Aukščiausiasis Teismas sprendžia, ar N.Venckienei panaikinti papeikimą

Teisėjų garbės teismo sprendimą apskundusi N. Venckienė dar balandžio 19-ąją LAT informavo, kad dėl užimtumo kitoje byloje negalės dalyvauti teismo posėdyje, todėl prašė jos skundo nagrinėjimą atidėti. Datą Kauno apygardos teismo teisėja siūlė pasirinkti pasižiūrėjus į tik teisėjams prieinamą jos darbo grafiką.

LAT šio N. Venckienės prašymo nepatenkino – teisėjų kolegijai pirmininkaujantis Česlovas Jokūbauskas paskelbė, kad teisėjos nurodyta neatvykimo priežastis tėra organizacinio pobūdžio, kurią ji galėjo išspręsti pakeisdama iš anksto suplanuoto posėdžio laiką.

Be to, kolegijos pirmininkas pabrėžė, kad N. Venckienės dalyvavimas posėdyje nėra privalomas – savo argumentus, kodėl turėtų būti panaikintas Teisėjų garbės teismo sprendimas, ji yra nurodžiusi skunde.

Sprendimą, ar pagrįstai N. Venckienei buvo skirtas papeikimas, LAT žada paskelbti po savaitės – gegužės 5-ąją.

Pirmoji drausmės byla N. Venckienei buvo iškelta praėjusių metų rugpjūčio 2-ąją. Teisėjų etikos ir drausmės komisija pažymėjo, kad „bendraudama su žiniasklaida bei viešai reikšdama nuomonę apie netinkamą ikiteisminio tyrimo eigą ir ikiteisminio tyrimo institucijų darbą, išsakydama neigiamą nuomonę apie kitus asmenis ir viešai kaltindama juos, taip pat rašydama skundus brolio vardu bei nepagarbiais žodžiais pavadindama asmenis, kurių atžvilgiu rengė dokumentus“, N. Venckienė pažeidė Teisėjų etikos kodeksą.

Civilinių bylų skyriuje dirbanti N. Venckienė su tokiais teiginiais nesutinka ir skunde LAT nurodė, kad „Teisėjų garbės teismo sprendimas yra protu nesuvokiamas, prieštaraujantis teisingumo, protingumo principams, elementariai logikai ir moralei“, todėl turėtų būti panaikintas.

N. Venckienė skunde taip pat rašo, kad teismo sprendime esą nėra jokių motyvų, todėl „toks procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, privalo būti panaikintas, nes tai pažeidžia konstitucinius valstybės principus“.

Be to, teisėja teigia, kad niekada nebuvo davusi leidimo viešinti jos kompiuteryje rastų dokumentų laikmenų pavadinimus, kurie buvo įvardyti įžeidžiančiais, nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais.

„Manau, kad iš viso mane svarstę komisijos nariai nesuvokė failo prasmės ir paskirties. Kiekvienas failo kūrėjas pasivadina jį taip kaip nori tam, kad įsimintų ir rastų vėliau. Jokie dokumentai jokioms organizacijoms, įstaigoms ar fiziniams asmenims įžeidžiančiais, nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais niekada nebuvo siųsti. Tai, kad L. Stankūnaitė mano failų pavadinimus priskiria sau, kad būktai aš ją taip pavadinau, tai yra jos asmeninis reikalas ir toks jos savęs įvertinimas“, – nurodė N. Venckienė.

Skundo autorė įsitikinusi, kad jos kompiuteryje laikytų dokumentų pavadinimų svarstymas pažeidžia jos, kaip teisėjos, imunitetą.

DELFI primena, kad Teisėjų garbės teismas savo sprendime konstatavo, kad N. Venckienė, bendraudama su žiniasklaida bei viešai reikšdama nuomonę apie netinkamą ikiteisminio tyrimo eigą ir ikiteisminio tyrimo institucijų darbą, išsakydama neigiamą nuomonę apie kitus asmenis ir viešai kaltindama juos, taip pat rašydama skundus, prašymus ir pan. brolio D. Kedžio vardu bei įžeidžiamais, nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais pavadindama asmenis, dėl kurių dokumentai buvo rengti, pažeidė Teisėjų etikos kodekse numatytus reikalavimus.

„Tokiais teisėjos N. Venckienės poelgiais buvo pažemintas teisėjo vardas ir pakenkta teismo autoritetui“, – pabrėžė Teisėjų garbės teismas.

Dėl paviešintų laikmenų N. Venckienė buvo prašiusi iš Lietuvos valstybės priteisti 2 mln. Lt neturtinės žalos atlyginimą, tačiau trečiadienį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad teisėja visiškai neįrodė savo ieškinio pagrindo.

Balandį Teisėjų garbės teismas N. Venckienei skyrė antrą nuobaudą – pasiūlė prezidentei ją atleisti iš pareigų. Tiesa, valstybės vadovė pareiškė, kad toks siūlymas yra per griežtas.