Boikotuoti ar ne Euro-2012 Ukrainoje?

Raginimai boikotuoti Ukrainoje rengiamus futbolo mačus nuskambėjo dar prieš penkerius metus, kai buvo patvirtintos dviejų slaviškų valstybių kandidatūros surengti šį čempionatą. Tiesa, tuomet tai darė Lecho Kaczynskio ir Viktoro Juščenkos oponentai. Kai politiniai vėjai šiose šalyse pasisuko į kitą pusę, ir 2010-ųjų vasarį ketvirtuoju Ukrainos prezidentu tapo simpatijomis Rytams kaltinamas Viktoras Janukovyčius, blogas boikoto idėjos kvapas išplito po visą Europą. Tiesa, ji netapo tokio masto protestu, kad nuo jo nukentėtų 9 mlrd. dolerių į žaidynių organizavimą investavusi Ukraina.

Į šią šalį nusprendė nevykti Austrijos vyriausybės vadovas, Vokietijos prezidentas ir kanclerė, kitų valstybių lyderiai. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso taip pat atsisakė kelionės į Ukrainą žiūrėti rungtynių. Tiesa, iš pradžių J. M. Barroso biuras jo sprendimo tiesiogiai nesiejo su J. Tymošenko įkalinimu ir neleistinu elgesiu su ja, bet balandžio 20 d. ekspremjerės paskelbtas bado streikas ir kaltinimai kalėjimo prižiūrėtojams ją sumušus, matyt, perpildė ir EK vadovo kantrybės taurę.

O štai Angela Merkel aiškiai pademonstravo, kad nesiruošia duoti rankos V.Janukovyčiui ir sėdėti su juo vienoje stadiono ložėje. Agentūra „Bloomberg“ cituoja kanclerės žodžius, pasakytus Kijevo adresu gegužės 10 dieną. „Šiandien Vokietija ir Europos Sąjunga gyvena taikos ir laisvės sąlygomis. Deja, tai tinka ne visai Europai, nes Ukrainoje ir Baltarusijoje žmonės iki šiol kenčia nuo diktatūros ir represijų“, – sakė ji. V. Janukovyčiaus valdymą palyginti su „paskutinio diktatoriaus Europoje“ A. Lukašenkos režimu, analitikų nuomone, reiškia kai ką daugiau negu įprastą Kijevo kritiką ir paramą J. Tymošenko.

Tai tarsi kanonada tų plačių sankcijų, kurias Bendrija jau keletą metų taiko ir stiprina Baltarusijos diktatoriaus atžvilgiu. (Neseniai Europos Sąjunga Ukrainai pristabdė žymią dalį iš bendros 160 mln. eurų finansinės paramos).

Atsikirsdamas Kijevo provyriausybinis dienraštis „Segodnya“ palygino Vokietijos kanclerę su A.Hitleriu, kai ši pareiškė, kad nevažiuos į Ukrainą žiūrėti futbolo rungtynių. Pasak vyriausybės ruporo, 1941 m. Vokietijos administracija sugrūdo nuogas ukrainietes į gyvulinius vagonus ir išvežė į Vokietiją. Šiandien, XXI amžiuje, Vokietijos valdžia nuogai išrengia Ukrainos darbininkus. „Ji vėl nori įtvirtinti savo taisykles ir diktuoti savo sąlygas Ukrainai. Čia mums nepadės net ir ES, jei į mus nežiūrima kaip į visateisius žmones“, - rašė dienraštis.

Visai priartėjus futbolo šventei, pasigirdo, ko gero, garsiausias boikoto signalas. Gegužės 11 d. Jaltoje turėjęs vykti Vidurio ir Rytų Europos lyderių susitikimas buvo atšauktas, nes bent septyni iš kviestų šalių vadovų atsisakė atvykti, motyvuodami nedemokratiniais Ukrainos valdžios veiksmais prieš nuteistą opozicijos lyderę. Apžvalgininkai spėjo, kad Europos politinis elitas gali boikotuoti ir keturiuose Ukrainos miestuose numatytas surengti futbolo čempionato Euro-2012 batalijas.

Keista, kad didžiausia hamletiška diskusija „vykti ar nevykti“, „boikotuoti ar neboikotuoti“ vyko Lenkijoje. 2011 m. antroje pusėje ES pirmininkavusi Varšuva negailėjo piktų žodžių V.Janukovyčiaus režimui, taip sutapatindama jį su A.Lukašenkos diktatūra ir ragindama Briuselį griežčiau vertinti nedemokratinius Kijevo veiksmus prieš opoziciją. Kaip rašė laikraštis „Gazeta Wyborcza“, nors šiaip Lenkijos politikų pozicijos dėl Ukrainos nesutampa, bet garsiau nuskambėjo dešiniųjų lyderio Jaroslawo Kaczynskis kvietimas boikotuoti futbolo čempionatą.

Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir prezidentas B.Komorowskis oponuoja boikotui, nors ir nepritaria V.Janukovyčiaus elgesiui su opozicijos lydere. Laikraštis geranoriškai apibendrina: „Akivaizdu, kad Ukrainos nesėkmė futbolo čempionate taptų ir Lenkijos nesėkme, nes abiem buvusioms komunistinėms valstybėms tai yra reta galimybė parodyti, kad jos yra patikimos ir šiuolaikiškos“.

Bet Ukrainos kritika tęsiama. Kaip rašo vokiečių „Der Spiegel“, B.Komorowskis NATO viršūnių susitikimo Čikagoje kuluaruose kalbėjo, kad Ukrainos vidaus politika yra „rimta grėsmė“ šios šalies integracijai į Europą. Lenkai, tiek metų palaikę ukrainiečių integracijos siekius, dabar nusivylę. Tarp dviejų šalių, rengiančių futbolo čempionatą, ryškėja didžiulis skiriamasis kontrastas: Lenkija – tikra Europos bendrijos pirmūnė – krizės sąlygomis pernai savo ekonomiką priaugino 4,4 proc., o Ukraina, nuolat skinanti autoritarinės valdžios vaisius, toliau pažeidinėja žmogaus teises, blogai elgiasi su opozicijos lydere J.Tymošenko, o ekonominiu požiūriu iš esmės nejuda į priekį, be užuolankų kalbėjo Lenkijos vadovas.

Vokiečių žurnalas rašo, kad Lenkijoje niekas neabejoja būsimu sportiniu renginiu. Jo laukia ir paprasti ukrainiečiai: juk laukiama apie milijono turistų, iš didžiulių investicijų pastatyti keturi šiuolaikiniai stadionai, nutiesti keliai, sutvarkyti viešbučiai, geležinkeliai, oro uostai. Tereikia tik padėti D.Tuskui – atskirti politiką nuo sporto. Bet antai čekų portalas „Aktualne.cz“ cituoja Ukrainoje gyvenančią savo tautietę, kuri bijo, kad nepasikartotų Graikijos likimas. „Graikija 2000-aisiais surengė Olimpines žaidynes ir išleido daug pinigų. O šiandien ji sėdi mėšle...Bijau, kad taip neatsitiktų ir Ukrainai. Graikijai bent padeda ES, o mums kas padės?“ – kalbėjo ji portalo korespondentei.

Tik paskutinėmis savaitėmis ES užsienio reikalų ministrai nusprendė, kad vieningo Ukrainoje vyksiančio Euro-2012 čempionato boikoto nebus. Čekų spauda primena, kad Bendrija nepritarė ir 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių boikotui dėl smurto prieš okupuoto Tibeto gyventojus. Lietuvos sportininkai iki šiol laiko JAV ir SSRS politiniais žaidimais Maskvos ir Los Andželo olimpiadų boikotus 1980 ir 1984 m.

Tokioms priemonėms nepritaria ir patys lenkai. Instituto CBOS surengtų tyrimų rezultatais 55 proc. apklaustųjų mano, kad Ukrainos boikotas mes šešėlį ir ant Lenkijos kaip pagrindinio čempionato organizatoriaus įvaizdžio, 61 proc. įsitikinę, kad tai būtų tiesiog neteisinga, o 72 proc. nepritaria tiems politikams, kurie turnyrą boikotuoja dėl J.Tymošenko įkalinimo.

Oficialiuose Lietuvos vadovų portaluose neteko rasti informacijos apie jų požiūrį į Euro-2012 ir apsisprendimą. Reikia manyti, kad politikos ir sporto aistruoliai Prezidentė bei Premjeras skiria ir nesuplaka šių dviejų kategorijų. Ko gero, D.Grybauskaitė, neseniai Charkovo ligoninės palatoje glosčiusi ypatingos ligonės ir kalinės J.Tymošenko ranką ir aptarusi su ja Ukrainos ateitį, išgirdo, kad ir pati ekspremjerė politinį čempionato boikotą laiko „nevykusia idėja“...