Europos Parlamento rinkimuose dalyvauti ketina tik trečdalis rinkėjų

Patikslinta oficiali ES nuomonių apklausa parodė, jog rinkimuose gali nedalyvauti iki 300 mln. europiečių. "Eurobarometer" apklausos duomenys, susiję su naujosiomis, gegužę į ES įstosiančiomis šalimis, buvo patikslinti tinklalapiui "EUpolitix.com" pastebėjus, kad neatitinka spausdintuose dokumentuose ir internete paskelbti skaičiai.

Apklausos duomenimis, kurie buvo pateikti spaudai, vidutinis rinkėjų aktyvumas dešimtyje, daugiausia - Vidurio ir Rytų Europos, šalių sieks 34,7 proc. Tačiau teisingi internete paskelbti duomenys rodo, jog rinkimuose dalyvaus gerokai mažiau - vidutiniškai 26 proc. - šių šalių gyventojų.

Susigėdę Europos Komisijos pareigūnai bando išsiaiškinti, kaip spaudai buvo pateikti padidinti skaičiai. "Eurobarometer" pripažino "klaidą", tačiau kol kas nepaaiškino, dėl kokios priežasties suklysta. "Netiksli buvo spausdinto dokumento, kuris vasario 23 d. buvo išplatintas Europos Komisijos patalpose spaudai, lentelė 197 puslapyje", - sakoma "Eurobarometer" patikslinime.

Pagal naujausius statistinius duomenis, rinkimuose turėtų dalyvauti mažiau nei trečdalis (33,2 proc.) ES rinkėjų. Rinkėjų aktyvumas smuko nuo 63 proc. 1979 metais, kai buvo surengti pirmi tiesioginiai rinkimai į Europos Parlamentą, iki 49 proc. 1999-aisiais.

Penkiolikoje "senosios" Europos šalių "tikrai" ketinančių balsuoti sumažėjo iki 31,7 proc. Tuo tarpu "naujosios" Europos valstybėse, kuriose entuziastai tikėjosi didelio rinkėjų aktyvumo, vidutinis rodiklis tesiekia 26 proc.

Mažiausiu rinkėjų aktyvumu turėtų pasižymėti naujokė Estija, kurioje balsuos tik 14 proc. piliečių. O "senosios" Europos valstybėje Didžiojoje Britanijoje turėtų būti užfiksuotas 22,9 proc. rinkėjų aktyvumas. Airijoje, kuri pirmininkaus ES ir vykstant rinkimams, rinkimų dieną prie balsadėžių ateis mažiau nei ketvirtadalis - 23,7 proc. - rinkėjų.

Šios prognozės kelia vis didesnį susirūpinimą ES institucijoms, o Airija balandžio mėnesį turėtų surengti viršūnių susitikimą, kuriame ketinama svarstyti būdus pagerinti "bendravimą" su piliečiais.

Padėtis atrodo dar prastesnė atsižvelgus į tikrąjį ES šalių gyventojų skaičių. Šešios didžiausios narės - Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija ir Lenkija - turi 339 mln. piliečių, sudarančių apie tris ketvirtadalius visų ES gyventojų. Tačiau, remiantis apklausa, iš šių 339 mln. rinkėjų balsuos mažiau nei trečdalis (28,9 proc.).

Birželį europiečiai rinks 732 Europos Parlamento narius, kurie atstovaus 25 išsiplėtusios ES šalims. Europos Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai renkama 450 mln. piliečių turinčios ES institucija. Tačiau atrodo, kad balsuoti yra pasirengę vos 150 mln. europiečių.

Po paskutinių Europos Parlamento rinkimų 1999 metais buvo įvestas euras, paspartėjo politinė integracija ir įvyks plėtra. Tad šiemetiniai rinkimai taps svarbiu politiniu išbandymu pasiūlytai Europos vizijai.

Pasiūlymai dėl ES Konstitucijos, kuri galbūt nebus priimta iki rinkimų, padvigubina Europos Parlamento įstatymų leidybos galias, suteikdami institucijai svarbesnį politinį vaidmenį. Tačiau didėjant ES ir Europos Parlamento vaidmeniui, sparčiai mažėja pastarojo populiarumas.

Per pirmąjį tiesioginių rinkimų dešimtmetį rinkėjų aktyvumas sumažėjo 4,5 proc. o per antrąjį - 9,1 proc. Pasak "Eurobarometer", trečiąjį dešimtmetį nuosmukis gali siekti 16 proc., o rinkimuose gali nedalyvauti net 300 mln. ES piliečių.

Šalis	proc.
Belgija	32.3
Danija	65.6
Vokietija	31.4
Graikija	62.2
Ispanija	26.4
Prancūzija	30.9
Airija	23.7
Italija	36
Liuksemburg	45
Olandija	30.6
Austrija	25.6
Portugalija	25.9
Suomija	30.9
Švedija	52
Didžioji Britanija	22.9
Estija	14
Lietuva	19
Čekija	21
Lenkija	26
Slovakija	27
Latvija	27
Slovėnija	33
Vengrija	34
Malta	43
Kipras	44