Spalio 3-iąją Europos Sąjunga (ES) vis dėlto pradėjo derybas su Turkija dėl narystės. 72 mln. gyventojų turinti musulmoniška Turkija narystės ES siekia nuo 1963 m., kandidate paskelbta 1999-aisiais. Įstojusi į ES, ji būtų didžiausia bloko narė pagal plotą ir viena iš didžiausių pagal gyventojų skaičių.
Arūnas Spraunius
Klausimas dėl Turkijos narystės ES nėra paprastas. Jis supriešino net Lietuvos europarlamentarus: praėjusią savaitę jie aiškinosi, kas pritaria, o kas ne derybų pradžiai.

Įtampa kyla

Artėjant deryboms, teko ieškoti išeities, nes Turkija atsisakė pripažinti ES narę Kiprą. Pasirašiusi protokolą, išplečiantį muitų sutarties su ES galiojimą į 10 naujų bloko narių, įskaitant padalytą Kiprą, Turkija paskelbė, kad tai nereiškia, jog ji pripažįsta graikiškąją Kipro vyriausybę Nikosijoje.

Kipras buvo padalytas 1974-aisiais, kai sukilus Kipro graikams jų malšinti įsiveržusios turkų pajėgos okupavo šiaurinį salos trečdalį. Turkija uždraudė laivams su Kipro vėliava įplaukti į savo uostus. Po derybų Kipras pagaliau nusileido ir nereikalavo labai griežtai reaguoti į Turkijos atsisakymą pripažinti jų vyriausybę, nes tai nebuvo išankstinė narystės derybų sąlyga.

Neseniai Turkija pareiškė atsisakysianti siekių tapti ES nare, jei Bendrija iškels naujas sąlygas ar pasiūlys Ankarai tokį bendradarbiavimą, kuris neprilygs visavertei narystei. „Mes pasitrauksime. Šį kartą – visiems laikams“, – užsienio reikalų ministro Abdullah Gülo žodžius citavo britų žurnalas „The Economist“.

Argumentų margumynas

Prieš Turkijos narystę ES yra pasisakę Prancūzijos valdžia, Vokietijos krikščionys demokratai, nepritarimas juntamas Olandijoje ir Skandinavijos šalyse. Prancūzijos prezidentas Jacques’as Chiracas yra įspėjęs, kad Turkija gali niekada nepasiekti narystei ES būtinų standartų, ir blokui gali tekti ieškoti alternatyvaus būdo susieti šią šalį su Europa.

O Italijos užsienio reikalų ministras Gianfranco Fini pareiškė, kad ES privalo ryžtingai tęsti derybas su Turkija dėl narystės, nes dialogas su nuosaikiu islamu yra itin svarbus kovojant su terorizmu. Laikraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ žurnalistams Čekijos prezidentas Václavas Klausas sakė esąs kiek galima didesnės plėtros šalininkas. „Turkija, Marokas, Ukraina, Kazachija – juo daugiau, juo geriau“” – kalbėjo V. Klausas.

Lietuvoje neseniai viešėjęs Turkijos didžiosios nacionalinės asamblėjos pirmininkas Bülentas Arınças tvirtino, kad tik priėmusi į savo gretas Turkiją ES galėtų peržengti regioninės politikos rėmus ir tapti pasauline jėga. Pasak jo, Turkija atliko tyliąją reformą įgyvendindama visus jai ES keltus kriterijus.

Turkijos turtas ir skurdas

„Arabų valstybės suprastų, kad net musulmoniška šalis gali tapti Europos dalimi“, – yra pareiškęs Egipto užsienio reikalų tarybos pirmininkas Abdelis Raoufas el-Reedy. Jo teigimu, Turkijoje vykstančios reformos ir modernizavimo procesas domina visą arabišką ir musulmonišką pasaulį.

Nors Turkijos ekonomika – 20-a pagal dydį pasaulyje, bendrojo vidaus produkto pasiskirstymas vienam gyventojui sudaro vos 30 proc. ES vidurkio. Negalima pamiršti ir istorijos. Turkija labai didžiuojasi buvusi Otomanų imperija, kurios teritorijos buvo trijuose žemynuose. Kaip gėdingas šios šalies istorijos faktas prisimenamas prieš 90 metų turkų vykdytas armėnų genocidas, apie kurį ji pati vengia kalbėti.

Turkijos aukso ištekliai siekia 450–500 t. Jei išgautų šias aukso atsargas, ji taptų didžiausia po Rusijos aukso gamintoja Europoje. Jos branduolinės programos nesukelia tokio ažiotažo kaip Irano. Turkija, atrodo, stato Gruzijai karinę bazę. Taigi yra prognozuojama valstybė. Tačiau kai kurie apžvalgininkai jau spėjo pakrikštyti ją Trojos arkliu, esą kuriuo naudodamasis islamas įsitvirtins Europoje. Kita vertus, tai gali būti minkštasis civilizacijų dialogas, kurio kietojo varianto – terorizmo – Vakaruose daug kas baiminasi.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Perėjusi tikrą pragarą žydė į Vilijampolę grįžo ieškoti užkastos dėžės (117)

Izraelyje šiuo metu gyvenanti Kaune gimusi Dita Šperling savo akimis regėjo, kaip baltaraiščiai...

Lenkijos ekonomikos architektas: sukame pavojingu keliu (81)

Pirmosios nekomunistinės Lenkijos vyriausybės finansų ministras Leszekas Balcerowiczius sako, kad...

Paprastas žingsnis, padėsiantis išvengti 75 proc. šio vėžio atvejų (1)

Prasidėjo Europos gimdos kaklelio vėž io prevencijos savaitė, kurios šūkis „Sumažink savo...

Brangi nafta kelia ne tik benzino kainas (63)

Dėl pabrangusios naftos kyla ir degalų kainos. Analitikai perspėja – jeigu taip bus ir toliau,...

Iš Rusijos stačiatikių vyskupo – akibrokštas Putinui (183)

Vienas Rusijos stačiatikių vyskupas pirmadienį pareiškė, kad per kovą vyksiančius šalies...

Šveicarų specialistai įvertino Gedimino kalno gelbėjimo planą: tikrai yra dėl ko nustebti (509)

Lietuvos mokslininkai ir specialistai vis dar nesutaria, kaip gelbėti Gedimino kalną. Kol mūsų...

Turkai lietuvius vadina pirmosiomis „kregždėmis“: atostogauti plūsta dar neprasidėjus kurorto sezonui (9)

Iki kalendorinės vasaros Lietuvoje dar likę beveik 5 mėnesiai, tačiau gyventojai vis aktyviau...

55-erių Ingeborga Dapkūnaitė parodė su surogatine motina susilauktą sūnų (4)

Garsi aktorė Ingeborga Dapkūnaitė parodė savo atžalą. Visuomenė nedelsiant sureagavo į žinią...

Garsenybėms – metų mados egzaminas. Kam pavyko jį išlaikyti? M. Palaikytės verdiktas (144)

Pramogų pasaulio apdovanojimų rengėjai garsiai skelbė – tai metų renginys. Tad įžymybės...

Naujutėlaitis JAV karo laivas įstrigo lede (99)

Naujutėlaitis JAV karinio jūrų laivyno nuo Kūčių dienos dar nepajudėjo iš Monrealio, o dėl...