D.Varanavičius. Partijų galimybės Seimo rinkimuose

Andriaus Kubiliaus vadovaujamos partijos galimybės laimėti daugiau balsų per artėjančius Seimo rinkimus pastaruoju metu gerėja. Vertinant konservatorių susijungimą su krikščionimis demokratais ir Tautininkų sąjunga, verta pastebėti, kad šis procesas buvo nepakankamai išnaudotas politiniams tikslams siekti. Kaip vieną rimtesnių konservatorių partijos taktikos problemų galima vadinti kiek per didelį koncentravimąsi į tuos pačius klausimus ir vertybių nenuoseklumą.

Lietuvos socialdemokratų partija

Socialdemokratų partijos priešrinkiminę situaciją galima vertinti kaip stabilią. Nors jie priėmė net keletą rizikingų sprendimų, tačiau sugebėjo suvaldyti padėtį ir įrodyti, kad gali ją kontroliuoti. Taigi dalis rinkėjų, susijusių su valstybės aparatu, rinksis šią partiją kaip savotišką stabilumo garantą ir taip užtikrins jai tam tikrą rinkiminę bazę. Socialdemokratams per rinkimus gali padėti ir tai, kad pagrindinis šildymo kainų augimas bus jau po rinkimų, o elektros kainos dar nekils, todėl ekonomikos sulėtėjimas turės didelę, bet ne lemiamą įtaką šios partijos rezultatams.

Partija „Tvarka ir teisingumas“

Rolando Pakso partijos galimybės šiuo metu laimėti daugiau rinkėjų balsų priklauso nuo bendros visuomenės nuotaikos ir nuo to, kiek dėmesio jai, o ne Darbo partijai skirs teisėsauga. Būtina pastebėti, kad nors R. Pakso, kaip „skriaudžiamo“ politiko, įvaizdis dar turi nemažą poveikį rinkėjams, tačiau naujų idėjų ir pasiūlymų visuomenei stygius gali sumažinti partijos galimybes laimėti didesnes rinkėjų simpatijas. Dėl šios priežasties partijos „Tvarka ir teisingumas“ galimybes galima vertinti kaip stabilias, bet pažeidžiamas.

Darbo partija (DP)

Viktorui Uspaskichui, kaip antrajam kankiniui, šiuo metu aktyviai dalyvaujančiam viešuosiuose pasirodymuose šalies periferijoje, bent kol kas dar sekasi išlaikyti dalies rinkėjų simpatijas, tačiau rinkimų agitacijos draudimas ir šou verslo atstovų partijos atsiradimas „darbiečiams“ gali turėti didžiausią neigiamą įtaką, nes DP populiarumas labiausiai priklauso nuo V. Uspaskicho asmeninės charizmos.

Valstiečių liaudininkų sąjunga

Kaip ir prieš praėjusius rinkimus, Kazimiera Prunskienė demonstruoja didelį politinį aktyvumą, tačiau šiuo metu susidaro įspūdis, kad ji veikia viena, be rimtesnės komandos pagalbos. Būtent dėl šios priežasties, kaip ir dėl to, kad ji šiuo metu priklauso valdančiajai daugumai, per šiuos rinkimus laimėti daugiau balsų nei per ankstesnius – mažai tikėtina. Jei komandos darbas nepagerės, gali kilti problemų peržengiant 5 proc. rinkiminį barjerą, nes, priklausant valdančiajai daugumai, ypač daug darbo reikia įdėti siekiant įtikinti balsuoti ne už didžiausią tos daugumos partiją.

Naujoji sąjunga-Socialliberalai

Artūro Paulausko vadovaujamos Naujosios sąjungos padėtis šiuo metu gerėja. Tai viena iš partijų, kuriose juntamas politinės struktūros darbas, tačiau ar dabartinėje politinėje situacijoje to užteks siekiant geresnių rezultatų, bent kol kas atsakyti dar negalima. Taip pat sunku įvertinti ir socialliberalų apsisprendimą vėl prisijungti prie valdančiosios koalicijos, nes dažniausiai į rinkimus stengiamasi eiti iš opozicijos. Tačiau ši partija tikriausiai nusprendė, kad šį sykį rinkimų laivas į dešinę stipriai nesvirs.

Kitos partijos

Vertinant kitų partijų, bent kol kas, remiantis visuomenės nuomonės apklausomis, neperžengiančių 5 proc. barjero, galimybes, verta pastebėti, kad liberalcentristai ir liberalai kartu dalijasi gana daug liberaliai mąstančių rinkėjų, todėl būtų gana apmaudu, jei, pavyzdžiui, abi šios partijos surinktų po 4,5 proc. balsų bei nepatektų į parlamentą daugiamandatėje apygardoje. Tai reikštų, kad susiskaldymas ir vėl paliko liberalus politikos nuošalėje. Žvelgiant į dabartinę situaciją, galima teigti, kad labiau juntamas liberalcentristų aktyvumas, tačiau šios partijos priešrinkiminiuose veiksmuose galima pasigesti kiek įdomesnių sprendimų.

Vertinant „Frontą“ ir Tautos prisikėlimo partiją, galima pastebėti, kad jie pirmieji turėtų didesnį teorinį potencialą, jei stengtųsi išnaudoti nepatenkintų žmonių rinkiminę bazę, dėl kurios jau senokai kaunasi R. Paksas ir V. Uspaskichas. Arūno Valinsko bendražygiai turi daug geresnių galimybių per rinkimus sutelkti savo – nors ir mažesnį – elektoratą, nes tuo metu, kai kitoms partijoms uždrausta reklama, A. Valinskas ir jo partijos atstovai, turėdami ne tik politikų, bet ir artistų statusą, mirga televizijos ekranuose.