aA
Tikėtina, kad naujame Seime bus bent keli parlamentarai, nepriklausantys nei vienai politinei jėgai, daugiamandatėje apygardoje perkopusiai 5 proc. barjerą. Į Seimą vis dar gali patekti keli nepriklausomi kandidatai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikai bei du rinkimuose fiasko patyrusios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovai.
Balsavimas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Po pirmojo turo stipriausiai atrodo gana vėlai į rinkimų traukinį įšokęs Povilas Urbšys – pats išsikėlęs buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos viršininkas. Didelį rinkėjų palaikymą prieš porą savaičių pelnė ir Andrius Palionis – pats Prienuose išsikėlęs tragiškai avarijoje žuvusio parlamentaro Juozo Palionio sūnus. Kiti savarankiški kandidatai pirmajame ture pasirodė ne taip stipriai. Tuo tarpu netoli 5 proc. barjero likusi LVŽS ir pirmą kartą šio barjero neįveikusi LiCS rinkimų kovoje turi po du parlamentarus.

Nepartiniai pasirodė stipriai

Iš gausaus būrio jokioms politinėms partijoms nepriklausančių kandidatų, net keturi pateko į antrąjį turą. Be to, du iš jų – P. Urbšys ir A. Palionis – pirmajame ture stipriai pranoko artimiausius konkurentus.

Prienų-Birštono vienmandatėje apygardoje 2000, 2004 ir 2008 m. išrinkto J. Palionio sūnus Andrius kol kas sėkmingai bando tęsti tragiškai žuvusio tėvo darbus. Pirmajame ture A. Palionis surinko daugiau kaip 31 proc. rinkėjų balsų ir smarkiai pirmauja prieš buvusį tėvo bendražygį, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatą Alvydą Vaicekauską.

Solidžią persvarą pirmajame ture sukaupė buvęs STT Panevėžio valdybos vadovas P. Urbšys. Jis savo deklaruotą siekį – užkirsti kelią į Seimą savo buvusiam „klientui“, korupcija kaltinamam konservatoriui Vitui Matuzui – įvykdė su kaupu. V. Matuzas net nepateko į antrąjį turą. Jame 31 proc. balsų surinkęs P. Urbšys grumiasi su beveik trigubai mažiau balsų surinkusiu Darbo partijos (DP) kandidatu Alfonsu Petrausku.

Intriguojanti dvikova gali vykti ir sostinėje, Karoliniškių apygardoje. Čia tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Seimo narė Danutė Bekintienė po pirmojo turo nežymiai pirmavo prieš Liną Balsį, buvusį prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiąjį patarėją.

Ketvirtasis į antrąjį turą patekęs savarankiškas kandidatas po pirmojo turo neturi daug priežasčių optimizmui. Stasys Tumėnas Pakruojo-Joniškio apygardoje užėmė antrąją vietą, tačiau jį daugiau nei dvigubai aplenkė Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) kandidatas, buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Vitalijus Gailius.

T.Janeliūnas: už L.Balsį pinigų nestatyčiau

Politologas Tomas Janeliūnas DELFI teigė, jog dėl trijų iš keturių savarankiškų kandidatų viskas daugmaž aišku. Esą labai tikėtina, kad A. Palionis ir P. Urbšys iškovos Seimo nario mandatus, o S. Tumėnas bus priverstas pripažinti V. Gailiaus pranašumą.

„Antruosiuose turuose asmenybės žymiai daugiau lemia negu pirmajame“, - sakė pašnekovas.

T. Janeliūno nuomone, čia įdomiausia akistata tarp D. Bekintienės ir L. Balsio. Tačiau už buvusį prezidentės patarėją politologas pinigų nestatytų.

„Karoliniškės – savotiška tėvonija D. Bekintienei, dar kaip buvusiai seniūnei. Ji vos ne asmeniškai pažįsta pusę rinkėjų. Tokia inercija ir tiesioginis kandidato žinomumas – labai didelis pliusas. Aišku, L. Balsys irgi yra žinomas asmuo ir, manau, būtent dėl to jis ir sugebėjo patekti į antrą turą. Bet antrajame ture aš vis dėlto statyčiau už D. Bekintienę. Kaip bebūtų, ji daug metų išlaiko populiarumą, ir ten gyvenantys žmonės laikysis savo tradicinės simpatijos“, - prognozavo T. Janeliūnas.

„Valstiečiai“ po pirmojo turo atrodo geriau už LiCS

LVŽS ir LiCS 5 proc. barjero neperkopė, tad paskutinės šių partijų viltys rinkimuose – vienmandatėse kovą tęsiantys kandidatai. Po pirmojo turo atrodo, kad daugiau šansų turi valstiečių-žaliųjų kandidatai.

LVŽS atstovaujanti parlamentarė Rima Baškienė Šiaulių kaimiškojoje apygardoje dar prieš pirmąjį turą viešai svaidėsi kaltinimais su socdemu Linu Andruliu. Būtent šie du politikai pateko į antrąjį turą, o pirmajame R. Baškienė surinko beveik 30 proc. balsų, pastebimai aplenkdama konkurentą iš LSDP.

Kelmės apygardoje taip pat grumiasi LVŽS ir LSDP kandidatai. Tiesa, čia valstiečių-žaliųjų atstovas Izidorius Šimkus pirmajame ture nusileido socdemei Almai Monkauskaitei.

LiCS vienmandatėse taip pat turi du kandidatus. Tačiau abu jie smarkiai nusileido konkurentams pirmajame ture. Buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius daugiau nei 10 procentinių punktų nusileido TS-LKD kandidatui Nagliui Puteikiui, kuris neslepia simpatizuojantis ir „Drąsos keliui“. O Trakų-Elektrėnų apygardoje DP atstovė Dangutė Mikutienė pirmajame ture daugiau nei dvigubai aplenkė LiCS parlamentarą Joną Liesį.

N.Puteikiui gali pakenkti... N.Puteikis

Su socdemais antrajame ture kovojančių LVŽS kandidatų galimybes T. Janeliūnas vertina neblogai. Tačiau skirtumai tarp oponentų po pirmojo turo esą nėra tiek dideli, kad būtų galima drąsiai prognozuoti vieno ar kito politiko pergalę.

„Matyt, pakankamai vienodus šansus gali turėti tiek vienas, tiek kitas. Ir vienoje, ir kitoje apygardoje. Galbūt netgi čia viską gali nulemti visiškos smulkmenos. Turiu galvoje tiek asmenines savybes, tiek tai, į kurią pusę galbūt pakryps už kitas partijas balsavusiųjų balsai. Tiek „valstiečiai“, tiek socdemai yra daugmaž toje pačioje politinės ideologijos pusėje – tai tikrai nėra dešinieji. Kaimiškose apygardose gali būti balsuojama ne pagal ideologinius išskaičiavimus, o pagal tai, kas kam labiau patinka“, - aiškino pašnekovas.

Tuo tarpu LiCS kandidatas Jonas Liesys esą turi menkas galimybes pralenkti „darbietę“ D. Mikutienę. O kitam liberalcentristui R. Taraškevičiui kovoje su N. Puteikiu gali padėti paties N. Puteikio reputacija.

„Su Trakų-Elektrėnų apygarda, man regis, viskas aišku. Turėtų, matyt, Darbo partijos kandidatė laimėti. Ji yra gerai žinoma, seniai dirbanti Seime. Dėl N. Puteikio ir R. Taraškevičiaus – truputėlį sudėtingesnė situacija. N. Puteikis yra šiek tiek prieštaringa figūra. Jis gali tikėtis galbūt radikaliau nusiteikusių žmonių paramos, ypač prijaučiančių „Drąsos kelio“ idėjoms ir pan. Jis netgi ne visada gali būti aiškiai tapatinamas su konservatoriais. Gali būti taip, kad nuosaikesni rinkėjai, kuriems nepatinka toks radikalumas, gali persimesti, kaip sakoma, prie mažesnės blogybės. Nors, aišku, R. Taraškevičius nėra tas asmuo, už kurį labai daug rinkėjų stotų mūru. Jo žvaigždžių valanda jau praėjo pakankamai seniai. Taigi tikėtis, kad jis surinks labai daug balsų, vargu, ar galima. Nebent suveiks „mažesnės blogybės“ logika“, - reziumavo T. Janeliūnas.

Dvikovos vienmandatėse (IV): kiek mandatų teks daugiamandatės nevykėliams?
© DELFI
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Mokymų metu VRK per klaidą nutekino tūkstančių rinkėjų duomenis (1)

Rinkimų repeticijos metu Vyriausioji rinkimų komisija ( VRK ) galimai nutekino tūkstančių...

Dvigubų dublių mašina NBA, bet ne FIBA orbitoje: ar tikrai rinktinės žaidimas turėtų suktis aplink Sabonį?

Fenomenaliai šį sezoną NBA arenose žaidęs ir kelis šio amžiaus rekordus į šipulius...

Su emocinėmis problemomis susiduria vis jaunesni: vienišumo jausmą patiria dar mokykloje

Pastaraisiais metais pastebima nemaloni tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis...

Arūnas Milašius. Atsiprašykite jaunimo – jis pagaliau sugriovė darbo rinką ir nukarūnavo senolius

Z karta, kaip kai kurie įsivaizduoja, yra ta, kuri, jei pasivargina paspirtuku atvažiuoti iki biuro,...

Žemaitaitis planuoja trauktis iš Seimo KT: Žemaitaitis sulaužė Seimo nario priesaiką, papildyta (68)

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir...