Emigrantai nesulaukia galimybės dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) skyrių pirmininkai jau ne pirmi metai piktinasi: užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, norėdami balsuoti, turi dėti nemažai pastangų. Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Zitos Čepaitės nuomone, įdiegus galimybę balsuoti internetu, politikai sulauktų kur kas daugiau išeivijos balsų nei dabar.

Politikai bijo išeivijos balsų?

„Žmonės norėtų, kad viskas vyktų paprasčiau, kad nereikėtų tiek daug procedūrų. Kai užsienyje vasarą vyksta pasirengimas balsavimui, žmonės ilsisi ir neskuba atlikti būtinų formalumų. Kai iki rinkimų lieka mėnuo, jie prisimena, kad norės balsuoti, bet tada pasirodo, kad registracijos laikas pasibaigė. Internetinis balsavimas visa tai palengvintų ir supaprastintų“, – internetinio balsavimo nauda įsitikinusi Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Pasak moters, bendruomenės nariai ne kartą svarstė, kodėl balsavimo internetu galimybė jiems nesuteikiama iki šiol. „Tačiau kur šuo pakastas, žino tik Lietuvos politikai“, - išeivių nuomonę persakė ji.

Kol kas, neturėdami galimybės balsuoti internetu, išeiviai savo pilietinę pareigą atlieka gana vangiai. 2008 m. vykusiuose Seimo rinkimuose balsavo 1886 (52,96 proc.) Anglijos lietuvių. „Kartais iš tiesų girdime klausiant: kodėl mums stengtis dėl išeivių, jeigu jie vis tiek aktyviai nebalsuoja? Taip, jie tikrai rinkimuose nedalyvauja aktyviai. Tačiau ir man kyla klausimas: ką valdžia padarė, kad suaktyvintų mūsų balsavimą? Nieko“, - piktinosi Didžiosios Britanijos lietuvių atstovė.

Z. Čepaitė įsitikinusi: didžiosios partijos, iki šiol nepritariančios internetinio balsavimo įdiegimui, bijo emigrantų aktyvesnio balsavimo. Esą išeivių, mačiusių „tikrą demokratiją“, nuomonė joms galinti būti neparanki. „Turbūt tiems, kurie yra valdžioje, labai patinka dabartinis metodas kaip jie yra renkami. Įsileisti žmonių, kurie yra matę ir kitokią demokratiją, žino, kaip ji turėtų iš tikrųjų veikti, nelabai norisi tiems, kurie yra įpratę demokratiją tik vaidinti“, - sakė ji DELFI.

Galimybės balsuoti internetu laukia ir Antano Šiugždinio vadovaujama Vokietijos lietuvių bendruomenė. Vis dėlto, pirmininko teigimu, nors virtualus balsavimas palengvintų emigrantams procedūras, jis nėra įsitikinęs, ar naujoji sistema ženkliai pakeltų rinkėjų aktyvumo kreivę.

VRK: pasaulio lietuvių prašymas pagrįstas

VRK narys teisininkas Jonas Udris įsitikinęs, kad galimybė balsuoti internetu padidintų emigrantams galimybes pareikšti savo valią per rinkimus. „Balsavimo kanalų didinimas turėtų būti vienas iš valstybės uždavinių. Tikiuosi, kad šį žingsnį žengs naujas Seimas“, - sakė jis.
Emigrantams, gyvenantiems valstybėse, kuriose nėra Lietuvos diplomatinių atstovybių, J. Udrio teigimu, internetinis balsavimas taptų pagrindiniu kanalu pareikšti savo valią. Ten, kur Lietuvos diplomatinės atstovybės yra, tradicinis balsavimo būdas išliktų, kaip ir Lietuvoje.

Šiuo metu po visą pasaulį išsimėčiusių išeivių balsai per rinkimus atsiduria vienoje – Vilniaus Naujamiesčio apylinkėje. J. Udrio teigimu, to pakako, kol emigrantų nebuvo tiek daug. Dabar, išeivių srautams didėjant, apygardos priskyrimo klausimą siūloma kelti iš naujo, tačiau iki šių rinkimų pokyčių tikrai nebus: spalio 14 dieną emigrantų balsai, kaip ir anksčiau, bus registruoti toje pačioje Naujamiesčio rinkimų apygardoje.

Kiek pasaulio lietuvių rengiasi dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose, VRK pasakyti galės rugsėjo 19 d., kai iš visų Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų bus gauti rinkėjų sąrašai. VRK atstovo Mindaugo Skačkausko teigimu, per šiuos rinkimus užsienio lietuviams, palyginus su prezidento rinkimais, jų gyvenamosiose šalyse bus pasiūlyta mažiau balsavimo apylinkių: Lietuva atsisakė dalies garbės konsulatų, kuriuose išeiviai anksčiau galėjo išreikšti savo valią. „Tačiau garbės konsulatuose balsuodavo vienas ar du žmonės. Tokiose valstybėse, kaip, pavyzdžiui, Kolumbija, rinkėjų iš viso neateidavo“, - aiškino M. Skačkauskas.

A. Ramonaitė: internetinį balsavimą palaiko liberalai

Kodėl politikai, taip įnirtingai besikaunantys dėl išeivių paramos ir balsų, delsia sudaryti jiems galimybę rinkimuose balsuoti paprasčiau? Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr. Ainė Ramonaitė mano, kad lemiamą įtaką internetinio balsavimo įdiegimui turi politinėms partijoms kylanti elektorato pasikeitimo baimė. Susipažinus su duomenimis, kaip nuo 2006 m., kai politikai pirmą kartą pradėjo svarstyti balsavimo internetu klausimą, dėl šios problemos pasisako atskiros partijos, tampa akivaizdu: idėją remia liberaliosios Lietuvos jėgos bei dalis socialdemokratų, tuo metu Tėvynės sąjunga/Lietuvos krikščionys demokratai ir Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“ nusiteikę prieš.

Liberalų sąjūdžio bei Liberalų ir centro sąjungos deklaruojamas internetinio balsavimo palaikymas nestebina politologės A. Ramonaitės. Jos manymu, naujoji balsavimo tvarka būtent jiems būtų naudinga – yra tikimybė, kad liberalų elektoratas tik padidėtų, nes, manoma, internetu balsuotų daugiau jaunų rinkėjų.

„Partijos skaičiuoja, kam iš to bus nauda, kam žala. Skaičiavimas paprastas: daugiausia naudos tikisi liberalai. Visi kiti tai irgi supranta, todėl balsuoja prieš. Pavyzdžiui, Darbo partija nedėjo investicijų į elektroninius sprendimus, nes žino, kad jų elektoratas ne tas, kuris naudojasi internetu“, – teigė A. Ramonaitė.

2008 m. vykusiuose Seimo rinkimuose Naujamiesčio daugiamandatėje rinkimų apygardoje daugiausia emigrantų simpatijų susilaukė konservatoriai. Už juos balsavo 3630 (36,42 proc.) iš 16249 rinkimų teisę turinčių išeivių. Iš vienmandatininkų šioje apygardoje išeiviai taip pat pasirinko konservatorę – dabartinę Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.