A.Spraunius. Olimpinė dvasia, pinigai ir žmogaus teisės

Net ir dabar „Google“ paieškos sistemoje surinkę nuorodą „Tianmenio aikštė“, gausite vos keletą pozicijų (daugiausia – turistinės informacijos) ir beveik nė žodžio apie tuos tragiškus įvykius. Pasak Kolumbijos teisės mokyklos profesoriaus ir knygos „Kas valdo internetą?” autoriaus Timo Wu, Kinijoje yra maždaug 30 tūkst. interneto policininkų.

Šiandien padėtis lyg ir kita. Po neramumų minint Tibeto okupacijos 49-tąsias metines Kinijos valdžia pažadėjo mokėti kompensacijas žuvusiųjų šeimoms ir net leidosi į neakivaizdinę diskusiją (tiesa, labiau primenančią barnį) su Dalai Lama ir jo atstovais. Kalbėdamas Amerikos kongrese Vašingtone, Dalai Lamos pasiuntinys Lodi Gyari ragino Kiniją atšaukti olimpinės ugnies estafetę per Tibetą, mat po to, kas vyko kovą, nešti deglą per Himalajų regioną būtų provokacija ir įžeidimas. Olimpiados organizatoriai šį reikalavimą atmetė.

„Amnesty International“ organizacija žmogaus teisių padėtį Kinijoje pavadino gėdinga ir pareikalavo nepriklausomo saugumo pajėgų veiksmų Tibete tyrimo. Kinijos užsienio reikalų ministerija atsakydama pareiškė, kad žmogaus teisių gynėjai kuria išankstinę neigiamą nuomonę apie Kiniją. Bet balandį prieš teismą stos daugiau kaip tūkstantis asmenų, kurie buvo areštuoti arba pasidavė patys. Gali būti, kad skubindamas teismo procesus Pekinas nori kuo greičiau užbaigti Tibeto temą.

Žodžiu, nors įprasti propagandiniai atributai (propagandos kampanija, užsienio žiniasklaidos ir žmogaus teisių organizacijų puolimas ir t. t.) naudojami, judėjimas vis dėlto vyksta dviem kryptimis, kas prieš porą dešimtmečių atrodė beveik neįmanoma. Tarkime, Dalai Lama ne sykį kartojo, kad norėtų atviro dialogo su Kinijos valdžia, ir ši žinia buvo gana plačiai skelbiama. Be to, Vakaruose jau prasidėjo Pekinui veikiausiai nemaloni diskusija, kaip elgtis su Kinija.

Bet esama pozicijos, kur viskas kebliau ar net labai keblu. Žiniasklaidoje ne kartą skelbta, kad Pekino olimpiadai rengti mestos milžiniškos lėšos, nemažai jų mainais už galimybę reklamuotis žaidynėse skyrė privatūs rėmėjai, tarp kurių – nemažai pasaulyje garsių kompanijų. Taigi dėl žodžių tvarkos frazėje „Olimpinė dvasia, pinigai ir žmogaus teisės“ kiekvienam veikiausiai lemta apsispręsti asmeniškai, remiantis savo prioritetais.

Pirmoji pusė – straipsnis „Nepaisant Tibeto problemų, olimpiadai skirta 120 milijonų dolerių“ iš „Der Tagesspiegel“

„Nepaisydamos kruvinų neramumų Tibete, užsienio kompanijos iki šiol laikėsi savo sprendimo remti žaidynes. Vis dėlto didėja spaudimas koncernams, kurie, ekspertų vertinimu, jau sumokėjo 120 mln. dolerių už galimybę reklamuotis Pekino olimpiadoje. Žmogaus teisių organizacija „Tarptautinis susivienijimas Tibetui remti“ kreipėsi į koncerną „Volkswagen“, ragindama neskirti savo automobilių olimpinės ugnies estafetės palydai, juo labiau kad pagal Pekino planą ji eis ir per Tibetą. Laiške koncerno vadovui Martinui Winterkornui teigiama, kad spalvingi „Volkswagen“ automobiliai gatvėse, kur neseniai vyko kruvina drama, vokiečių visuomenei – neįmanomas vaizdas. „Volkswagen“ atstovo spaudai teigimu, įvykiai Tibete kelia nerimą, vis dėlto sprendimo paieška yra politikų reikalas, o Vokietijos koncernas linkęs laikytis savo olimpinių įsipareigojimų, nes olimpinės žaidynės skirtos tautų tarpusavio supratimui skatinti.

Kiti didieji rėmėjai reaguoja panašiai. Pasak nuolatinės olimpiadų rėmėjos kompanijos „Adidas“ atstovų, padėtis Tibete kelia nerimą, tačiau olimpinės žaidynės – pirmiausia yra sporto šventė. „Mcdonald‘s“ teigia, kad politinius klausimus geriausiai išspręs vyriausybės ir tokios organizacijos kaip Jungtinės Tautos. „General Electric“ spaudos atstovo teigimu, ši Amerikos kompanija olimpiadą suvokia kaip „gėrio šventę“.

Koncernai jaučia ne tik pasaulio bendruomenės, bet ir Kinijos spaudimą. Ši šalis daugeliui kompanijų yra pagrindinė rinka, Pekino veikėjai yra įpratę skaityti tarp eilučių, todėl bet kokia Kinijos kritika veikiausiai lemtų rimtus finansinius praradimus. Pasak Pekino olimpiados organizacinio komiteto, iki šiol nė vienas iš 63 rėmėjų neapribojo savo bendradarbiavimo. Komiteto rinkodaros direktoriaus Yaunio Bino teigimu, sieti olimpiadą ir politines temas nekorektiška.

Su olimpiadomis susiję protestai nėra kažkas nauja. 1996 m. prieš žaidynes Atlantoje kritikos objektu buvo tapusi homofobija, o po 4 m. olimpiadą rengęs Sidnėjus buvo kritikuojamas dėl Australijos elgesio su tikraisiais šio žemyno gyventojais. Vis dėlto Pekino olimpiada gali sulaukti nepalyginamai daugiau protestų. Pasak vieno Europos diplomato, tai bus labiausiai politizuotos žaidynės nuo Šaltojo karo pabaigos.

Taigi savo vidiniuose susirinkimuose kompanijos rėmėjos jau rengia prieš krizę nukreiptų veiksmų planus. Jei protestai Tibete tęsis, jos gali nutraukti savo reklamos kampanijas olimpiadoje ir apsiriboti vien Kinija. Vis dėlto atvirą atsisakymą remti Pekino olimpiadą ekspertai mano esant beveik neįmanomą dėl nenoro laužyti sutartinius įsipareigojimus“.

Antroji pusė – straipsnis „Olimpiados rėmėjai atsidūrė tarp dviejų ugnių“ iš „The Wall Street Journal“

„Dėl neramumų Tibete investicijos gali neatsipirkti, bet kompanijos bijo supykdyti Kinijos vyriausybę. „Coca Cola“, „Mcdonald‘s“, Volkswagen“ ir kitos bendrovės sumokėjo milžiniškas sumas, kad taptų 2008 m. olimpiados rėmėjomis. Pekino olimpiada joms yra unikali galimybė pasireikšti greitai augančioje Kinijos rinkoje ir užmegzti labai svarbius ryšius su asmenimis, kurie priima svarbiausius sprendimus šioje šalyje. Vis dėlto didėja nerimas, jog augantys protestai dėl Tibeto statuso ir faktas, kad Kinija remia genocidą prieš Darfūro gyventojus vykdančią Sudano vyriausybę, gali pakenkti komerciniam žaidynių rezultatui.

Kai kurių vadybininkų ir konsultantų teigimu, nepaisant oficialių pareiškimų, kad olimpiada pirmiausia yra sporto šventė, kuluaruose svarstoma, ką daryti. Pasak informuotų šaltinių, kai kurių Amerikos kompanijų olimpiados rėmėjų pagrindiniai vadybininkai buvo sutarę dėl susitikimo kovo pabaigoje Niujorke. Tai reakcija į prieš Pekino olimpiadą nukreiptą visuomenės kampaniją. Aktorės Mios Farrow vadovaujama prieš Sudano vyriausybę protestuojanti visuomeninė organizacija neseniai pasiekė garsią reklaminę pergalę, įkalbėjusi režisierių Steveną Spielbergą atsisakyti olimpiados patarėjo meno klausimais pareigų.

Skirtingai nuo Darfūro, Tibetas daug akivaizdžiau siejamas su Kinija, todėl tikėtina, kad jos reakcija į priekaištus dėl įvykių Lasoje būtų labai audringa. Pasak kai kurių ekspertų, dalis kompanijų gali pareikšti su Tibetu neturinčios nieko bendra, kita vertus, jos taip pat suinteresuotos, kad Pekino olimpiadai nebūtų priekaištaujama, mat tokiu atveju jos pačios atsidurtų tarp dviejų ugnių.

Rinkodaros agentūros „IMG Worldwide“ direktoriaus Kinijos klausimais Marco Johno teigimu, ginčai dėl Darfūro ir Tibeto privers savo reklamos kampanijas planuojančius olimpiados rėmėjus susidurti su sudėtingais ir jautriais klausimais. Tarkime, olimpinės ugnies nešimo estafetės rėmimas atskirtas nuo olimpiados rėmimo ir paprastai kainuoja 15–20 mln. dolerių. Estafetės rėmėjos gali panaudoti šią sumą savo reklamai. Šeštą kartą estafetę remianti „Coca Cola“ šįkart sumanė kampaniją, skelbiančią apie daugelio estafetės dalyvių indėlį į aplinkosaugą. Beveik visos kompanijos olimpiados rėmėjos pareiškė, kad dalyti Kinijai patarimus politiniais klausimais yra ne jų reikalas, taip pat pabrėžė svarbų žaidynių vaidmenį, propaguojant taikų bendrabūvį. Kompanija „Adidas“ pranešė esanti sunerimusi dėl prievartos Tibete ir atidžiai sekanti įvykius Darfūre bei Tibete, bet pabrėžė, kad nereikia išleisti iš akių fakto, kad olimpiada rengiama sporto vardan. Pasak „General Electric“ atstovų, visus su olimpiada susijusius klausimus turi spręsti vyriausybė, o olimpinis judėjimas – „tai jėga, esanti gėrio pusėje“.

Beveik nesitikima, kad ilgą laiką Kinijoje verslą plėtojantys olimpiados rėmėjai šiame etape nutrauktų su ja ryšius. Kita vertus, kai kurie šaltiniai informuoja, kad dalis kompanijų gali sumažinti savo reklamos kiekį ir taip atsiriboti nuo Kinijos. Kai kurių kompanijų rėmėjų vadovybė įtikinėja Kinijos valdžią gerinti padėtį žmogaus teisių srityje. Tuo metu visuomeninės organizacijos vis aktyviau pabrėžia ryšį tarp olimpiados ir jos rėmėjų. Pasak Niujorko organizacijos „Studentai už Tibeto laisvę“ prezidentės Lhadon Tehong, nors ir nepuoselėdamos ypatingų vilčių, žmogaus teisių gynimo organizacijos neleis Kinijos valdžiai likti nenubaustai. Jos naudojasi šiuo tiesos momentu, kad atkreiptų dėmesį į gėdingą Tibeto okupaciją“.

„Dvi pusės“ – antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).