aA
Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės atstovai neseniai paskelbė apie planus dar labiau išplėsti ukrainiečių pajėgų mokymus. Šios naujienos kontekste ne mažiau aktualus išlieka ir Ukrainos apginklavimo klausimas, dėl kurio Baltieji Rūmai vis dar nėra priėmę galutinio sprendimo. Kol kas dauguma šalių Ukrainai teikia tik finansinę paramą bei įvairias būtinąsias reikmes, medikamentus, neperšaunamas liemenes, šalmus ar skydus.
D. Buinauskas. Ukrainos apginklavimas užtikrintų ir Lietuvos saugumą
© Reuters/Scanpix

Dar praėjusių metų gruodį JAV Kongresas išleido įstatymą, leidžiantį tiekti gynybinę ginkluotę Ukrainos kariuomenei. Nors demokratų partija įprastai užima atsargesnę poziciją užsienio politikos atžvilgiu, beveik vienbalsį abiejų partijų pritarimą šiam pasiūlymui Atstovų rūmuose iliustruoja balsavimo rezultatai – net 348 deputatai rėmė rezoliuciją ir tik 48 buvo prieš.

Panaši dilema Amerikos politiniuose kuluaruose buvo iškilusi 2012 m., kai buvo svarstoma, ar reiktų apginkluoti Sirijos sukilėlius. Tuo metu Baltieji rūmai priėmė nepalankų sprendimą ir tai, dalies ekspertų nuomone, lėmė Islamo valstybės išplitimą Artimųjų rytų teritorijose. Nenoras dar labiau konfrontuoti su Rusija yra viena iš sprendimo vilkinimo priežasčių, tačiau svarbu tai, kad, kitaip nei Prancūzijos ar Vokietijos lyderiai, JAV prezidentas Barackas Obama iki šiol neatmetė tokios galimybės.

Vienuoliktas antrųjų Minsko susitarimų punktas numatė, kad iš Ukrainos teritorijos turi būti patraukti visi užsienio valstybių daliniai ar technika, tačiau iki šiol šis reikalavimas nėra įvykdytas. Dabartinė padėtis, kai nevyksta aktyvūs kariniai veiksmai, yra pats tinkamiausias metas pradėti Ukrainos apginklavimą. Šis procesas apima kur kas daugiau nei leidimą eksportuoti ginklus Ukrainos vyriausybei. Apmokymas, kaip naudotis Ukrainos kariuomenės iki šiol nenaudotais ginklais ir technika, yra ilgas procesas bei gali trukti kelis mėnesius, be to, tam reikėtų užtikrinti ir nuolatinę ekspertinę pagalbą.

Ginkluotės tiekimui – skirtingi keliai

Ukrainos partneriams nerimą kelią valstybės institucijose ir kariuomenėje išplitusi korupcija. Nepaisant to, kad dauguma savanorių dalinių tapo Ukrainos kariuomenės dalimi, juos kontroliuoti yra sunkiau, todėl bijoma, kad dalis ginklų gali patekti į jų rankas ir tapti provokacijų priežastimi.

Vienas iš pagrindinių savanorių batalionų „Azov“ iš pradžių priešinosi įtraukimui į Ukrainos Nacionalinę gvardiją – tai rodo savanorių karinių grupių norą išlikti nepriklausomomis nuo centro sprendimų. Prie tokio nepasitikėjimo neabejotinai prisidės ir su „Dešiniojo sektoriaus“ organizacija susiję neramumai. Neigiamą Vakarų požiūrį į Ukrainos savanorių savigynos dalinius rodo ir JAV Atstovų rūmų draudimas kariuomenei apmokyti kraštutinės dešinės „Azov“ batalioną.

Ukrainos potencialas ginklų pramonės srityje yra nepelnytai užmirštas ir galėtų tapti dar vienu keliu sustiprinti šalies gynybą ir kartu prisidėti prie ekonomikos atsigavimo.
Darius Buinauskas

Tiek JAV viduje, tiek tarp NATO partnerių nuolat vyksta diskusijos, kad verta ieškoti būdų užtikrinti Ukrainos apginklavimą kuo mažiau eskaluojant situaciją ir nesukuriant galimybių manipuliuoti Rusijos visuomenės nuomone dėl tariamai agresyviai nusiteikusių Jungtinių Amerikos Valstijų.

Vienas iš tokių būdų – Ukrainą ginkluoti kitoms NATO narėms arba Aljanso partneriams. Jungtinė Karalystė ir Lietuva jau buvo pripažintos kaip tiekiančios gynybinę karinę ginkluotę Ukrainai, o vasarį buvo pranešta apie Jungtinių Arabų Emyratų ir Ukrainos susitarimą dėl ginklų pardavimo. Toks Kijevo aprūpinimas ginklais per partnerius Artimuosiuose Rytuose yra kur kas greitesnis sprendimas, nei politinio sprendimo Vašingtone laukimas. Toks bendradarbiavimas yra puiki laikina išeitis tiek Vašingtonui, tiek Kijevui, be to Arabijos pusiasalyje gaminama ginkluotė yra pigesnė, nei amerikiečių.

Be to, tarp visų buvusių sovietinių respublikų, Ukrainos gynybos industrija pagal savo apimtis atsilieka tik nuo Rusijos. Jei turėtų pakankamai resursų gamybai, šalis galėtų gaminti ne tik tankus, bet ir raketas bei lėktuvus. Po SSRS griuvimo Ukraina turėjo tokį ginklų perteklių, kad jį aktyviai išpardavinėjo Gruzijai ir kitoms šalims, taip uždirbdama daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių kasmet iš senos ir naujos ginkluotės eksporto. Ukrainos potencialas ginklų pramonės srityje yra nepelnytai užmirštas ir galėtų tapti dar vienu keliu sustiprinti šalies gynybą ir kartu prisidėti prie ekonomikos atsigavimo.

Ką lemtų Ukrainos apginklavimas?

Gynybinės ginkluotės tiekimas Ukrainai padidintų Rusijos pajėgų ar separatistų puolimo kaštus. Nors yra aišku, kad parama ginklais nepadėtų Ukrainai visiškai sulaikyti didelio masto Rusijos kariuomenės puolimo, Kremlius žinotų, kad tolesnių karinių veiksmų kaina yra didelė, todėl galėtų sumažinti jų tikimybę. Užtikrintas naujo Rusijos pajėgų ar remiamų separatistų puolimo atgrasymas turi potencialo tapti tvaresnio taikaus politinio susitarimo pradžia.

Gynybinės ginkluotės tiekimas Ukrainai padidintų Rusijos pajėgų ar separatistų puolimo kaštus. Nors yra aišku, kad parama ginklais nepadėtų Ukrainai visiškai sulaikyti didelio masto Rusijos kariuomenės puolimo, Kremlius žinotų, kad tolesnių karinių veiksmų kaina yra didelė, todėl galėtų sumažinti jų tikimybę.
Darius Buinauskas

Didesnis skaičius kareivių žūčių galėtų paveikti Rusijos visuomenės požiūrį į karą, kuriame šalis oficialiai teigia nedalyvaujanti. Didžioji dalis rusų vis dar tiki, kad šalis nesiunčia savo reguliariosios kariuomenės į Ukrainos rytus – šių metų kovą net 53 proc. rusų manė, jog jų karių separatistiniuose regionuose nėra, o karui su Ukraina pritartų vos 13 proc. Vis dėlto, aktyvią tarnybą atliekančių Rusijos karių žūtis Putinui nuo visuomenės reikia slėpti tik tol, kol išlaikoma Rusijos nedalyvavimo konflikte retorika.

Reikšminga parama Ukrainos pajėgoms gynybine ginkluote ir žvalgybiniais resursais galėtų sėkmingai užšaldyti esamą fronto liniją. Tuo tarpu atsisakymas tiekti ginkluotę gali lemti dar didesnį Ukrainos teritorijos praradimą ir galiausiai, tikėtina, prie to paties sprendimo tektų grįžti vėliau, tačiau jau patyrus nuostolių. Tolesnėse derybose Ukraina turėtų užimti tvirtas pozicijas – šalies apginklavimas padėtų pasiekti geresnę taiką, nes leistų Vyriausybei susikoncentruoti į būtinas reformas ir spręsti didžiules ekonomines bei finansines problemas.

Dažnai yra kritikuojama, kad jei bus tiekiama daugiau ginkluotės Ukrainai, Rusija savo ruožtu separatistus aprūpins dar didesniu kiekiu ginkluotės arba į mūšius įtrauks daugiau karių. Tokį požiūrį nuolatos stengiasi palaikyti pati Rusija, taip sukurdama prielaidas Vakarų lyderiams dvejoti Ukrainos apginklavimo sėkme. Vis dėlto, rizika iš esmės nesikeičia tiek vykdant ginkluotės tiekimą Ukrainai, tiek ir atsisakant tai daryti. Yra akivaizdu, kad Rusija bet kokiu atveju eskalavo konfliktą, todėl argumentui, kad galima sumažinti Rusijos veiksmų Ukrainoje mastą atsisakant tiekti ginklus ukrainiečiams, trūksta pagrįstumo. Be to, taip tik būtų palengvinamas kelias tolesniems Rusijos veiksmams.

Besipriešinančiųjų argumentai – atremiami

Vertinantys tarptautinius santykius per neorealizmo perspektyvą teigia, kad Ukrainos likimas Maskvai žymiai svarbesnis nei Vašingtonui. Kitaip nei nacių Vokietija ar dabartinė Kinija, Rusija nėra auganti galia – tai menkstančios svarbos ir pajėgumo šalis, kuri siekia neprarasti įtakos sferos savo kaimynystėje, kad kitos valstybės (ypač JAV), negalėtų pasinaudoti jos silpnybėmis. Šią politikos kryptį atspindi ir Rusijos siekis išlaikyti konfliktą Rytų Ukrainoje lokaliu ir jį nuolatos kontroliuoti.

Vienas iš akivaizdžių Rusijos tikslų yra bandymas pripratinti amerikiečius ir europiečius prie minties, kad jų buvimas Ukrainoje yra užtikrintas ir neišvengiamas faktas. Tai dar labiau įtvirtintų pergalė prieš ukrainiečių pajėgas. Neabejotina, kad suteikus gynybinę ginkluotę Putino reakcija būtų rėksminga, ją lydėtų ir europiečių gąsdinimas Trečiojo pasaulinio karo rizika.
Darius Buinauskas

Neorealistai kaip vienintelę įmanomą išeitį iš esamo status quo mato Ukrainą kaip nuolatinį buferį tarp Vakarų ir Rusijos. Johno Mearsheimerio teigimu, įsprausti Rusiją į kampą yra pavojinga, nes atsidūrusi tokioje situacijoje ji kels branduolinę grėsmę. Kitaip tariant, belieka pataikauti Rusijai ir netęsti ES bei NATO plėtros – yra siūloma Ukrainai užimti Austrijos per Šaltąjį karą turėtą rolę. Anot Mearsheimerio, Ukrainoje JAV neturi galimybių laimėti ginklavimosi varžybų prieš Rusiją – tai pernelyg tolimas konfliktas.

Vertinant tokias pozicijas kyla klausimas, ar iš tikrųjų norima įtvirtinti tarptautinę (ne)tvarką, kuriame didžiosios valstybės gali nieko netrukdomos terorizuoti savo kaimynus, vykdyti įvairius hibridinio karo veiksmus ar aneksuoti dalį šalies. Anot buvusio JAV diplomato Rusijoje ir Ukrainoje Kirko Bennetto, net ir situaciją vertinant realistiniu požiūriu, Rusija pati pasirinko kelią į izoliaciją tarptautinėje bendruomenėje, nepriteklių, nuolatinę konfliktinę padėtį ir vidinį nuosmukį. Taigi, Ukrainos apginklavimas tiesiog tėra prisitaikymas prie tokios krypties – taigi, ir realizmo teoriją atitinkantis atsakas.

Reikalingos kompleksinės priemonės

Vienas iš akivaizdžių Rusijos tikslų yra bandymas pripratinti amerikiečius ir europiečius prie minties, kad jų buvimas Ukrainoje yra užtikrintas ir neišvengiamas faktas. Tai dar labiau įtvirtintų pergalė prieš ukrainiečių pajėgas. Neabejotina, kad suteikus gynybinę ginkluotę Putino reakcija būtų rėksminga, ją lydėtų ir europiečių gąsdinimas Trečiojo pasaulinio karo rizika.

Kitaip nei nacių Vokietija ar dabartinė Kinija, Rusija nėra auganti galia – tai menkstančios svarbos ir pajėgumo šalis, kuri siekia neprarasti įtakos sferos savo kaimynystėje, kad kitos valstybės (ypač JAV), negalėtų pasinaudoti jos silpnybėmis. Šią politikos kryptį atspindi ir Rusijos siekis išlaikyti konfliktą Rytų Ukrainoje lokaliu ir jį nuolatos kontroliuoti.
Darius Buinauskas

Diskusijose apie paramą Ukrainai yra linkstama į du kraštutinumus – kalbama tik arba apie finansinę pagalbą ukrainiečiams ir pajėgų apmokymą, arba gynybinės ginkluotės tiekimą. Tačiau tarp šių dviejų veiksmų nėra jokios prieštaros – priešingai, jie yra vienas kitą papildantys ir būtini. Kariaujančiai valstybei yra reikalinga tiek pagalba apmokant ir išlaikant didesnę profesionalų armiją ir kartu didinant atsakomųjų veiksmų ir kovos gebėjimus, tiek sraigtasparnių ar šarvuočių tiekimas.

JAV ir sąjungininkai turėtų stengtis padėti Ukrainai susitvarkyti su finansinėmis problemos ir nuolat raginti imtis struktūrinių reformų, kurios sustiprintų šalies ekonomiką ir valstybingumą. Kremlius labiausiai bijo ne Ukrainos narystės ES ar NATO, tačiau sėkmingos, turtingos, reformas įvykdžiusios ir nepriklausomos šalies, kuri gali savarankiškai priimti sprendimus.

Tam, kad ekonominius sunkumus išgyvenanti šalis galėtų žengti tvirtus žingsnius į progresą, yra reikalinga ilgalaikė strategija, numatanti veiksmus visose srityse. Pirmiausia šalis privalo užsitikrinti gynybą nuo galimų atakų, nes žinodama, kad ukrainiečių gynybinis pajėgumas yra menkas, Rusija gali suintensyvinti veiksmus šalies rytuose.

Kremliaus nuolat pabrėžiamas siekis užtikrinti rusų mažumų teises kaimyninėse valstybėse bei išlaikyti Rusijos įtakos sferą kelia įtampą ir mūsų regione. JAV ir NATO nenoras remti Ukrainos ir gali uždegti žalią šviesą Maskvai vykdyti panašią agresiją Baltijos šalyse ir nesulaukti atsako. Taigi, Rusiją atgrasantis Ukrainos apginklavimas gali tapti ne tik Ukrainos ateities, bet ir Lietuvos bei visos Europos saugumo garantu.

Rytų Europos studijų centras
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Dėl teroro išpuolio Maskvoje – vis keistesnės versijos, beda pirštu į neatsakytus klausimus (8)

Kaip užpuolikams pavyko surengti žudynes Maskvoje ir nekliudomai pabėgti iš išpuolio vietos?...

Karas Ukrainoje. Kryme į jūrą nukrito rusų karinis lėktuvas Putinas: neketiname pulti Baltijos šalių

Naktį į ketvirtadienį Rusijos okupacinės pajėgos paleido smogiamuosius bepiločius lėktuvus...

Šalies vicečempionę glumino darbo paieškose išgirstas klausimas: neslėpiau, kad aktyviai žaidžiu futbolą tinklalaidė „Po švilpuko“

Lietuvos vyrų ir moterų futbolas – absoliučiai skirtingos planetos. Tą įrodo nuo 2010-ųjų...

STT nepradės ikiteisminio tyrimo dėl galimos korupcijos krašto apsaugos sistemoje papildyta (3)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl galimos...

Dėl gaisro Vilniuje policija pradėjo ikiteisminį tyrimą

Vėlų trečiadienio vakarą Vilniuje kilo didelis gaisras. Policija praneša apie pradėtą...

Griežtai saugomame aplinkosaugos aktyvistės miške – kirtimai: pareigūnai imasi darbo (11)

Miško kirtimai Šimonių girios bendruomenės vadovės Renatos Umbrasienės valdomame miške...

Donato Montvydo ir žmonos Veronikos skyrybų byloje padėtas taškas

Donato Montvydo ir žmonos Veronikos skyrybų byloje padėtas taškas. Ketvirtadienį baigtas...

Gydytojas Benediktas Jonuška papasakojo, kaip nuo nelaimių saugo savo vaikus: jau keletą metų nesikeičia pavojingiausių pramogų TOP3

Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška jau žino, kad sulig balandžiu ligoninėje prasidės didysis...

Agnė Gilytė: moteris visų pirma turi pasirūpinti savimi, o tik po to vyru ir vaikais (1)

Agnė Gilytė mus pasikviečia į savo studiją sostinės Gedimino prospekte. Tai vienintelė...

Ne visi margučiai tinkami valgyti: kokių medžiagų reikėtų vengti dažant kiaušinius

Artėjant Velykoms daugelis pradedame ieškoti originalių būdų kiaušiniams dažyti, kad šie...