsaugos sistemai, todėl esą jiems toks populistinis kai kurių kandidatų kalbėjimas turėjo palikti gerą įspūdį.
Profesionaliausia debatų dalyve A. Šindeikis įvardino D. Grybauskaitę. Ji esą kalbėjo labiausiai argumentuotai, detaliausiai analizavo konkrečias teisėsaugos institucijas. Be to, esą, reikia atsižvelgti, kad D. Grybauskaitė visą laiką buvo atakos smaigalyje, todėl jai atsilaikyti buvo nelengva. Teisininko nuomone, N. Puteikis niekuo nesiskyrė nuo A. Paulausko. Jie, esą, abu yra naujasis Paksas – kalba bet ką ir bet kaip.
„B. Ropė apskritai nelabai susigaudė situacijoje, neturėjo ką pasakyti. V. Tomaševskio pasirodymo taip pat nesinori komentuoti. Kiek nuosaikesnis buvo A. Zuokas, tačiau sunku juo tikėti, nes pats yra teistas. Todėl sunku vertinti jo nuoširdumą“, – sako A. Šindeikis. Jo nuomone, pilkai atrodė ir Z. Balčytis. „Tačiau tai galima suprasti, nes Z. Balčytis nesivadovavo kai kurių kandidatų populistiniumi stiliumi. Tokiame kontekste sunku išsiskirti. Tačiau jokių naujų idėjų irgi nepasiūlė“, – sako dr. A. Šindeikis.
V. Bruveris apie N. Puteikį: juodas populizmas
„Lietuvos ryto” politikos apžvalgininką Vytautą Bruverį labiausiai stebina tai, kad prezidentė nesugebėjo laimėti šių debatų, nors tema buvo viena jos mėgstamiausių ir dažniausiai minima.
„Prezidentė turi tą bėdą – neatlaiko smūgio. Tada pradeda nervintis, blaškytis ir mėtytis, prišneka, ko nereikėtų, pridaro klaidų. Taip atsitiko ir šį kartą, kai A. Paulauskas, A. Zuokas ir N. Puteikis pradėjo ją pliekti skaudžiausiomis temomis: dėl FNTT vadovų telefoninio atleidimo, slaptos pažymos iš Prezidentūros nutekėjimo, prasto vaidmens garliavinėje kediadoje“, – pastebi apžvalgininkas.
Pirmuoju atveju, anot jo, D. Grybauskaitė mėgino nerangiai išsisukti, kad neva niekas nieko negali paliudyti apie jos skambučius. Antruoju – kad padėkotų tam, kas nutekino, jos teigimu, visiškai neslaptą informaciją.
„O jos padrika improvizacija apie tai, kad pagrindinė kediados pamoka yra tai, jog policija panaudojo neva per didelę jėgą prieš violetinę minią Garliavoje, tiesiog akis badantis mėginimas pavinguriuoti taip, kaip ji darė ir anksčiau, atvirai gindama Neringą Venckienę”, – samprotauja V. Bruveris.
Pasak apžvalgininko, ryškiausią trečių debatų laimėtoją sunku įvardinti. „Galbūt geriausiai pasirodė A. Zuokas, sugebėjęs aplenkti A. Paulauską tuo, jog prezidentei siūlė arbatos ir pagyrė ją už kai kuriuos teismų pertvarkos aspektus. Po pirmo klausimo apie „darbiečių“ buhalteriją sunkokai įsivažiavęs A. Paulauskas po to gana vykusiai kritikavo ir prokuratūros „reformą“, ir apskritai Prezidentūros politiką teisėsaugos atžvilgiu, tačiau vis tiek tai darė pernelyg asmeniškai ir grubokai“, – sako V. Bruveris.
Politikos apžvalgininko manymu, šie debatai buvo itin nesėkmingi Z. Balčyčiui, nes jis pasirodė prasčiausiai iš visų anksčiau vykusių. „Gal tai iš baimės kritikuoti prezidentę? O N. Puteikis, kuris pastaruoju metu buvo įgavęs pagreitį, šiuose debatuose nusivažiavo. Juodas populizmas, mėtymasis į visas puses, narpliojant su klausimais nesusijusias detales, svaidymasis kažkokiais skaičiais iš lubų… Nesolidu ir nerimta. Prasčiausiai, mano manymu, pasirodė V. Tomaševskis ir B. Ropė“, – teigia V. Bruveris.
V. Sinkevičius: V. Tomaševskio šnekos prasilenkia su LLRA veiksmais
Buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo prof. Vytauto Sinkevičiaus nuomone, šiuose debatuose aiškaus favorito nebuvo. „Visi kėlė tas pačias problemas, bet niekas nepasiūlė jokių naujų ar originalių kovos su korupcija priemonių. Vidutinio lygio debatai ir nieko daugiau“, – sako profesorius.
Vis dėlto geriausią įspūdį V. Sinkevičiui paliko dabartinė šalies prezidentė. „Ji mato problemų sudėtingumą, ne tik fragmentus. Sugebėjo trumpai atsakyti, ką padarė ir ką reikėtų padaryti. Ji sėkmingai atsimušė į nepatogius klausimus, nesivėlė į smulkmenas. Išliko ori, pagarbi kitiems kandidatams. Pasirodė atsakinga ir kompetentinga – tikra šalies vadovė“, – pastebi Konstitucijos ekspertas.
Antrą vietą profesorius skiria A. Zuokui. Esą buvo matyti, kad kandidatas debatams ruošėsi, gal net konsultavosi su specialistais, pateikė kelis pasiūlymus problemoms spręsti, o ir kritikuodamas prezidentę išliko korektiškas ir taktiškas.
Trečią vietą V. Sinkevičius skiria V. Tomaševskiui. Jis esą parodė, kad sugeba trumpai ir aiškiai atsakyti į klausimus, neišsisukinėti. Tačiau, teisininko nuomone, V. Tomaševskio argumentai ir kalbos apie teisingumą prasilenkia su jo atstovaujamos partijos veiksmais (teismo sprendimo dėl dvikalbių lentelių nevykdymas – LRT).
Labai vidutiniškai, anot S. Sinkevičiaus, pasirodė Z. Balčytis. „Jis atrodė labai neišraiškingas, pavargęs. Atsakymai buvo banalūs, standartiniai – jokio originalumo. Susidarė įspūdis, kad šiuose rinkimuose jis dalyvauja tik todėl, kad liepė partija“, – teigia buvęs teisėjas.
Penktą vietą profesorius skiria A. Paulauskui. „Jis yra buvęs generalinis prokuroras, šiuo metu vadovauja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, tačiau visiškai nesugebėjo pasinaudoti savo tema ir turima informacija. Kandidatas pasižymėjo gana siauru mąstymu. Žinant jo ilgą politinę karjerą, galima sakyti, kad žmogus visiškai netobulėja. A. Paulauskas nesugeba formuluoti fundamentalių problemų, kartoja senus dalykus. Be to, jis pasirinko, mano manymu, netinkama debatų taktiką – per daug nepagarbiai atsiliepė apie dabartinę prezidentę. Atrodė, kad jam svarbiausia pulti“, – sako V. Sinkevičius.
Labai prastai pasiruošęs arba visai nepasiruošęs, pašnekovo nuomone, buvo B. Ropė. Esą jis kartais nesugebėjo atsakyti į užduotus klausimus, atrodė patekęs ne į tą kompaniją .
Labiausiai Konstitucijos ekspertą blogąja prasme pribloškė N. Puteikis. „Jo kalbėjimas labai neatsakingas. Rimtas kandidatas negali sau to leisti. Žinoma, jo retorika ir taktika gali patikti nelabai išsilavinusiems ir viskuo gyvenime nepatenkintiems rinkėjams. Jis nesiūlo racionalių sprendimų, o jo idėjos kėsinasi sugriauti visą šalies teisėsaugos sistemą. Mano nuomone, N. Puteikio lozungas skamba taip: esu vienintelis sąžiningas kandidatas prieš visą korumpuotą valstybę ir visus pareigūnus“, – mano V. Sinkevičius.
V. Laučius: B. Ropė lankose kalbėjo vėjus
Politikos apžvalgininko Vladimiro Laučiaus nuomone, geriausiai šiuose debatuose pasirodė A. Paulauskas ir D. Grybauskaitė. „A. Paulausko argumentacija, kitaip nei per ankstesnius debatus, šįkart buvo tikrai stipri, jo kritinės pastabos taikliai smigo į taikinius. Akivaizdu, kad teisėsaugos klausimais jis jaučiasi kompetentingas ir tvirtas. Ginčydamasis su prezidente D. Grybauskaite, jis kalbėjo net šiek tiek įtikinamiau, nei ji. Tačiau pulti yra lengviau nei gintis, o vaidmenys šiame ginče buvo aiškūs: A. Paulauskas puolė, D. Grybauskaitė gynėsi”, – teigia V. Laučius.
Jo vertinimu, trečią ir ketvirtą vietas pasidalino Z. Balčytis ir A. Zuokas, nors kalbėjo gana vidutiniškai. Z. Balčytis, kaip ir ankstesniuose debatuose, politologo manymu, nemažą dalį laiko skyrė neturiningoms, aptakioms frazėms. „Kartais susidaro įspūdis, kad jis apskritai neturi ką pasakyti, bet kalba. Na, o viena ryškiausių A. Zuoko minčių buvo noras su prezidente išgerti arbatos. Vis dėlto A. Zuoką reikėtų pagirti už viešųjų ryšių prasme stipriausią žingsnį – citavo kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų“, – sako V. Laučius.
Penktoje vietoje, anot jo, liko Naglis Puteikis. Šįkart, politologo žodžiais, iš jo liejosi populizmas ir kartojosi daug kartų girdėta mintis apie Konstitucinį Teismą. „Susidaro įspūdis, kad N. Puteikis mėgina tapti antruoju R. Paksu. Bet jis, kaip mėgdžiotojas, neprilygsta originalui: panašus, bet silpnesnis ir banalesnis”, – mano politikos apžvalgininkas, nepagailėjęs kritikos B. Ropei.
„Bene didžiausią ir sunkiausią darbą šioje debatų laidoje nuveikė B. Ropė: jis sugebėjo pasirodyti net blogiau už V. Tomaševskį, nes neatsakinėjo į užduotus klausimus, nukrypdavo nuo temos, o nuklydęs į lankas, nuolat kalbėjo vėjus“, – teigia V. Laučius.
Š. Liekis: A. Paulauskas sėkmingai jojo ant savo arkliuko
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriui, socialinių mokslų daktarui Šarūnui Liekiui geriausią įspūdį šiuose debatuose paliko A. Paulauskas. „Teisėsauga, teisėtvarka, su korupcija susijusios problemos – tai jo, kaip buvusio generalinio prokuroro, arkliukas. Ir ant jo A. Paulauskas jojo gana sėkmingai. Jis pasirodė kaip praktikas, žmogus, turintis aiškią viziją. Jo polemika su dabartine šalies vadove taip pat krypo jo naudai“, – komentuoja profesorius.
O štai prezidentė D. Grybauskaitė, Š. Liekio nuomone, šiuose debatuose atrodė silpnokai. Ji esą gynė savo ankstesnius darbus, bandė atremti puolimą, tačiau nepateikė jokios aiškios vizijos, ką darys toliau ir ką keis, jei bus išrinkta.
„Krito į akis, kad ji sunkiai valdėsi, atrodė sudirgusi. Jai šį kartą skirčiau tik ketvirtą vietą po A. Paulausko, A. Zuoko ir N. Puteikio“, – sako Š. Liekis. Profesorių labiausiai nuvylė Z. Balčytis. Šio kandidato esą visiškai nesimatė. „Bet kas, atsistojęs už tribūnos, matyt, abstrakčiomis frazėmis pasimėtytų ne prasčiau. Keista, kad į savo kandidato fiasko nereaguoja jį remiančioji komanda“, – stebisi profesorius.
A. Katauskas: prezidentės veidas bylojo – padarykime pertrauką
Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas mano, kad A. Paulauskas šiuose debatuose galėjo pasirodyti kur kas geriau. „Mano manymu, jis, kaip teisės reikalų žinovas, šiuos debatus pralaimėjo. Galbūt koją pakišo jam tekęs klausimas apie Darbo partijos bylą. Jis akivaizdžiai pasimetė, siekė, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika, tačiau nieko gero iš to neišėjo“, – mano A. Katauskas. Jis šiam kandidatui vis dėlto skiria pliusą už tai, kad jis aršiai gynė pareigūnų garbę.
Anot A. Katausko, D. Grybauskaitė palyginti neblogai atlaikė konkurentų atakas, tačiau atrodė susierzinusi. Viešųjų ryšių specialistui užkliuvo jos retorika bei argumentacija. „Juk ji galėjo sukalti kaip vinis savo aiškias idėjas, žinutes, kurias minėjo metiniame pranešime, tačiau to nepadarė. Susidarė įspūdis, kad prezidentė buvo pavargusi, jos veidas bylojo – gal padarykime pertrauką?“ – sako viešųjų ryšių specialistas.
Jo teigimu, nepalankiausi šie debatai buvo Z.Balčyčiui, kuris atrodė kaip studentas, išmokęs tik vieną bilietą ir besitikįs jį ištraukti ir prasmukti. Didžiausia Z. Balčyčio bėda, A. Katausko nuomone, yra ta, kad jis negali prieš antrą rinkimų turą kritikuoti prezidentės.
A. Katauskui į akis krito ir N. Puteikio pasirodymas. „Šis kandidatas laikėsi lyg ir neblogai, tačiau laidos pabaigoje jo išpuolis prieš laidos vedėją ir gavimas grąžos lyg šlapiu skuduru nubloškė šį politiką žemyn“, – teigia A. Katauskas. Šie debatai jam atrodę taip: yra kandidatai prieš D. Grybauskaitę ir pati D. Grybauskaitė.
Viešųjų ryšių specialisto vertinimu, debatus vis dėlto laimėjo D. Grybauskaitė – ne dėl to, kad pasirodė geriausiai, bet dėl to, kad buvo labiausiai puolama. Po jos rikiuojasi A. Paulauskas, Z. Balčytis, N. Puteikis, A. Zuokas, V. Tomaševskis ir B. Ropė, kurio, pasak A. Katausko, išvis nebuvo matyti.
LRT rengtus debatus vertino septyni politikos, teisės ir viešųjų ryšių specialistai: buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas V. Sinkevičius, politologas T. Janeliūnas, teisininkas ir savaitraščio „Veidas“ leidėjas A. Šindeikis, VDU profesorius, socialinių mokslų daktaras Š. Liekis, dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas V. Bruveris, LRT.lt vyriausiasis redaktorius V. Laučius ir viešųjų ryšių ekspertas A. Katauskas.
Top naujienos
Prie daugiabučio Vilniuje rastas iš 8 aukšto iškritęs ir mirtinai susižalojęs vyras
Ketvirtadienio pavakarę pranešta apie negyvą vyrą Vilniuje.
Nauja „Messenger“ funkcija jau prieinama ir Lietuvoje: naudotojai skundėsi ne vienerius metus (1)
„ Facebook Messenger“ naudotojai pagaliau buvo išgirsti – programėlės kūrėja „Meta“...
Marso paviršiuje kosminis zondas užfiksavo intriguojančius objektus – vorus primenančius darinius ir į senovinį miestą panašią struktūrą
Europos kosmoso agentūros (ESA) Marso tyrinėjimų zondas užfiksavo į vorus panašius darinius...
