Chardonnay vynuogės

Savybės

Chardonnay uogos gana mažos, plona odele, trapios ir lengvai oksiduojasi. Vyndariams tenka įdėti nemažai pastangų saugant jas nuo šalnų, ligų perdirbimo etape tarp derliaus nuėmimo ir išpilstymo į butelius. Vynuogės delikačios, neturi labai griežto stipraus charakterio. Todėl Chardonnay vyno charakteristikas labiausiai veikia klimatas, dirvožemis ir gaminimo technologija.

Tipiški vynuogių aromatai: kaulavaisių (obuolių, kriaušių, persikų, abrikosų), citrusinių (citrinos, žaliosios citrinos, apelsino, tangerino), tropinių vaisių (ananaso, banano, mango, kivio), gėlių (akacijos, gudobelės). Dirvožemis suteikia titnago, mėtos aromatus. Vyno gamybos metu atsiranda sviesto, grietinėlės, riešutų skonis. Brandinant ąžuole: vanilės, saldymedžio, kokoso, skrudintos duonos, mielių, dūmų kvapai.

Vynas yra glotnus su aiškiai atpažįstamu saldumo ir rūgštumo balansu. Ryjant turi kartumo.

Populiariausios pasaulyje?

Manoma, kad Chardonnay yra populiariausios pasaulyje baltojo vyno vynuogės. Jų iš tiesų auginama nemažai – apie 140 000 ha. Tačiau Airen blanc vien Ispanijoje apsodinti 390 000 ha; Sultanine blanche - Turkijoje, JAV, Irane, Graikijoje, Afganistane, Čilėje ir Australijoje apie 400 000 ha; Ugni blanc - tik Prancūzijoje užima 190 000 ha. Vis dėlto šių pavadinimų vynų nerasime mūsų restoranuose, o Chardonnay dominuoja Lietuvos baltųjų vynų sąrašuose ir dažniausiai derinami su balta mėsa (kiauliena, vištiena), visų rūšių žuvimi, kiautuotaisiais vėžiagyviais, stipriais sūriais. Tačiau tai nėra universalus baltasis vynas – su minėtais patiekalais galime rasti ir kitų puikių derinių, o su ikrais, švelniais sūriais, desertais, kumpiais, makaronų patiekalais ar aperityvui reiktų rinktis kitą baltąjį vyną.

Nors Chardonnay populiarumą sunku nuginčyti, reikėtų turėti omenyje, kad pasaulyje yra labai gerų baltojo vyno gamybos regionų, kur Chardonnay iš viso neauginama: Vokietija, Austrija – garsėja rislingu, Elzasas Prancūzijoje – Pinot Gris, Gewurztraminer, rislingu, Pinot Blanc, Sylvaner; Luaros slėnis, Naujoji Zelandija, Bordo – Sauvignon Blanc, Semillon. Italija – Garganega, Malvasia. Pastaruoju metu, kalbant apie Chardonnay, prisimenama Austrija. Mat čia itin populiarus iš Grüner Veltliner vynuogių pagamintas vynas brandinamas įgauna riešutų aromatą ir savo struktūra tampa labai panašus į geriausią Burgundijos Chardonnay. Parodomosiose aklosiose geriausių pasaulio ekspertų degustacijose jis dažnai nurungia Burgundijos “karalaitę”.

Todėl kuriant privačią ar restorano vynų kolekciją verta siekti įvairovės, iš Chardonnay produkcijos atsirenkant tik tuos butelius, kurie atspindėtų pagrindinius šių vynuogių stilius.

Klasikiniai Burgundijos pavyzdžiai

Vynuogės išgarsėjo dėl Prancūzijos regiono Burgundijos vynų. Šiauriniame Chablio regione gaminamas labai sausas, minerališkas, tvirtas ir aptakus vynas. Centriniame Cotes D’Or – kvepia sviestu, riešutais cinamonu, kai kuriose augimvietėse - dūmais.

Specifinis Burgundijos dirvožemis ir gana vėsus klimatas leidžia pagaminti vynus, kuriuose labai daug rūgšties, mažai cukraus, išgaunami meliono, obuolių, tangerino, žaliosios citrinos aromtai. Vyndariai brandina vynus naujose mažose ąžuolo statinėse, kad pagerintų struktūrą ir padidintų brendimo butelyje potencialą. Kartu vynui suteikiami sviesto, riešutų, ąžuolo aromatai.

Vyndariai ir kituose pasaulio regionuose taiko brangią brandinimo naujose mažose statinėse technologiją, tačiau dažnai jų tikslai jau kitokie – bandoma suteikti tik išoriško panašumo (sviesto, reišutų aromatai) į burgundišką stilių, bet nebesiekiama, kad vynas bręsdamas butelyje įgautų daugiau kompleksiškumo.

Šiltesnis kitų šalių klimatas leidžia geriau prinokti vynuogėms, todėl sumažėja rūgšties, susidaro daugiau cukraus, kuris fermentacijos metu virsta didesniu alkoholio kiekiu, susiformuoja tropinių vaisių aromatai. Tokie vynai dažnai vadinami “naujojo pasaulio” stiliaus. JAV, Australijoje, Italijoje, PAR, Bulgarijoje, Pietų Prancūzijoje daugiausia gaminami būtent tokie vynai. Nors kai kurie geriausi jų gali varžytis su Burgundijos Grand Cru, ne taip gerai nusisekusiems trūksta gilumo, kompleksiškumo, struktūros ir ilgaamžiškumo.

Neąžuolinis (Chablio stiliaus) Chardonnay tik pastaruoju metu pasaulyje tampa mada. Tiesa, jo gamybai labai svarbus vėsesnis klimatas ir (pageidautina) kalkinis dirvožemis. Todėl tokio stiliaus vyno galima atrasti tik šaltesniuose vynininkystės regionuose: Burgundijos Mâcon, Ispanijos, Italijos, Čilės priekalnėse, Australijos vakaruose, Austrijoje.

Chardonnay pasaulyje

Nepaisant Burgundijos šlovės, daugiausia Chardonnay vynuogių auginama ne Prancūzijoje, o JAV. Manoma, kad JAV labai gerai atsiskleidžia pačių vynuogių charakteris, todėl geri, brangūs vynai ypač malonūs gerti. Tačiau pigesni, kaip ir visur naujajame pasaulyje, gali pasižymėti sausumo trūkumu, dominuojant pernokusių tropinių vaisių aromatams ir neharmoningam ąžuolo (kartais ąžuolo lentų ar drožlių!) kiekiui.

Australijos vynininkystėje orientuojamasi į tai, kad pagamintą gėrimą būtų galima gerti iš karto. Barossa, Hunter slėniuose dažniausiai sutinkamas prinokusių vaisių, irisinio saldainio (sviesto ir deginto cukraus) aromatais kvepiantis vynas. Tačiau šaltesnėse teritorijose galima rasti ir europietiško stiliaus: fermentuotas (arba ne) ąžuole, koncentruotas, aromatingas, su aiškiai išreikštais vaisiais ir rūgštimi.

Iš Lietuvoje parduodamų 9 šios šalies Chardonnay daugelis yra labai bendros teritorinės indikacijos: Pietryčių Australija, Pietų Australija. Iš etiketės sunku numatyti, kokio stiliaus galime tikėtis. Tačiau gamintojai profesionaliai laikosi vyno stiliaus. Atradus tinkamą gėrimą, galima tikėtis, kad jis ypatingai nesikeis kelis metus.

Dėl palyginti nedidelių kainų Lietuvoje turime itin daug – per 20 pavadinimų čilietiško Chardonnay. Kokybiškiausias iš Kasablankos regiono.

Pietų Afrikoje – daugiausia ąžuole brandinto europietiško stiliaus vynai. Dažnai kvepia persikais ir citrusiniais vaisiais.

Prancūzijoje reiktų paminėti Languedoc ir Rousillon, kuriuose iš labai prinokusių uogų gaminamas Vin de Pays d’Oc – gana sodrus, ąžuolo aromarą turintis krašto vynas.

Šampanė taip pat svarbi geriausio Chardonnay augimvietė. 2004 metų „Chardonnay – du – Mond“ (Pasaulio Chardonnay) vynų varžybose iš 1200 dalyvių vienintelį Grand Gold (Didijį Aukso) medalį laimėjo Champagne Brut Grande Reserve – Paul Lebrun 1997. O suteiktų aukso ir sidarbo medalių skaičiumi (2003 metais atitinkamai 6 ir 24) Šampanė nusileidžia tik Pietų Prancūzijos regionui (7 ir 32). Būtent Šampanėje dažni netipiški atvejai, kai Chardonnay maišomos su kitomis vynuogėmis ir gaunamas puikus putojantis vynas. Lietuvoje turime per 15 šampanų su Chardonnay.

Italijoje galima rasti vietinio stiliaus apraiškų – Alto Adige, Friuli gaminamas gėlių aromatą turintis ir aiškiai sausas vynas, kurį reikia gerti kuo jaunesnį. Geri gamintojai Pjemonte ir Toskanoje gamina labai brangų turtingą, ąžuole brandintą vyną. Pietuose (Sicilija ir Puglia) daugiausia rasime gana nebrangaus, ąžuolu kvepiančio „Naujojo Pasaulio“ stiliaus vyno. Turime beveik visų tipų atstovų Lietuvoje (per 30 pavadinimų), artimiausiu metu laukiama atvykstant ir pasaulinės šlovės Chardonnay iš Sicilijos.

Ispanijos Penedes, Navara, Somontano, Raimat, Costers del Segre regionuose dažniau gaminamas ąžuole nebrandintas vynas. Neretai tai yra papildomas produktas prie putojančios cava gamybos linijos.

Chardonnay gaminama ir straipsnyje nepaminėtose valstybėse. Kiekviena šalis pasižymi sava specifika, tačiau beveik visus vynus galime sugrupuoti į 3-4 kategorijas: ąžuole nebrandintas arba brandintas europietiško bei “Naujojo pasaulio” ąžuolinis ir neąžuolinis (retai sutinkamas) stiliai. Kiekviename stiliuje išskyrę 3-5 kokybės ir kainų lygius, turėtume supaprastintą Chardonnay vynų pasirinkimo ir pažinimo modelį.

Pierre Galet duomenys apie Chardonnay vynuogynų plotus pasaulyje 2001m.

Kalifornija (JAV): 44 509 ha

Prancūzija: 35 252 ha

Australija: 16 855 ha

Italija: 11 800 ha

Moldavija: 6 000 ha

PAR: 5 983 ha

Čilė: 4 402 ha

Slovėnija: 3 565 ha

Argentina: 3 373 ha

Naujoji Zelandija: 2 449 ha

Ispanija: 2 200 ha

Bulgarija: 2 000 ha

Rumunija: 650 ha

Izraelis: 600 ha

Portugalija: 500 ha

Vengrija: 500 ha

Graikija: 500 ha

Kinija: 500 ha