E.Žiobienė: L.Stankūnaitės dukters nuomonė buvo išklausyta, dabar reikia vykdyti teismo sprendimą

Trečiadienį kontrolierė dalyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete surengtoje diskusijoje už uždarų durų, kurioje buvo aiškinamasi, kodėl Lietuvos institucijos nesugebėjo užtikrinti tinkamo mergaitės perdavimo L. Stankūnaitei. Kaip žinoma, kovo 23 d. mergaitę buvo nesėkmingai bandoma perduoti mamai, bet perdavimas virto susistumdymu.

„Savotiškai atrodo komiteto siūlymas išklausyti vaiko nuomonę po teismo sprendimo priėmimo. Tai rodo jų pačių abejones dėl teismo sprendimo teisėtumo, kas, manau, kaip Seimo nariams, neduoda nei garbės, nei kažko kito, nes Seimo nariai pirmiausia turėtų gerbti įstatymus ir teismo sprendimus. Tai šioje vietoje akivaizdu, kad teismo sprendimas turi būti vykdomas ir institucijos turi susitelkti ir dirbti“, - po posėdžio teigė E. Žiobienė.

Komitetas jokių išvadų nepriėmė ir atidėjo klausimo svarstymą kitai savaitei, tačiau praeitą kartą komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys teigė, jog išvadų projekte bus pastabų visoms institucijoms, įskaitant ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybą, kuriai vadovauja E. Žiobienė.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas R. J.. Dagys pažymi, jog „Seimo komitetas nėra priėmęs jokio oficialaus siūlymo ar sprendimo posėdyje svarstytu klausimu, tai bus daroma kitą trečiadienį. Nedera kontrolierei iš anksto tokiu būdu ginti savo institucijos garbę.“

Institucijos galėjo ruoštis nuo 2010-ųjų?

Trečiadienį uždarame posėdyje diskutavę Seimo nariai nepriėjo bendros nuomonės, tik, pasak E. Žiobienės, kėlė klausimą dėl D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukters nuomonės. E. Žiobienė taip pat atmetė socialinės apsaugos ir darbo viceministro Daliaus Bitaičio teiginį, kad institucijos nėra pasiruošusios vykdyti teismo sprendimą.

Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės, Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo mergaitę įpareigojama perduoti L. Stankūnaitei, buvo priimtas gruodžio mėnesį, todėl esą pasiruošti buvo tikrai įmanoma.

Edita Žiobienė

© DELFI / Tomas Vinickas

„Kaip matome, ir aukštesnė instancija paliko galioti tą patį, vadinasi, institucijos turi vykdyti teismo sprendimą. Be to, teismas pasakė, kad mergaitė bus traumuojama abiem atvejais: ar ji bus palikta su laikinąja globėja, kur jai daroma įtaka, ar ji bus paimta ir perduota mamai, kai ji yra neparuošta ir mamą mato tik epizodiškai. Vadinasi, teismo sprendimas turi būti vykdomas ir tai, kad šiandieną ir vien, ir kita ministerija drabstosi, stumdosi, ieško būdų per viešąsias informacijos priemones pasakyti, kad nėra pasiruošę ar nežino, kokios paslaugos buvo reikalingos, tai visus tuos pusę metų tikrai buvo galima pasiruošti“, - teigė kontrolierė.

Jos teigimu, apskritai pirmas Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas dėl mergaitės perdavimo mamai buvo priimtas 2010-ųjų gegužę.

„Per tiek laiko tikrai buvo galima pasiruošti ir šiandieną tas drabstymasis viešoje erdvėje tik didina valstybės pralošimo tikimybę Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) ir žalos atlyginimą“, - teigė E. Žiobienė.

Klausiama, kaip vertina teiginius, jog reikia išklausyti D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukters nuomonę dėl to, su kuo ji norėtų gyventi, E. Žiobienė priminė, jog mergaitės nuomonės buvo išklausyta teisme – teismas buvo skyręs ekspertizę.

„Mergaitės nuomonė buvo išklausyta teisme, teismas skyrė ekspertizę. Visa tai yra įvertinta ir, manau, kad šiandieną dar kartą manipuliuoti ir žaisti, kad mergaitė nori-nenori, tai jau nebekyla klausimas. Kitas dalykas, teismas labai aiškiai pasakė: mergaitei blogai ir pas laikinąją globėją tik epizodiškai matant mamą, ir perduoti ją neparuošus yra blogai – vadinasi, reikia vykdyti teismo sprendimą. Jeigu taip pasakyta, institucijos, negali abejoti, svarstyti, galvoti, gal ne toks teismo sprendimas, gal mes galime jo nevykdyti“, - sakė E. Žiobienė.

Ji taip pat išsakė nuomonę, kad tuomet, kai Lietuva pralaimės bylą EŽTT, žala turėtų būti atlyginama iš savo pareigų nevykdžiusių pareigūnų kišenės, o ne mokesčių mokėtojų pinigų. Kaip viena tokių asmenų, nevykdančių savo pareigų, E. Žiobienė įvardijo Kauno rajono administracijos direktorių, kuris nestabdo laikinosios mergaitės globos, paskirtos N. Venckienės, nepaisant teismo sprendimo perduoti ją L. Stakūnaitei.

R.J.Dagys: atsakymų negavome

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas R.J. Dagys trečiadienį teigė, kad komiteto nariai negavo aiškių atsakymų, kaip įgyvendinti teismo sprendimą: iš vienos pusės, pasak jo, akivaizdu, jog teismo sprendimą vykdyti reikia ir jam įgyvendinti prievarta galima, iš kitos – prievarta vaiko atžvilgiu negalima. R.J. Dagio nuomone, šios nuostatos savo esme yra nesuderinamos.

„Aiškaus atsakymo, kaip šitą klausimą ruošiasi kažkas spręsti, aš asmeniškai negavau“, - sakė politikas.

Tuo tarpu teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius teigia, kad prievarta gali būti naudojama šalinant kliūtis teismo sprendimo vykdymui. Jis taip pat sutiko su teiginiu, kad kliūtimis galima laikyti ir žmones, kurie trukdo paimti vaiką.

„Prievarta šalinant kliūtis gali būti naudojama, o kiek tai susiję su prievarta perduodant vaiką mamai ar tam asmeniui, kurio atžvilgiu teismas priėmė palankų sprendimą, tai yra visuma veiksmų, kuriuos turi atlikti institucijos nepažeisdamos vaiko interesų“, - sakė T. Vaitkevičius.

„Bet kas, kas trukdo, teismo sprendimui, turi būti pašalinta, teismo sprendimas turi būti įvykdytas. Už tai atsakingas antstolis, kuris siekia įgyvendinti savo pareigą“, - pridūrė viceministras.

Tuo metu R.J. Dagio nuomone, Lietuvoje nėra nustatyta aiškios procedūros, kaip perduoti vaiką L. Stankūnaitei.

„Ta, kas matyti iš dabar galiojančių aktų ir tos tvarkos, per tą laiką didesnio aiškumo neatsirado nuo konflikto pradžios. Nei pas mus psichologų tarnybos veikia taip, kaip turėtų būti, nei vaiko teisių reglamentacija neaiški, kaip konkrečiai tą procesą įgyvendinti. Viskas palikta antstolio nuožiūrai, tuo ir remiasi visa Teisingumo ministerijos pozicija“, - sakė R.J.Dagys.