D.Kedžio artimieji į Strasbūrą nusiuntė tris skundus prieš Lietuvą

Moteris kol kas yra pateikusi du skundus. EŽTT kaunietei pranešė, kad jos skundai prieš Lietuvą gauti, jiems suteikti numeriai. Tačiau toks numerių suteikimas dar nereiškia, kad EŽTT yra priėmęs sprendimą skundus nagrinėti.

N.Venckienė BNS sakė, kad skundą į Strasbūrą išsiuntė ir jos mama Laimutė Kedienė. Jai taip pat pranešta, kad skundas gautas.

Teisėja sako, kad nė vienoje byloje ji ir jos šeima materialinio atlygio neprašo. Ji spėja, kad bylinėjimasis su Lietuva gali užtrukti dešimtmetį.

Viename skunde N.Venckienė Strasbūro teismui skundžiasi dėl 2010 metų lapkričio 3 dieną priimtos Panevėžio apygardos teismo nutarties, kuria atmesti visi Aido ir Neringos Venckų skundai. Vienu jų siekta, kad Drąsiaus Kedžio sugyventinei L. Stankūnaitei būtų pareikšti įtarimai dėl jųdviejų mažametės dukros tvirkinimo.

Tada galutinę ir neskundžiamą nutartį priėmusi teisėjų kolegija nusprendė, kad tokie įtarimai neturi būti pareikšti nužudytiems Kauno apygardos teismo teisėjui Jonui Furmanavičiui ir L. Stankūnaitės seseriai Violetai Naruševičienei. Vieninteliam įtariamajam pedofilijos byloje Andriui Ūsui, kuris Alytaus rajone buvo rastas negyvas, įtarimai mergaitės tvirkinimu į sunkesnius - seksualinį išnaudojimą buvo nepakeisti.

Remdamasi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kuri deklaruoja teisę į teisingą teismą, N. Venckienė savo skunde analizuoja, kokių veiksmų byloje nesiėmė prokurorai, ką jie turėjo atlikti.

Kitą skundą N. Venckienė padavė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiemet gegužės 5 dieną priimtos nutarties skirti jai pastabą.

Teisėja mano, kad pastaba jai buvo pareikšta nepagrįstai.

Teisėjų garbės teismas kovo pradžioje Kauno apygardos teismo teisėjai skyrė papeikimą už tai, kad bendraudama su žiniasklaida bei viešai reikšdama nuomonę apie esą netinkamą pedofilijos bylos tyrimą, rašydama skundus ir prašymus brolio D. Kedžio vardu bei įžeidžiamais, nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais pavadindama asmenis, dėl kurių dokumentai buvo rengti, ji pažeidė Teisėjų etikos kodekse numatytus reikalavimus.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad papeikimas yra per griežta nuobauda ir pareiškė pastabą.

Tada teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad N.Venckienės drausminės atsakomybės pagrindas yra glaudžiai susijęs su jai artimų žmonių - velionio brolio ir jo dukters (kuri šiuo metu yra jos globotinė) - gyvenimo aplinkybėmis, sukėlusiomis didelį rezonansą visuomenėje.

Teismas paskelbė manąs, kad N. Venckienės reiškiama kritika buvo siekiama pozityvių rezultatų, nebuvo siekiama išimtinai destruktyvių padarinių, be to, dėl dalies pareiškėjos kritikuotų teisėsaugos institucijų, pareigūnų veiksmų buvo atlikti oficialūs tyrimai ir kitos institucijos dalį šių veiksmų oficialiai pripažino ydingais.

Nutartyje dėl drausminės nuobaudos N. Venckienei pakeitimo taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl teisėjos mažametės dukterėčios tvirkinimo perduota teismui.

Kauno teisėja Strasbūrui skundžiasi ir dėl teisės į privatų gyvenimą. Savo skunde ji remiasi Turkijos teisėjos byla prieš savo valstybę, kurioje 2010 metais sprendimą priėmęs EŽTT konstatavo, kad teisėjas turi teisę į privatų gyvenimą.

"Brolio mergaitė pedofilijos byloje yra pripažinta nukentėjusiąja. Kodėl aš negaliu kovoti už jos globą, tai privatus gyvenimas", - BNS teigė N. Venckienė.

Jos motina L. Kedienė Lietuvą Strasbūrui apskundė dėl jos manymu, pažeistos sūnaus nekaltumo prezumpcijos.

2010-ųjų balandį spaudos konferencijoje Generalinėje prokuratūroje tuometinis laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas pareiškė, kad ant šalia D. Kedžio kūno rasto pistoleto "IŽ 79-8 Baikal" rasti jo DNR pėdsakai.

Prokuratūra viešai pripažino, kad spaudos konferencijos metu prokuroras teikdamas informaciją suklydo - ant pistoleto "IŽ 79-8 Baikal" buvo rasti žmogaus biologiniai pėdsakai, tačiau, pasak specialistų, jie buvo netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

D. Kedys kaltino Kauno apygardos teismo teisėją J. Furmanavičių, buvusio Seimo pirmininko visuomeninį padėjėją A. Ūsą ir dar vieną nenustatytą asmenį seksualiai išnaudojus jo mažametę dukterį, o buvusią sugyventinę L. Stankūnaitę ir jos seserį V. Naruševičienę - sąvadavimu. Tačiau šių asmenų kaltė teismuose nepatvirtinta.

J. Furmanavičius ir V. Naruševičienė buvo nušauti 2009-ųjų spalį Kaune. Manoma, kad tai padarė D. Kedys, kuris pernai balandį rastas negyvas.

Kaltinimai tvirkinimu buvo pateikti tik A. Ūsui. Pastarasis netikėtai žuvo per nelaimingą atsitikimą praėjusių metų birželį, apvirtus keturračiam motociklui.

Neseniai Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad mirusio A. Ūso baudžiamoji byla turi būti nagrinėjama iš naujo. Byla yra Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme.

EŽTT ataskaitoje, paskelbtoje 2011 metų rugsėjį, nurodoma, kad Strasbūro teismas išnagrinėjo tik vieno iš 50 lietuvių skundą - 98 proc. skundų nėra priimama arba skundai yra išbraukiami. Kai skundai priimami, 80 proc. atvejų pažeidimai nustatomi.