D.Kuodytė emigracijos priežastimi laiko korupciją ir netoleranciją, P.Gylys – mažas algas (balsavimas)

Apie emigraciją ir jos priežastis politikai kalbėjosi DELFI surengtoje diskusijoje „Kas geriau?“

D.Kuodytė: negalima 3 mln. tautoje taškytis žmonėmis

Ekonomistas Raimondas Kuodis interviu DELFI teigė, kad žmonės iš Lietuvos masiškai bėga ne tiek dėl materialinių sąlygų, nes žmonės mūsų šalyje iš bado nemiršta, kiek dėl neteisingumo jausmo ir blogo moralinio klimato. Su juo sutinka ir liberalė D. Kuodytė, kurios teigimu, dauguma emigravusių žmonių akcentuoja valstybės pareigūnų nepagarbą piliečiams, korupciją, netoleranciją.

„Daugelis emigravusių žmonių akcentuoja didžiulę valstybės aparato, pareigūnų, biurokratų nepagarbą, korupciją, visuomenėje tvyrančią smurto kultūrą ir netoleranciją. Man atrodo, kad apie tai turėtume kalbėti žymiai garsiau arba bent ne mažiau garsiai nei apie ekonomiką, finansus ir visus kitus dalykus“, - diskusijoje teigė parlamentarė.

Politikė pripažįsta, kad akstiną emigracijai duoda ir žemi atlyginimai Lietuvoje, bet kadangi šioje srityje stebuklų per naktį nenutinka, D. Kuodytė siūlo su emigrantais palaikyti kuo glaudesnį ryšį, kad išvykusieji neatitrūktų nuo Lietuvos. Jos nuomone, geriausia tą padaryti būtų pritariant dvigubai pilietybei ir įteisinant internetinį balsavimą.

„Pirmiausia, aš manau, kad dabar reikia kalbėti apie kuo glaudesnio ryšio sukūrimą tarp emigravusių žmonių ir Lietuvos. Aš kategoriškai pasisakyčiau už dvigubą pilietybę, negalima trijų milijonų tautoje taškytis ir pasakyti, kad ta dalis mums nerūpi“, - teigė liberalė.

„Kitas dalykas – kuo platesnis emigrantų įtraukimas dalyvauti visuomenės gyvenime. Manau, kad tam reiktų internetinio balsavimo. Tarp kitko, socialdemokratų ir konservatorių dėka nepavyko įteisinti internetinio balsavimo, nors tai padėtų išeivijai kuo aktyviau dalyvauti Lietuvos gyvenime. Man atrodo, kad taip nutiko dėl paprasčiausių pragmatinių dalykų – tai ne jų rinkėjai, jiems tai nesvarbu“, - apgailestavo D. Kuodytė.

P.Gylys: žmonės ieško galimybių išgyventi

„Drąsos kelio“ kandidatas į Seimą, Nepartinio demokratinio judėjimo (NDJ) pirmininkas P. Gylys sako pagrindine emigracijos priežastimi vis tik laikantis materialią gyventojų būklę, nors sutiko, kad tam tikros įtakos turi ir įsikerojusi korupcija ar nepagarba piliečiams.

„Pirmiausia, aš neatmetu materialiosios pusės, kadangi dalis neišgyveno iš to darbo užmokesčio, kurį gaudavo, o periferijoje nyko darbo vietos. Jeigu aš neturėčiau, kaip išgyventi, aš tikrai ieškočiau išeities. Aš tikrai nesmerkiu. Čia viena politikė pasmerkė, sakė, kad nesupranta, kodėl žmonės išvažiuoja, o aš suprantu, kadangi žmonės neišgyvena“, - svarstė P. Gylys.

Anot jo, blogiausia situacija susiklostė kaimuose ir mažuose miesteliuose, nes tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai ar liberalai ėmėsi naikinti kaimo mokyklas, felčerinius punktus, paštus, gaisrines.

„Neliko darbų ir žmonės važiuoja arba į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, arba į Angliją ir Norvegiją. Tai neatmeskime šito, ekonomika yra svarbi. Turime sudaryti sąlygas žmogui materialiai išgyventi. O su antra priežastimi visiškai sutinku. Neteisingumo jausmas, kad valstybė neatlieka darbų, dar, atvirkščiai, veikia dažnai prieš piliečius, prieš žmogų, išnaudoja visokiais būdais, nuvilia“, - diskusijoje kalbėjo NDJ pirmininkas.

Kodėl atlyginimai Lietuvoje tokie maži?

D. Kuodytė teigia, kad Lietuva šiaip ar taip dar ilgai negalės mokėti tokių atlyginimų kaip Norvegijoje ar Danijoje, ypač nekvalifikuotiems darbuotojams. Paklausta, kodėl taip yra, parlamentarė svarstė, jog kai kurios užsienio valstybėse aukštesnis darbo našumas, be to, Lietuvos pagaminamas bendrasis vidaus produktas yra skurdokas.

„Pirmiausia našumas yra kitoks, ten išvažiavę žmonės aria, patikėkite, ne taip kaip Lietuvoje. Nėra taip, kad vienas duobę kasa, o šeši stovi, nosį krapšto arba rūko“, - teigė politikė ir pridūrė, jog skirtingose valstybėse sukuriamas bendrasis vidaus produktas gali ypatingai skirtis.

Tuo tarpu P. Gylys atmetė D. Kuodytės iškeltą darbo (ne)našumo versiją – jo teigimu, atlyginimų skirtumai egzistuoja tiesiog todėl, kad, pavyzdžiui, Norvegijoje sukuriamas bendrasis vidaus produktas yra dešimt kartų didesnis nei Lietuvoje.

„Bendrasis vidaus produktas Norvegijoje yra dešimt kartų didesnis nei Lietuvoje. Aš galbūt irgi taip pat našiai dirbu kaip koks nors Norvegijos universiteto profesorius, gal net našiau, nes dirbu daugiau. Esu ten gyvenęs ir mačiau, kad profesūra nepersitempia. O aš dirbu keliais krūviais, kad turėčiau normalų pragyvenimo lygį. Tiesiog visa ekonomika neduoda didesnio pyrago, duoda mažesnį. Čia vienas paaiškinimas“, - teigė P. Gylys.

Antras svarbus dalykas, anot jo, tas, kad Lietuvoje darbo užmokesčiui skiriama itin menka bendrojo vidaus produkto dalis.

„Tai sudaro maždaug tik 40 proc., tuo tarpu Šveicarijoje – 60 proc., Europos Sąjungos vidurkis yra 50 proc. nuo metinio nacionalinio produkto“, - aiškino ekonomistas.

P. Gylys citavo praėjusio amžiaus verslininką Henry Fordą, kuris yra teigęs, kad savo darbuotojams moka daugiau nei konkurentai, nes nori išlaikyti jų lojalumą bei sudaryti sąlygas nusipirkti jo gamykloje gaminamų automobilių.

„Mūsų verslas iki šito lygio nepakilo, pas mus nėra aišku, kad, jeigu mes mokame darbuotojams daugiau, tai visuomenės perkamoji galia yra didesnė ir verslui nuo to yra geriau, nes jis turi kam parduoti“, - aiškino „Drąsos kelio“ kandidatas.

Mokėti didesnius atlyginimus verslui turi būti naudinga

Savo ruožtu D. Kuodytė prasitarė mananti, jog H. Fordas savo darbuotojams mokėjo daugiau ne tiek dėl didelės meilės jiems, o dėl asmeninių paskatų. Maža to, anot parlamentarės, reikia išsinagrinėti to meto Amerikos mokesčių sistemą, nes gali būti, kad tam tikrą atlyginimą darbuotojams mokėję verslininkai būdavo atleidžiami nuo kokių nors mokesčių.

„Man atrodo, H. Fordas todėl ir tapo tokiu žinomu milijonieriumi todėl, kad jis darė sprendimus, kurie naudingi jo verslui. Jis tą suprato plačiai, bet suprato per savo asmeninę naudą. Be to, reikia tiksliai žinoti, kokia buvo mokestinė sistema tuo metu Amerikoje, galbūt mokėdamas daugiau jis buvo atleidžiamas nuo kažkokių mokesčių?“, - teigė liberalė.

Jos teigimu, valstybė turi mokestinėmis priemonėmis skatinti darbdavį mokėti savo darbuotojui didesnį atlygį, mat verslui turi būti naudinga mokėti daugiau.

 „Pavyzdžiui mes siūlome, kad jeigu darbdavysmokės darbuotojui bent 3500Lt, nuo tos sumos jis nemokės tam tikrų mokesčių. Tiesiog reikia sukurti skatinimo priemonių paketą, kad pačiam verslui taptų naudinga“,- sakė D. Kuodytė.

 Savo ruožtu P. Gylys išsakė palankumąprogresiniams mokesčiams, tačiau šie, anot ekonomisto, neturi tapti naštabesiformuojančiai viduriniajai klasei. Jam ypač kliūva faktas, kad Lietuvojemokami pajamų mokesčiai net nuo minimalios algos. „Tai gėdingas atvejis“, -stebėjosi P. Gylys.

 „Reikia padaryti tokią progresiją, kad ji kuomažiau pažeistų viduriniosios klasės interesus ir kuo labiau prie valstybėsišlaikymo verstų prisidėti įvairias tarptautines firmas, kurios čia puikiailaikosi, gauna dideles pajamas ir juos iš čia išveža“, - reziumavo „Drąsos kelio“ kandidatas.