aA
Europos Komisija (EK) siūlo, kaip panaudoti 336 mlrd. eurų, kurie numatyti būsimajame Europos Sąjungos biudžete išsiplėtusios ES narių sanglaudos politikai įgyvendinti.
EK ketvirtadienį pateiktoje Trečiojoje ataskaitoje apie ekonominę ir socialinę sanglaudą išdėstyta sanglaudos politikos vizija išsiplėtusioje ES 2007-2013 metais. Komisijos siūlymai susiję su praėjusią savaitę pateiktu būsimu Sąjungos biudžetu, kuriame sanglaudos politikai numatyta 336 mlrd. eurų, arba 0,41 proc. Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Pagal dabartinius skaičiavimus, apie 78 proc. šios sumos teks konvergencijos prioritetams, maždaug 18 proc. - regionų konkurencingumui ir užimtumui, o apie 4 proc. - Europos teritorinei sanglaudai.

EK ataskaitoje pateikiamos konkrečios rekomendacijos, kaip šios lėšos turėtų būti naudojamos, kad mažėtų atotrūkis tarp valstybių narių ir regionų ekonomikos, kad augimas būtų spartesnis, o raida - tvaresnė.

Ataskaitą pateikęs EK narys Mišelis Barnje (Michel Barnier), atsakingas už regioninę politiką ir institucinę reformą, teigė, jog ES artimiausiu metu laukia daug iššūkių.

Jo žodžiais, "daugėja naujų technologijų, spartėja ekonomikos pokyčių tempas, į mūsų miestus ir miestelius atvyksta ne Sąjungos valstybių gyventojai. Be to, per pastaruosius metus mūsų ekonomika nusilpo. Europa privalo reaguoti į susidariusią padėtį. Į gerovės kūrimą turime įtraukti visus regionus ir žmones. Būtent tokia šio siūlymo esmė: mažinti atotrūkius, kad augimas būtų spartesnis. Augimas ir sanglauda yra dvi to paties medalio pusės".

Jis prognozavo, jog gali labai išaugti atotrūkis tarp turtingųjų ir neturtingųjų. Todėl, pasak EK nario, naujos kartos Europos paramos programose svarbiausiu prioritetu taps pagalba neturtingiausiems regionams.

EK ataskaitą sudaro keturios dalys. Pirmojoje dalyje kalbama apie pajamų ir užimtumo skirtumų ES mažėjimą ir pažymima, jog "dar daug ko trūksta, kad atotrūkis tarp neturtingųjų ir turtingųjų sumažėtų, nes tam reikia ilgalaikių pastangų".

Antrojoje dalyje atkreipiamas dėmesys į tai, jog valstybių narių viešosios išlaidos vidutiniškai siekia 47 proc. BVP ir yra daug didesnės nei ES biudžetas (vos daugiau nei 1 proc. ES BVP), kurio kiek mažiau nei pusė skiriama sanglaudos politikai. Nepaisant palyginti nedidelių lėšų (lyginant su nacionalinėmis viešosiomis lėšomis), ES sanglaudos politika vaidina pagrindinį vaidmenį šalinant skirtumus, nes ji skirta investicijoms ir mažiau išsivysčiusiems regionams.

Trečiojoje dalyje kalbama apie sanglaudos politikos veiksmingumo didinimą, aplinkosaugos, vidaus rinkos, žemės ūkio, konkurencijos ir valstybės pagalbos sritis. Pažymima, jog Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) daugiau dėmesio skiriama kaimo plėtrai, o infrastruktūros tinklų politikoje auga visuotinės svarbos paslaugų teikimo reikšmė.

Ketvirtojoje dalyje akcentuojamas struktūrinių politikų poveikis ir pridėtinė vertė: Europos programos tiesiogiai parėmė regioninę konvergenciją ir užimtumą. Pažymima, jog, pavyzdžiui, 2000-2006 metais dėl šios politikos kapitalo atsargos Ispanijoje didėja 3 proc., Graikijoje ir Portugalijoje - iki 9 proc., Italijos pietinėje dalyje - 7 proc., o Rytų Vokietijos žemėse - 4 proc. Todėl, pasak dokumento autorių, mažėja atotrūkis pagrindiniuose sektoriuose, kaip transportas. "Pavyzdžiui, greitkelių tinklas neturtingiausiose iš penkiolikos valstybių dabar yra šiek tiek tankesnis nei likusioje Sąjungos teritorijoje", rašoma ketvirtojoje dalyje.

EK siūlo naują ES sanglaudos politikos sąrangą ir sutelkia dėmesį į tris pagrindinius prioritetus: konvergenciją, regionų konkurencingumą ir užimtumą bei Europos teritorinį bendradarbiavimą.

Pirmoji ataskaita apie sanglaudą buvo paskelbta 1996 metais. Ja remtasi rengiant "Darbotvarkę 2000" bei ES politinį ir finansinį 2000-2006 metų planą. 2001 metais buvo parengta Antroji ataskaita, sukėlusi diskusijas apie sanglaudos politiką po plėtros; ja remtasi rengiant trečiojoje ataskaitoje pateiktus siūlymus.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (164)

Atskridus į Kijevą tai, kad šalis kariauja, galima įtarti dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (15)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (49)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (4)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (68)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (592)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (577)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (123)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Po žvėriško „bachūrų“ išpuolio Alytuje – dar daugiau detalių: kas iš tiesų įvyko kalėjime (114)

Laikinasis Alytaus pataisos namų direktorius neigia, kad kaliniai žiauriai sumušė ir perpjovė...

Pešičius atskleidė, kuriuos „Žalgirio“ žaidėjus medžiojo labiausiai

Atrodė, kad Svetislavui Pešičiui nuo krūtinės nusirito akmuo – į spaudos konferenciją po...