Tai susitarimo reikalas. Kam varginti vieniem kitus, kai galime pabūti atskirai. Būtent taip šią vasarą susitarėme su dukra Monika (aktorė M.Bičiūnaitė - aut.). Tuomet, kai aš būsiu sodyboje, ji neatvažiuos su savo draugu ir sūnumi. Stengiamės draugiškai visi prasilenkti.
- Tokiam sutarimui pritarė jūsų vyras, rašytojas Tomas Sakalauskas?
Susitarti su juo lyg tyčia nereikėjo. Iki vasaros vidurio mano vyras daug dirbo rengdamas monografiją apie dailininką Algirdą Petrulį - į sodybą neturėjo kada atvažiuoti. Be to, jis sodyboje nori ilsėtis, o ne rašyti knygas.
- Tyla gali trukdyti kurti?!
Ne tyla, bet vietos pakeitimas. Ir aš tapau savo dirbtuvėje mieste. Įprastoje vietoje lengviau susikaupti ir nusiteikti kūrybai.
- Gal vis dėlto triukšmas yra mūsų gyvenimo dalis?
Nepasakyčiau, bet triukšmas mus nuolat lydi ir prie to turime priprasti.
- Tyla ir televizorius - tai kažkaip nesiderina. Bet tikriausiai žiūrite serialą "Nekviesta meilė", kuriame vaidina jūsų duktė?
Idealu būtų išjungti ne tik televizorių, bet ir mobilųjį telefoną. Taip ir padaryčiau, jeigu ilgiau sodyboje vasaročiau. Nesu televizijos serialų mėgėja - į tokius filmus kreivai šnairuodavau. Šį kartą esu priversta žiūrėti "Nekviestą meilę". Po kiekvienos serijos duktė manęs klausia, kaip jai pavyko vaidmuo. Jei nežiūrėsiu, tuomet ką jai pasakysiu.
- Žinoma, žiūrite viena.
Neatspėjote (šypteli).
- Tuomet su kuo?
Einu pas kaimynę, gyvenančią už kilometro. Ji pamelžia karvę ir abi susėdame prieš televizorių. Žiūrėdamos serialą gyvai komentuojame ir ginčijamės. Tai net savotiškai įdomu. Po to grįžtu namo nešina ąsotėliu kaimiško pieno. Čia kitoks gyvenimo ritmas.
- Kaime televizorius - savotiška pramoga?
Kai kam gal ir taip. Šito paneigti negalėčiau.
- Kokie kaimiško gyvenimo ritualai?
Pro sodybą teka upė Žeimena. Maudynės sraunioje upėje nuo ankstyvo pavasario - tai pats geriausias grūdinimasis. Bet savęs nevarginu, jei man nesinori maudytis. O koks gardus kaimiškas pienas! O koks malonumas ravėti savo darželį! O dar grynas kaimo oras. Kur rasi geriau nei savo sodyboje!
- Tokie malonumai - didelė prabanga?
Prieš daugiau nei dvidešimt metų, kai įsigijome sodybą, tai nebuvo jokia prabanga. Tada niekas nesiveržė į kaimą. Čia diena ilgesnė, nes nereikia niekur skubėti, bėgti akis išdegus. Tiesiog mėgaujuosi buvimu čia ir niekur kitur.
- Kuo buvimas sodyboje ypatingas?
Tiesiog būnu ir daugiau nieko nenoriu. Bet tokia būsena ne iš karto atsiranda. Reikia laiko, kad suprastum, kas tai yra. Todėl nemėgstu į sodybą atlėkti trumpam ir vėl išlėkti. Sveikatai yra žalinga pernelyg didelė gyvenimo ritmo kaita, kai iš miesto triukšmo patenki į kaimo idilės tylą.
- Mokėtės įsijausti į kaimo gyvenimą?
Sau bandau įteikti - neskubėk ir nusiramink. Tai pirmas žingsnis buvimo čia ir dabar. Man net intelektuali veikla atrodė kaip koks blogis. Joks veiksmas netiko ramioje aplinkoje.
