Baltijos Ministrų Tarybos (BMT) Sienų apsaugos vyresnieji pareigūnai Vilniuje aptarė dokumentų tikrinimo procedūrų vykdymą ir bendrų sienų kontrolę po gegužės 1 dienos, kai visos trys Baltijos šalys taps Europos Sąjungos (ES) narėmis.
Pasienis
© ELTA
Penktadienį Vilniuje baigėsi BMT pareigūnų posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Jurgis Jurgelis, Latvijos valstybės sienos apsaugos tarnybos viršininkas generolas Gunaras Dabolinis ir Estijos sienos apsaugos departamento direktorius generolas Harry Heinas (Haris Heinas), pranešė VSAT.

Numatoma, kad po šios datos ES šalių piliečiams Lietuvos ir kaimyninių šalių sienas kirsti bus žymiai paprasčiau. Tarp ES šalių sienų, be to, kad neliks muitinės kontrolės, bus taikoma tik minimali dokumentų kontrolė.

Lietuvos pasieniečiai nebežymės ES valstybių piliečių pasų. Per Lietuvos sieną ES šalių piliečiai taip pat galės vykti pateikę ir asmens tapatybės korteles.

Numatoma, kad analogiškas procedūras Lietuvos piliečiams taikys ir kitos ES šalys.

Trijų Baltijos šalių pasieniečių vadų susitikime taip pat aptarta perspektyva pasienio kontrolės punktuose įrengti atskirus kanalus ES ir ne Sąjungos šalių piliečiams.

Lietuvos VSAT tokias naujoves nuo gegužės 1-osios planuoja pirmiausiai taikyti Vilniaus oro ir Klaipėdos jūrų uostuose, vėliau - ir kituose pasienio kontrolės punktuose.

J.Jurgelio, G.Dabolinio ir H.Heino susitikime taip pat aptartos galimos problemos, su kuriomis artimiausiu metu gali susidurti trys Baltijos šalys, bei šių problemų sprendimo būdai.

Pastaraisiais metais didžiausios pasienio tarnybų pastangos buvo nukreiptos prieš nelegalią migraciją iš Rytų. Lietuva nelegalams dažniausiai tebuvo tranzitinė valstybė stengiantis į ją patekti iš Baltarusijos ir vėliau bandyti neteisėtai keliauti į Vakarų Europos valstybes.

Atsivėrus ES sienoms, neatmetama galimybė sulaukti nelegalių imigrantų ir iš Vakarų, kurie ten atsidūrė jau anksčiau.

Išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse kovojant su nelegalia imigracija, nelegalai iš jų, ieškodami vietos likti ES, gali pasukti į Baltijos valstybes ir stengtis likti jose.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasieniečių vadovų susitikime taip pat konstatuota galimybė padidėsiant bandymų nelegaliai patekti į šias šalis buvusios SSRS šalių piliečių.

Nepaisant įvairių tautinių ir kitų skirtumų, Baltijos šalys, taip pat buvusios Sovietų Sąjungoje, tokiems asmenims atrodo vis dėlto socialiai saugesnės, artimesnės dėl galimybės tvirčiau jaustis kalbos, papročių ir kitų dalykų nei Vakarų Europos valstybės.

BMT Sienų apsaugos vyresniųjų pareigūnų komiteto posėdyje taip pat svarstyta, kad atsivėrus vidinėms ES sienoms gali dar labiau aštrėti vogtų automobilių verslo problema - kuo paprastesnė ir liberalesnė kontrolė šalių pasieniuose, tuo daugiau pagundų automobilių vagims užsiimti neteisėta savo veikla. Užkardant tokius reiškinius Lietuvos pasieniečiai jau dabar yra numatę specialių kompensacinių priemonių.

Panaši situacija gali susiklostyti ir dėl kontrabandinių prekių - tokie kroviniai, patekę per išorines ES sienas, bendrijos viduje galės judėti paprasčiau, todėl ypač akcentuojama, kad ir prie vidinių ES sienų būtina tobulinti pasirinktinę prekių kontrolę, ypač remiantis operatyvine informacija ir įvertinus visus rizikos faktorius.

Trijų šalių pasieniečių vadovai taip pat aptarė padėtį valstybių pasienyje, savo tarnybų veiklą, apsikeitė aktualia informacija.

Posėdžio metu pirmininkavimą BMT Sienų apsaugos vyresniųjų pareigūnų komitetui Lietuvos VSAT perdavė Latvijos kolegoms.

BMT Sienų apsaugos vyresniųjų pareigūnų komitetas sprendžia Baltijos valstybių bendradarbiavimo apsaugant savo šalių sienas klausimus.

Prioritetinės kryptys komiteto darbe yra rytinių sienų apsaugos stiprinimas, Baltijos šalių sienų apsauga ir kontrolės procedūrų taikymas pagal ES reikalavimus, vykimo per vidines Baltijos valstybių sienas procedūrų ir technologijų suderinimas ir supaprastinimas, keitimasis informacija sienų apsaugos klausimais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Apskaičiavo, kas bus Lietuvoje po penkerių metų (251)

Gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje tampa grėsmingas. Naujausiais duomenimis, dėl...

Užsieniečių darbas Lietuvoje: kur ir už kiek dirba (67)

Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Moldovos darbininkų Lietuvoje kai kurios įmonės laukia...

Kodėl Japonijoje nėra populizmo? (17)

Dešiniojo populizmo bangai besiritant per Europą, Jungtines Amerikos Valstijas, Indiją ir kai...

Mokslininkai išsiaiškino, kokio mikroelemento trūkumas itin svarbus vėžio išgyvenamumui (17)

Neseniai su krūties vėžiu sergančiomis lenkėmis atlikto tyrimo metu atskleista, kad moterys,...

Po paslaptingos modelio žūties Klaipėdos viešbutyje – sukrečiantis pokalbis (142)

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Lietuvą sukrėtė netikėta merginos žūtis – Klaipėdoje,...

Dvyliktasis Dakaro etapas: ilgiausią išbandymą atlaikė visi Lietuvos ekipažai Juknevičius artėja rekordo link, atnaujinta 06.59 (284)

Išbandymų dieną atlaikė visos Lietuvos komandos. Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis...

Portlande Sabonio pastangos neišgelbėjo „Pacers“ nuo nesėkmės

NBA čempionate ketvirtadienį vakare penkių pergalių seriją siekė pratęsti Indianos „Pacers“...

Kodėl skandinaviškas stilius tampa keiksmažodžiu? (5)

Kai išgirstu ar pamatau žodžius „skandinaviškas stilius“ ar „skandinaviškas interjeras“,...

Kaip lietuviškoje fermoje veikia melžimo robotas ir kodėl karvės jį myli (2)

„Viskas yra robotizuota, ateini į tvartą ir nėra su kuo pasibarti“ – juokauja Žemės ūkio...

Jus stebi ne tik jūsų telefonas ir kompiuteris, bet ir automobilis (7)

Jūsų telefonas jūsų klausosi. Jūsų išmanusis televizorius jus stebi. Jūsų apsilankymai...