Šią savaitę Seimas priėmė 2005 m. biudžetą. Apsvarstė ir priėmė per rekordiškai trumpą laiką – 24 dienas. Šis faktas, pridėjus prie jo dėl priešrinkiminių populistinių pažadų išaugusius valstybės įsipareigojimus, iš esmės ir išskiria ateinančių metų biudžetą nuo šių ir ankstesnių metų biudžetų.
Pinigai
© DELFI
Biudžeto rengimo praktika lieka nepakitusi: nors oficialiai teigiama, kad nuo 2000 m. biudžetas rengiamas programų pagrindu, iš tikrųjų programinio biudžeto rengimo principai praktikoje nėra taikomi. Esminis programinio biudžeto formavimo principas – rengti programas, kurios bus finansuojamos iš biudžeto, vadovaujantis ilgalaikiu strateginiu planu. Šis principas turi leisti pasiekti, kad valstybės institucijos nuosekliai vykdytų užsibrėžtus planus, o ne kasmet blaškytųsi keisdamos prioritetus.

Tuo tarpu šiandien nuoseklių, konkrečių, ilgalaikių strateginių planų, išskyrus vieną kitą instituciją, nėra.

Pažvelgus į patvirtintus trejų metų Vyriausybės strateginius tikslus (prioritetus) galima teigti, kad jie yra labai abstraktūs. Pavyzdžiui, numatoma „siekti darnaus vystymosi, užtikrinti tolesnį verslo plėtros sąlygų gerinimą, konkurencingo žemės ūkio plėtrą”. Po tokiu tikslu galima „pakišti” bet kokią programą ar priemonę. Ne ką konkretesni yra ministerijų strateginiai planai. Jie yra arba parengti vieneriems metams, arba yra labai nekonkretūs. Ilgalaikių strateginių planų nebuvimas sumažina programų rengėjų drausmę ir racionalų lėšų paskirstymą.

Kitas programinio biudžeto sudarymo principų – alternatyvių programų tam pačiam tikslui pasiekti rengimas ir atrinkimas vienos geriausios programos. Šis principas leidžia mažiausiais biudžeto kaštais pasiekti geriausių rezultatų.

Dar geriau, kai alternatyvias programas rengia skirtingos ir nebūtinai valstybės institucijos. Deja, šiandien programas rengia valstybės institucijos, o apie alternatyvias programas ir priemones belieka tik pasvajoti.

Galiausiai rengiant programinį biudžetą labai svarbu numatyti programų prioritetus – nuo mažiausią iki didžiausią prioritetą turinčias programas. Tai reikalinga tam, kad, nesurinkus biudžeto lėšų arba surinkus jų daugiau, jos būtų perskirstytos automatiškai, priklausomai nuo programos prioriteto. Jeigu, pavyzdžiui, į biudžetą surenkama mažiau nei planuota lėšų, biudžeto asignavimai turėtų būti sumažinti arba apskritai suspenduoti mažiausią prioritetą turinčioms programoms. Šiandien gi kam padidinti ar sumažinti lėšas sprendžia Seimas, o Seimo darbą perskirstant lėšas negalima vadinti efektyviu. Dauguma Seimo narių suinteresuoti rūpintis savo rinkimų apygardos ar partijos interesais, nepriklausomai nuo strateginių valstybės planų. Įvedus prioritetus lėšų perskirstymas taptų automatinis ir tai eliminuotų potencialių interesų konfliktą. To praktikoje nėra.

Daug kalbama, kad biudžeto formavimą būtina skaidrinti, leisti visuomenei daugiau susipažinti su biudžeto rengimu. Patrauklu. Tačiau šios priemonės neleis pasiekti iš esmės geresnių rezultatų neįgyvendinus programinio biudžeto rengimo principų. Nesant aiškių ilgalaikių strateginių planų, programų konkurencijos ir prioritetų valstybės institucijos visuomet turės palankias aplinkybes pateisinti valstybės lėšų naudojimą.

Autorius yra Laisvosios rinkos instituto ekspertas

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Epidemiologė: pražūtingasis gripo virusas akimirksniu randa silpniausią žmogaus vietą papasakojo, ko šiemet tikėtis (53)

Gripas vis plačiau šiepia savo nasrus. Tuo jau spėjo įsitikinti tiek amerikiečiai, nerimaujantys,...

Įstatymai privertė sukurti verslą (11)

Mindaugas ir Vita Šlapkauskai žinomi kaip gardžiomis uogienėmis ir šviežiais vaisiais bei...

Orai: ateina tikri šalčiai (1)

Tikros žiemos mėgėjus šių dienų orai turėtų džiuginti – laikysis neigiama temperatūra...

Agnė Jagelavičiūtė: paslaptį su Mantu labai saugojome, žinojau, kad dėl to galiu netekti meilės (73)

Stilistės, žurnalo AŠ IKONA vyr. redaktorės ir tiesiog verslios bei užsispyrusios moters Agnės...

Po nužudymo Klaipėdos „Akropolyje“ apsaugos darbuotojams vėl kilo pavojus (39)

Klaipėdos prekybos centre „ Akropolis “ apsaugos darbuotojai sulaukė grasinimų papjauti. Dar...

Savo namuose ateities laukia su baime: netrukus šalia atsivers didžiausia kloaka (76)

Nerimas dėl ateities – taip trumpai galima apibūdinti nuotaikas, kurios vyrauja nedideliame...

Šios mikrotendencijos padės atnaujinti garderobą be didelių išlaidų

Pošventiniai su finansais susiję sunkumai neabejotinai turi įtakos drabužių įsigijimui. Laimei,...

Šalis su 4 500 eurų vidutine alga stebina kainomis (635)

Nors Šveicarijos vidutinis atlyginimas „į rankas“ yra didesnis nei Lietuvoje kone 7 kartus, kai...

Atrado būdą, kuo pakeisti beskonius parduotuvių pomidorus: procesui tereikia trijų ingredientų ir kantrybės išlaukti (60)

Su šeima Vilnių į atokų vienkiemį iškeitusi Ieva Šidlaitė sakosi čia radusi ne tik ramybę,...

Vienos kraupiausių žudynių istorijoje: odekolono vonios – vienintelis būdas atsikratyti kraujo dvoko (966)

„Degtinę, kaip patys suprantate, maukdavo iki sąmonės netekimo. Sakykite, ką norite, bet darbas...