A.Spraunius. Eroto pasiūlymai globalizacijos sąlygomis

Ne veltui sociologai dar praėjusio amžiaus devintame dešimtmetyje atrado, kad būtent rudenį Europos visuomenė yra seksualiai aktyviausia. Gali būti, balta žiemos spalva per sterili aistrai.

Kita vertus, pasak žinomo vengrų politologo Elemero Hankisso, oportunistiniais laikotarpiais seksualinė laisvė buvo ir tebėra užuovėja tiems, kurie stengiasi pasislėpti nuo gyvenimo rūpesčių ir įtampos. Taigi vis aistringesnis žvilgsnis rudenėjant nūnai turi ir rimtą politologinį pagrindą. O svarbiausia – intymiuose reikaluose ima visai rimtai dalyvauti technologinės komunikacinės inovacijos. Britų „The Guardian“ informuoja apie vis didesnį rūpestį šios šalies visuomenei keliantį reiškinį, kurio pavadinimas „sexting“ yra dviejų žodžių „sex“ ir „texting“ junginys. Pasirodo, paaugliai vis dažniau vieni kitiems į mobiliuosius telefonus siunčia labai jau atviras savo nuotraukas. Taigi štai tokia mobili sekso versija.

Savo ruožtu italų „Corriere della Sera“ praneša apie posūkį moteriško patrauklumo pramonėje. Žurnalui „Glamour“ 194 puslapyje publikavus apsinuoginusios 180 cm ūgio ir 80 kg svorio Lisos Miller nuotrauką, dauguma skaitytojų pareiškė norinčios ją regėti pirmame viršelyje. Va taip va, po neregėtų aukštumų anoreksijos srityje tai tikras civilizacinis virsmas. Dienraštis „Los Angeles Times“ praneša apie nelengvus laikus pornografijos pramonei, mat ši susiduria ne tik su ekonomikos lėtėjimu, bet ir patiria interneto spaudimą – „pūstis“ už dyką juk galima bet ką. Kita vertus, italų „La Repubblica“ ramina, kad ne viskas taip blogai. Štai kinų kompanija „Sweet Secrets“ ne tik tiekia antrankius, vibratorius ir kažkokius ypatingus apatinius drabužėlius, bet ir rengia jų dėvėjimo kursus.

Pasak rinkodaros, seksas tinka viskam. Tinklalapyje „You Tube“ galima rasti videosiužetą, kuriame vienas iš besimylinčių partnerių pasirodo esąs Adolfas Hitleris, o pats klipas edukacinis, mat jo pabaigoje regime užrašą „AIDS – karo nusikaltėlė“. Štai taip Vokietijos Saarbrueckeno nekomercinė organizacija „Regenbogen“ ėmėsi kovoti su mūsų amžiaus rykšte. Tiesa, Izraelį šis edukacinis užmojis sunervino.

Žodžiu, stojus spaliui, visu rimtumu – apie Eroto globalizacinius pasiūlymus.

Pirmoji pusė – straipsnis „Kodėl moterys užsiima seksu“ iš dienraščio „Daily Mail“

„Knygos „Kodėl moterys užsiima seksu“ autoriai Cindy Meston ir Davidas Bassas tvirtina, kad viena iš priežasčių yra noras suliesėti, įveikti galvos skausmą ar net paprastas mandagumas. Tikrosios skatinančios užsiimti seksu priežastys gerokai neįprastesnės, nei galima įsivaizduoti.

Daugelis yra susidūręs su žinomu triuku: „Ne šiandien, mielasis, man skauda galvą“. Ir iš tiesų per lytinį aktą galvos ir kaklo raumenys dažnai įsitempia, patiriant orgazmą padidėja kraujo spaudimas, ir tai gali tapti galvos skausmo priežastimi. Mokslinis šio reiškinio pavadinimas yra koitalinė cefalgija. Tačiau knygos autoriams pavyko nustatyti, kad kai kurios moterys kaip tik siekia lytinio akto, kad išsivaduotų nuo galvos skausmo. Kaip sakė viena 62 m. moteris, ją kankinančią migreną pavyksta įveikti tik pasiekus orgazmą. Kitai pašnekovei seksą kaip vaistą nuo migrenos rekomendavo gydytojas. Pasirodo, per lytinį aktą mūsų organizmas išskiria „džiaugsmo hormonus“, vadinamuosius endorfinus, kurių cheminė sudėtis panaši į nuskausminančio morfino.

Dar viena daugelio moterų įvardijama noro užsiimti seksu priežastis labai paprasta, pasirodo, vyrai geriau bučiuojasi. Pasak knygos „Kodėl moterys užsiima seksu“ autorių, 90 proc. kultūrų lytinį aktą lydi bučiniai. Pasirodo, mūsų lūpos tiesiog nusėtos jautrių neuronų, jų daugiau nei bet kur kitur organizme. Atliekant vieną tyrimą net nustatyta, kad bučiniai mažina „streso hormono“ kortizolo kiekį, o tai ramina ir leidžia atsiplaiduoti. Moterims bučiniai leidžia nustatyti, ar verta pereiti į kitą lygį. Vyrams jie tokios didelės reikšmės neturi. Pasak apklausų, 53 proc. vyrų gali užsimti seksu apsieidami be bučinių, bet tik 13 proc. moterų tenkina toks variantas. Tačiau „prastas“ bučinys seksą nutolina. Remiantis dar vienu tyrimu, 66 proc. moterų po nevykusio bučinio nebenori sekso.

Kai kurios moterys prisipažįsta pasinaudojusios seksu kaip keršto priemone neištikimiems partneriams. Pasak vienos moters, kai gimus dukteriai jos vyras turėjo romaną su kita moterimi, ji pasimylėjo su geriausiu jo draugu. Seksas padeda numesti svorio. Skirtingų tyrimų duomenimis, per lytinį aktą „sudeginama“ nuo 100 iki 250 kalorijų. Apklausus 1400 moterų nuo 18 iki 59 m. amžiaus paaiškėjo, kad jos seksu užsiima vidutiniškai 6,3 karto per mėnesį. Tarp 20–30 m. moterų šis rodiklis aukštesnis ir siekia 7,5 karto, vyresnių moterų amžiaus grupėje jis mažesnis. Turint galvoje, kad kilogramas riebalų yra maždaug 7000 kalorijų, seksas padeda moterims numesti 1,7 kg riebalų per metus. Kita vertus, jei moteris užsiima seksu ne porą, bet keturis kartus per savaitę, ji gali numesti maždaug porą kilogramų per metus.

Daugelį ištekėjusių moterų užsiimti seksu skatina įsipareigojimas. Pasak vienos 53 m. moteriškės, per 32 santuokos metus periodiškas pasimylėjimas su savo vyru jai atrodo kaip natūrali pareiga. Dailiosios lyties atstovės yra jautrios ir užjaučiančios. Būtent jos padeda ligoniams ir pagyvenusiesiems, taip pat mylisi su nelaimingais vyrais. Kai kurios moterys knygos autoriams prisipažino užsiėmusios seksu iš gailesčio ar norėdamos paguosti.

Pasak C. Meston ir D. Basso, kai kurios, ypač jaunesnės, moterys užsiima seksu norėdamos neprarasti įgūdžių ir siekdamos įgyti seksualinės patirties, kad nebūtų vertinamos kaip nepatyrusios. Knygos autoriai pastebi, kad moksliniu požiūriu seksualiai patyrusios moterys turi daugiau galimybių pasiekti orgazmą. Tą patvirtina prieš 50 m. Alfredo Kinsley atliktas tyrimas, pagal kurį seksualinio aktyvumo viršūnę moterys pasiekia nuo 30 iki 40 m.“.

Antroji pusė – straipsnis „Populiarėjantis kelių partnerių savanoriškas ryšys poliamorija“ iš žurnalo „Newsweek“

„Poliamorija – naujos seksualinės revoliucijos požymis. Tereza, Mettas, Vera, Larry ir Skotas, poliamorininkai iš Siatlo, nėra svingeriai, seksas su atsitiktiniais partneriais jų nedomina. Jie nėra „daugiašeimiai“ ir dėl religinių sumetimų. Poliamorininkai įsitikinę, kad galima „etinė nemonogamija“, intymūs ir meilės ryšiai su keliais partneriais vienu metu. Šio ryšio centre – 41 m. aktorė ir kino režisierė Tereza Grinnen. Gražuolė brunetė prieš 12 m. pradėjo susitkinėti su rašytoju Skotu. Šis ją supažindino su programuotoju Larry, tarp dviejų žmonių užsimezgė meilė, kuriai Skotas nesipriešino. Visi trys jau 10 m. gyvena drauge, bet susitinka ir su kitais žmonėmis. Neseniai Tereza nusprendė draugiją papildyti Mettu, kurio žmonai Verai tai nesukėlė rūpesčio, mat ji netrukus ėmė susitikinėti su teisėtu Terezos vyru Larry. O jei Skotas pasijus esąs ignoruojamas, jis gali paskambinti kitai draugei.

Pasak tyrimų, Amerikoje gyvena daugiau nei 500 tūkst. poliamorinių šeimų. Praėjusiai metais išėjo keletas šiai temai skirtų knygų. Poliamorininkų interneto žurnalą „Loving More“ skaito 15 tūkst. žmonių. Ponia T. Grinnen kuria autobiografinį interneto komiksą „Šeima“.

Poliamorininkai dažniausiai nekovoja dėl savo teisių. Kaip patys juokauja, privatus gyvenimas per daug turiningas, kad liktų laiko politikai. Bet religiniai fundamentalistai Jungtinėse Valstijose pradėjo viešai smerkti poliamoriją ir vadinti ją išsigimimu. Tradicinių šeimų šalininkai irgi laikosi nuo poliamorijos atokiai ir teigia, kad ją žmonės renkasi sąmoningai, o štai homoseksualu gimstama.

Poliamorininkai turi problemų gindami savo tėvystės teises. 1999 m. 22 m. Tenesio valstijos gyventojai buvo atimtos motinytės teisės po to, kai MTV rodytame dokumentiniame filme ji papasakojo apie savo poliamorinį gyvenimo būdą. Pasak poliamorinių šeimų vaikus tyrusios sociologės Elisabeth Sheff, jie gali jaustis puikiai, svarbiausia, kad turėtų pastovius namus ir mylinčius tėvus. Vis dėlto teismus tenkinančių faktų trūksta, mat reikia ilgalaikių tyrimų. Todėl poliamorininkai internete perpėja nesireklamuoti žiniasklaidoje, kad nekiltų pavojaus vaikams.

Savo judėjimo ištakas poliamorininkai įvardija Jeilio universiteto dvasininko Johno Humprey Noyeso 1848 m. įsteigtoje utopinėje komunoje. J. H. Noysesas agitavo už lyčių lygybę pagal principą, kad „bet kuris vyras – bet kurios moters vyras“. Ši mada sustiprėjo praėjusio amžiaus septintame–aštuntame dešimtmečiais, terminas sugalvotas po 1990 m.

Pasak bioantropologės Helenos Fisher, poliamorininkai priversti kovoti su gamtos žmonėms dovanotu pavydu. Patys jie sako neslopinantys savo biologinių instinktų, o mėginantys juos apeiti, atvirai kalbėdami apie savo išgyvenimus ir elgdamiesi garbingai. Vieni poliamorininkai gyvena oficialiai susituokę, kiti – neoficialiose grupinėse šeimose. Kai kurie praktikuoja grupinį seksą, beje, neretai biseksualų. Kai kurie renkasi bisekualius santykius su kiekvienu partneriu atskirai.

Larry ir Tereza yra oficialiai susituokę. Iš dalies – dėl mokesčių lengvatų. Visi trys turi savo miegamuosius, nors Tereza nakčiai dažniausiai eina pas Skotą, mat Larry knarkia. Savaitgaliais atsikrausto Mettas it Vera su savo 6 m. sūnumi. Tereza jį dievina, nors savo vaikų turėti nenori.

Poliamoriją lengva pavadinti seksualiai susirūpinusio studento fantazija, bet iš tiesų ji vadovaujasi visuotinai pripažintu lyčių lygybės principu, o jos koncepciją kuriant moterys suvaidino svarbų vaidmenį. Gali būti, tai natūralesnis reiškinys, nei manome, ir yra reakcija į monogamijos problemas, kai skyrybos tapo įprastu reiškiniu“.

„Dvi pusės“ – antradieniais 11.05 val. (kart. 16.25 val.).