Nebelikus nei dviems mėnesiams iki Seimo rinkimų ir suprantama, naujos valdžios institucijų formavimo pradžios, AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip Susisiekimo ministerijos įpareigota institucija, paskelbė konkursą strateginės reikšmės projektui „Vilniaus viešojo logistikos centro steigimas“ (galimybių studijai ) atlikti.
Uostas
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Būtų galima sveikinti valdžios institucijas ir jų įgaliotą instituciją, jeigu tai būtu buvę padaryta, mažiausiai prieš penketą metų... Nes nuo 2002 metų, kuomet tarptautinio projekto „NeLoC“ ( „Tarptatutinis logistikos centrų tinklas Baltijos jūros regione“ ) rėmuose buvo parengta Lietuvos intermodalinių logistikos centrų koncepcija, faktiškai į priekį nepasistumta nė per žingsnį. Nors kalbant tiksliau, tų žingsnelių buvo pritrypčiota nemažai, tačiau, deja, vadovaujantis vienu marksizmo klasiku tai buvo „vienas žingsnis pirmyn –du atgal“.

Konkursų logistikų centrų projektų vykdymui buvo paskelbtas ne vienas. Ir net projektai buvo parengti. Ir pinigėliai jų vykdytojams buvo sumokėti. Ir net viešoji įstaiga “Vilniaus viešasis logistikos centras”, dalyvaujant garbioms valdžios institucijoms, buvo spėta įsteigti ir vėl panaikinti.

Tuo tarpu, trypčiodami vietoje steigiant modernius logistikos centrus jau daug ką praradome ir dar toliau prarandame. Pirmiausia - verslo struktūrų pasitikėjimą valdžios institucijų gebėjimu įgyvendinti šaliai strategiškai svarbius projektus. Nesulaukę jokios pažangos steigiant kompleksinius logistikos centrus, verslo struktūros pradėjo steigti savo vietinės reikšmės logistikos centriukus, kurie kaip grybai po lietaus, dygsta pakelėse. Iš esmės tai nėra blogai.

Tačiau stambūs logistikos žaidėjai, kurie domisi tarptautinėmis transportavimo–distribucijos grandinėmis, ieško galimybių plėtoti savo verslą moderniuose kompleksiniuose logistikos centruose, kuriuose butų atliekamos ne tik transportavimo, krovos, sandėliavimo, intermodalinio transporto paslaugų, distribucijos ir kitos įvairios pridedamosios vertės operacijos, bet ir transporto tyrimų, bankininkystės paslaugų bei informacinių technologijų kompanijos.

Be Klaipėdos jūrų uosto, kuris pagal paslaugų apimtis vos patenka į penktą dešimtuką Europoje, mes nieko kito tarptautinėms logistikos kompanijoms negalime pasiūlyti. Todėl apie Lietuvos transporto sektorių ir jo infrastruktūrą, kaip bent kiek rimtesnį žaidėją europinėje transporto paslaugų rinkoje, jau beveik nekalbama. Globalesnės reikšmės europiniai projektai aplenkia Lietuvą. Svarbiausias dėmesys teikiamas dviem kryptim. Viena jų tradicinė - Baltijos jūros šiaurinė dalis.

Ne paslaptis, kad Europoje sakoma, jog trumpiausias kelias tarp Europos ir Azijos eina per Suomiją. Galima tik pavydėti, kaip sutelktai dirba suomių verslo, mokslo ir valstybinių institucijų atstovai modernizuodami transporto infrastruktūrą ir gerindami transportavimo ir distribucijos paslaugų kokybę bei prieinamumą. Kiti tarptautinės prekybos srautai tarp Azijos ir Europos keliauja per Ukrainą, Lenkiją ir kitas Vidurio Europos šalis. Čia dėl savo geografinės padėties negalime būti labai konkurencingi. Taigi, mes prarandame didžiųjų transporto ir logistikos kompanijų dėmesį dabartiniu tarptautinės prekybos ir transporto srautų persiskirstymo momentu.

Tuo tarpu, nepaisant pasaulinės ekonomikos augimo problemų, šiandien Kinijos ir kitų Azijos šalių uostai yra perkrauti prekių, gabenamų į Europą: nes gamyba ir toliau perkeliama į Azijos šalis, o krovinių srautai Azija –Europa –Azija kryptimis ir toliau neišvengiamai didėja ir didės. Krovinių srautai persiskirsto, ieškoma naujų alternatyvų, Azijos–Europos jūros keliui jau nebetenkinant transportavimo paslaugų poreikių.

Alternatyvių sausumos transporto kelių ieško netgi COSCO, antroji pasaulyje pagal dydį ir apyvartą Kinijos laivybos kompanija. Labai svarbu pažymėti, kad kaip vieną alternatyvų variantą COSCO nagrinėja Baltijos šalių transporto infrastruktūros pajėgumus ir jų plėtros perspektyvas, kaip galimą Azijos-Europos transportavimo grandinės sekciją. Tam tikslui COSCO kompanijos Tyrimų ir plėtotės centras užmezgė glaudžius partnerystės ryšius su Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centru bei su mokslininkais iš Švedijos.

Dėl globalizacijos persiskirstant tarptautinės prekybos ir krovinių srautams, neturime praleisti progos užimti didesnį tarptautinių transporto paslaugų segmentą negu dabar. Žinoma, turime dirbti ne vieni, o su kaimyninėmis valstybėmis. Veikdami drauge su Švedija, Danija ir šiaurės Vokietijos žemėmis galime ir turime sukurti patrauklią transportavo – distribucijos grandinę pietinėje Baltijos jūros dalyje, kuri būtų svarbi ir globalesniu mastu.

Tačiau į neviltį varė atsakingų valdžios institucijų veiksmai, tiksliau – jų nebuvimas, steigiant strategiškai svarbius transporto – distribucijos objektus.

Taigi, dabartinis konkurso paskelbimas strateginės reikšmės projektui – Vilniaus viešajam logistikos centrui steigti - kas tai: realus valdžios institucijų atsibudimas ar tik rinkiminė viešųjų ryšių akcija?..

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prodiuseris atskleidžia LRT transliacijų užkulisius: štai kodėl viskas tiek kainuoja (387)

Valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui kalbant apie „skandalingą informaciją“, kurią...

Atlyginimų augimas išsikvepia, bet daugelio laukia geras pokytis (55)

Po įspūdingo praėjusių metų spurto Lietuvos ekonomikos augimas turėtų sulėtėti, nepaisant to...

Medikė Vokietiją iškeitė į Lietuvą ir per metus suprato, ką padarė (27)

Lina Jankauskaitė – viena iš, sutikime, nedaugelio medikų , kurie, priešingai populiariai...

Ieškomas ginkluotas nusikaltėlis, ant kojų sukeltos didelės policijos pajėgos (21)

Šiaulių apskrities policija informuoja, kad ieško su organizuotu nusikalstamumu susijusio asmens,...

Atskleidė, kokių netikėčiausių daiktų aptinka lietuvių bagaže: tautiečių išradingumui ribų nėra konfiskuotų daiktų galerija (4)

Lietuviai, grįždami iš atostogų lėktuvu, atsigabena pačių įvairiausių lauktuvių, kurios ne...

Didžiausi žemvaldžiai: kas dalinasi Lietuvą (511)

Lietuvos plotas yra 65,3 tūkst. kv. km. (arba 6,53 mln. ha). Daugiau kaip pusė mūsų šalies...

Žvalgybos informaciją paviešinęs vokietis: Rusijos reakcija nustebino (432)

Melas, išsigalvojimai, siekis apšmeižti Rusiją. Tokių vertinimų praėjusį gruodį sulaukė...

13 vaikų kalinusios poros istorija: dramatiškame vaizdo įraše – pabėgimas (8)

Interneto erdvėje pasirodė stebėjimo kameromis nufilmuotas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip...

Jasikevičiaus galvosūkis – „Panathinaikos“ taikliarankius teks stabdyti be Kaune likusio Jankūno (11)

Žaisti Eurolygos 20-o turo rungtynes Kauno „Žalgiris“ į Atėnus išvyko be savo kapitono...

5 gudrybės, praversiančios „iPhone“ savininkams (1)

Esate ištikimiausias „iPhone“ gerbėjas, lenkiantis pirštus kiek „Apple“ išmaniųjų...