aA
Konstitucijos 109 straipsnis sako: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“. Iš šios nuostatos darytina išvada, jog pagrindinis teismų uždavinys – vykdyti teisingumą.
Aloyzas Sakalas
Aloyzas Sakalas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Konstitucijos 118 straipsnyje parašyta: „Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo.“ Darytina išvada, kad prokurorai neturi nei laukti politikų nurodymų, nei juos vykdyti. 

Bet ar visados teismai vykdo teisingumą, o prokurorai klauso tik įstatymo? Kitaip sakant, ar patys teisėjai ir prokurorai kartais nelaužo Konstitucijos?

Pradėkime nuo teismų. Kiekvienam aišku, kad teisingumas turi būti vykdomas nedelsiant, neatidėliojant jo mėnesių mėnesiais ir net metais. Teisingumo vykdymą atidėliojant joks teisingumas nevykdomas. Pavėluotas teisingumas dažnai būna niekam nebereikalingas. Ar teismai sąmoningai vilkindami bylas vykdo teisingumą? Greičiau priešingai – jie to teisingumo nevykdo ir vykdyti visiškai nenori. Kodėl nenori?

Spėlionių gali būti visokių: teisėjų aplaidumas, jų nesąžiningumas, jų materialinis suinteresuotumas, pataikavimas politikams ir kt. Kokios bebūtų bylų vilkinimo priežastys- nuo jų žinojimo niekam nelengviau. Įsidėmėtina ir tai, kad dažniausiai vilkinamos taip vadinamos rezonansinės bylos, bylos, kurios kelia didelį visuomenės susidomėjimą. Su giliu liūdesiu turiu pripažinti, kad tokių atvejų yra ir ne vienas. Bet tegul kalba konkretūs pavyzdžiai.

Štai Darbo partijos byla, kuri nagrinėjama jau ne vienerius metus ir to proceso galo dar nematyti. Teismas, užuot posėdžiavęs penkis kartus per savaitę iki nuosprendžio paskelbimo, vis rasdavo priežasčių bylos atidėjimui. Tai kuris nors teisiamasis staiga suserga, tai jo advokatas posėdžiauja kitoje byloje, tai pritrūksta kokių nors naujų ekspertinių išvadų ir pan. Surasti kokią nors dingstį siūlyti atidėti teismo posėdį sugeba kiekvienas advokatas.

Bet ar teismas turi nuolaidžiauti advokatams, kada jo žinioje yra visas arsenalas Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių, kuriuose numatytas ir priverstinis kaltinamojo atvesdinimas, ir kardomosios priemonės panaudojimas, ir rezervinio advokato paskyrimas. Visa tai aprašyta Kodekso XVIII-XIX skirsniuose.

Bet Kodeksas buvo sukurtas sąžiningiems teisėjams. Tačiau man neapsiverčia liežuvis sąžiningais laikyti tuos teisėjus, kurie atideda bylą atostogų metui žinodami, kad po jų dalis kaltinamųjų vėl turės teisinį imunitetą kaip kandidatai į Seimą, todėl teismo posėdis neįvyks. Žinodami, kad prašyti Vyriausiosios Rinkimų Komisijos atimti teisinį imunitetą gali tik prokuratūra, o ne teismas. O tai pareikalaus papildomo laiko. Žinodami, kad net tuo atveju, jei VRK atims teisinį imunitetą iš pagrindinių kaltinamųjų, pastarieji nedalyvaus teismo posėdžiuose, nes kartu su advokatais susitikinės su rinkėjais ir trukdymą tai daryti garsins visam pasauliui kaip politinį persekiojimą.

O po to, kai bus išrinkti į Seimą (tokia tikimybė beveik šimtaprocentinė) jie vėl atgaus imunitetą jau kaip Seimo nariai. Atimti iš jų imunitetą bus beveik neįmanoma, ypač jei jie dalyvaus valdančioje koalicijoje ir galbūt taps net Vyriausybės nariais. Tada jie galės ramiai laukti padaryto nusikaltimo senaties. Taigi jei Darbo partijos vadovai ir nusikalto, tai bausmės jiems jau nebus. Ir taip Darbo partijos vadovai padedant teisėjams jau parodė Temidei trijų pirštų kombinaciją. Nežinau, kokios paskatos paveikė bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją, kad ji nusprendė jau dabar „išspręsti“ bylą kaltinamojo naudai, bet galiu tvirtinti, kad Baudžiamojo Proceso Kodeksas rašytas ne tokios rūšies teisėjams. Šie teisėjai teisingumo nevykdo ir neatlieka savo pagrindinės pareigos, kurią jiems nustatė Konstitucija.

Antras pavyzdys - tai vadinamoji Andriaus Ūso byla. Jei ji būtų jau išspręsta, o to padaryti niekas netrukdė, šiandieną mažiau būtų piketų, demonstracijų, kaltinimų, drąsos kelių, dviguba žmogžudyste įtariamojo pavertimo šventuoju, gatvės teismų ir visuomenės suskaldymo. Būtų visiems aišku kas ką prievartavo ar neprievartavo. Bet byla buvo vilkinama ir vilkinama. Tiesos dėlei reikia pasakyti, kad pagaliau teisėjus apšvietė šv. Dvasia ir jie bylą atnaujino ir, gal būt, jos nenumarins bei ją išspręs per artimiausią penkmetį. Tada mes, pagaliau, išgirsime tiesą, kokia skaudi ji bebūtų.

Trečias pavyzdys - tai byla, kurioje du policijos pareigūnai kaltinami išdavę fiktyvią pažymą apie pedofiliją L.Stankūnaitės tėvų bute. Ši pažyma turėjo didžiules pasekmes. Vaikas buvo atimtas iš motinos, didelių pastangų dėka buvo jai grąžintas, bet turi slėpti savo tapatybę nuo tų, kurie tebemano, kad motina atidavinėdavo savo dukterį pedofilams. Sunkiausia pasekmė- tai didžiulė trauma pačiam vaikui, jo psichikai. Ir štai, teismas niekaip nesugeba užbaigti šios visiškai nesudėtingos bylos. Kodėl? Kokios priežastys neleidžia teisėjams priimti sprendimo? Manyčiau, kad jie bijo, kad nebūtų apšaukti pedofilų gynėjais ar net pedofilais. Tai jau yra nutikę visiems, kurie buvo ir tebėra įsitikinę, kad vaikas turi augti kartu su savo motina, jei jai neatimtos motinystės teisės. Gal būt aš klystu ir yra kitos priežastys, bet niekas negali paneigti to fakto, kad ir šiuo atveju teismas nevykdo teisingumo.

Dabar apie nepriklausomus prokurorus. Ryškiausiais prokurorų „nepriklausomumo“ pavyzdys – tai Panevėžio prokuratūros elgesys.

Spaudoje skelbiama, jog Panevėžio prokurorai jau aštuntą kartą negalėjo apklausti buvusios teisėjos N. Venckienės dėl jos sveikatos stovio. Pagalvokime kartu, jei tai būtų ne pretenduojanti tapti Seimo nare, o vėliau gal ir Respublikos prezidente N. Venckienė, o kokia nors kita ...ienė, tai prokuroras po pirmo jos neatvykimo būtų nubėgęs pas teisėją prašydamas jo paskirti minėtai ...ienei kardomąją priemonę-suėmimą. Jei šita ...ienė sirgtų-Lukiškėse irgi yra ligoninė. Ir nereikėtų prokurorams tiesiog laukti malonės iš įtariamosios.

Bet N. Venckienė tai ne kokia nors eilinė ...ienė ir jai negali būti taikomi tie patys standartai kaip eiliniams piliečiams. Taigi dvigubi standartai-Panevėžio prokuratūros vėliava. Kodėl taip yra? Juk Panevėžyje yra ir apygardos prokuratūra ir jos vyriausiasis prokuroras. Gal, sakysite, jis nežino kas darosi jo paties kieme ir gal nežiūri TV bei neskaito laikraščių? Neabejokime, ir žino ir skaito. O nesiima priemonių dėl to, kad nesijaučia nepriklausomu prokuroru, o tik nedideliu sraigteliu valdžios mechanizme. Juk savo ryžtingais sprendimais, kuriais ir skiriasi nepriklausomas prokuroras nuo valdžios eilinio sraigtelio, galima užsitraukti politikų nemalonę ir jos pasekmes. Todėl geriau nieko nedaryti be komandos „iš viršaus“ visiškai nenorint būti nepriklausomu.

O jei tos komandos nėra - ramiai leisti, kad N. Venckienė ir toliau vedžiotų prokurorus už nosies. Ir dėl to jausti net didelį moralinį pasitenkinimą. Nesvarbu, kad toks elgesys – tai smūgis žemiau juostos visai Nepriklausomos prokuratūros institucijai. Nesvarbu, kad toks elgesys-tai nesiskaitymas su Konstitucija, jos laužymas. Svarbu įtikti valdžiai. O valdžia – Generalinė prokuratūra - ramiai stebi, kaip jos pavaldiniai Panevėžyje. „išdykauja“ su Konstitucija. Man sunku būtų patikėti, kad Panevėžio prokurorams taip (ne)veikti nurodė pats Generalinis. Bet ir sunku suprasti, kodėl jis nepareikalauja iš Panevėžio prokurorų stropiai vykdyti savo pareigas taip, kaip numatyta Konstitucijos 118 str. ir taikyti visas BPK numatytas priemones.

Aš galiu suprasti N. Venckienę. Natūralu, kad buvusi (ir, kaip sakoma, gerai teisėjavusi) teisėja nenori atsidurti Lukiškėse. Todėl ji naudoja visas jai prieinamas priemones, kad to neatsitiktų. Jos taktika kol kas visiškai pasiteisino. Savo pareigų nevykdantys ir nenorintieji jų vykdyti prokurorai taip ir nesugebėjo pateikti jai kaltinimų, kol ji neturėjo teisinio imuniteto. Dabar ji jau turi teisinį imunitetą kaip kandidatė į Seimo narius, kurio atėmimui prokuratūra turės kreiptis į VRK. VRK, tikriausiai, tokį sutikimą duos, bet visa procedūra užims 7-10 dienų. Per tą laiką N. Venckienei dar gali būti operuotas koks nors sąnarys, po to gautos nesąžiningų gydytojų pažymos, kad ji negali kalbėtis su prokurorais, nors būtų operuotas ne jos liežuvis, galva ar gerklos, bet kurios nors kojos pirštas. O per rinkimus N. Venckienė tikisi tapti Seimo nare ir atgauti prarastą teisinį imunitetą, kurį atimti nebus taip lengva. Jos taktika artima Darbo partijos vadovų taktikai, bet jos panaudojimo rezultatai dar skiriasi. Jei Darbo partijos vadovai jau tuoj atsisės į imunitetą garantuojančią Seimo nario kėdę, tai N. Venckienei dar reikia būti išrinktai. O tai dar ne taip akivaizdu. 

Kas darytina, kad tokia teismų savivalė nepasikartotų? Galimi keli būdai. Vienas iš jų toks. Seimas taip pataiso BPK, kad nesąžiningi teisėjai nebegalėtų vilkinti bylų nebijodami prarasti savo darbo vietos. Šis būdas sunkiai įgyvendinamas, nes vargu ar galima tikėtis iš būsimojo margaspalvio Seimo ryžtingų sprendimų. Kitas būdas yra nepalyginamai veiksmingesnis ir jis yra tik Respublikos Prezidentės rankose. Respublikos prezidentė galėtų atleisti iš pareigų tuos teisėjus, kurie nevykdo teisingumo, kaip to reikalauja Konstitucija. Ir atleisti už grubų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą. Jei Prezidentė pasiryžtų taip nubausti bent keletą nevykdančių teisingumo teisėjų ir Teisėjų Taryba tam pritartų, tai visi kiti nesąžiningieji nepažįstamai pasikeistų tapdami tikrais kovotojais už teisingumo neatidėliotiną vykdymą. Nebereikėtų nei BPK pataisų. Nes pats BPK yra geras, bet jis skirtas tik sąžinės dar nepraradusiems teisėjams.

O ką daryti su tais prokurorais, kurie niekaip nenori būti nepriklausomais? Čia joks įstatymas nepadės, jei net pati Konstitucija nepadeda. Prokurorai turi patys apsispręsti, ar jie tikrai nori būti nepriklausomais. Ir tokią nepriklausomybę nuolat demonstruoti savo darbais. Tada politinė valdžia turėtų visais būdais skatinti tuos prokurorus, kurie vykdo tik įstatymą, bet ne politikų valią. Net ir tų lietuviškai kalbančių JAV politikų, kurie vienodai gerai išmano visas teisės šakas, įskaitant ir konstitucinę teisę ir visados žino, kokį sprendimą privalėjo priimti Lietuvos teismai ir prokuratūra. Jei prokuratūra nori būti nepriklausoma nuo valdžios užgaidų, tai tiems prokurorams, kurie to nenori, reikėtų pasiūlyti pasiieškoti kito darbo.

Jei prokuratūra nenori ar nesugeba būti nepriklausoma nuo politikų diktato, tada laikas keisti Konstitucijos 118 straipsnį ir atiduoti prokurorus į Teisingumo ministerijos ar teismų glėbį. Atidavus prokuratūrą Teisingumo ministerijai, ji būtų padaryta valdančios daugumos tarnaite, o ta dauguma, kaip žinia, šiandieną viena, o rytoj-kita. O jei prokuratūra būtų priskirta teismams, tai ji turėtų paklusti teisėjų diktatui. Tai būtų gal ir neblogai, jei visi teisėjai vykdytų pagrindinę Konstitucijoje įtvirtintą savo funkciją – įgyvendinti teisingumą. Kol to nėra- daryti kokias nors konstitucines pertvarkas prokuratūroje būtų gana rizikinga.

Kokių bus imtasi priemonių, kurios teisingumo vykdymą padarytų norma, o ne atsitiktinumu, galima tik spėlioti. Galima tik spėlioti, ar apskritai bus jų imtasi. Tokių priemonių labai reikėtų, nes šiandieninė padėtis teismuose ir prokuratūroje nėra tokia, kokia turėtų būti teisinėje valstybėje, nes dalis teisėjų ir prokurorų nuolat serga Konstitucijos nepaisymo liga.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Veryga traukiasi iš prezidento rinkimų, LVŽS rems kitą kandidatą Veryga neliks be nieko: nesijaučiu ką nors apgavęs; papildyta (37)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iškeltas kandidatas prezidento rinkimuose...

Trakų verslininkas išgyvena tikrą košmarą: grasinimai manęs nestabdė, bet jie galiausiai išsipildė (2)

„Netikėjau, kad tokie dalykai dar vyksta“, – sako verslininkas, pasijutęs lyg laukiniais...

Kandžios replikos valstiečiams ir perspėjimas Vėgėlei: Karbauskis išdurs ir jį

Valstiečiams paskelbus, kad jų atstovas Aurelijus Veryga traukiasi iš prezidento rinkimų , o...

Baltarusija įspėta dėl agresyvių pasisakymų, įteikta protesto nota (1)

Kovo 29 dieną Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija išsikvietė Baltarusijos...

Lietuvos narystės NATO jubiliejinė sukaktis: kaip jaunimas vertina prieš 20 metų priimtus sprendimus?

2004 metų kovo 29 dieną Lietuva tapo pilnateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos ( NATO )...

Šarai, padėk: „Žalgirio“ likimas Eurolygoje – ir Jasikevičiaus rankose įkrintamųjų lenktynių apžvalga (7)

Skrajojantis Kauno „Žalgiris“ (14-18) toliau kaitina aistruolių viltis ir kėsinasi sukurti...

Ilgąjį savaitgalį Palangoje numatomas anšlagas: kiek kainuoja nakvynė ir ar dar yra vietų

Prieš nosį – ilgasis savaitgalis. Tautiečiai jį stengsis išnaudoti maksimaliai, dalis lietuvių...

Alą Pugačiovą Rusijoje planuojama paskelbti „užsienio agente“: „liaudies priešų“ sąraše gali atsidurti per gimtadienį (4)

Rusijos prokurorai kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu sovietinės popmuzikos karalienę...

Rima Urbonaitė. Stebuklai rinkimų padangėje: kaip kampanija virsta ne kampanija (14)

Kalbant apie demokratinių rinkimų principus, visada svarbu yra skaidrumas , aiškios finansavimo ir...