Šių metų egzamino raštu užduotis buvo iš dviejų privalomų dalių: formalaus laiško, kuriuo siūloma įsidarbinti užsienyje, ir laiško draugei užsienyje.
Egzamino užduotyje menama draugė iš Taivano rašo gavusi kalendorių iš Lietuvos, pastebėjusi, jog Lietuva turi švenčių, kurios Taivane nežinomos, ir klausia: "Kas tai per šventės ir ką jos tau reiškia?"
Abiturientai turėjo parašyti 140-160 žodžių apie šias šventes. Skundą atsiuntusio abiturientės tėvo manymu, tokia užduotis galėjo pažeisti Konstituciją, kur skelbiama, kad negalima teikti žmogui privilegijų dėl jo tikėjimo.
Lietuvoje gyvena nemažai kitas religijas ar tikėjimus išpažįstančių žmonių, dalis gyventojų apskritai nėra religingi. Taigi į valstybinio egzamino užduotis įtraukta tema, kuri aktuali tik daliai Lietuvos piliečių - katalikams.
Skundo autorius teigia, kad atlikdami šią užduotį dalis abiturientų susidūrė su problemomis. Jeigu, pavyzdžiui, musulmonas ar stačiatikis ir galėjo parašyti apie tai, kokios tai šventės, jie vargiai galėjo nurodyti, ką jos abiturientui reiškia asmeniškai.
Tuo tarpu Kūčias ir Visų Šventųjų dieną švenčiantiems katalikams nereikėjo sukti galvos, ką parašyti.
Moksleivių parlamento pirmininkas Justas Plankis teigė, kad kai kurie abiturientai, gavę tokią užduotį, nustebo. Jai atlikti reikėjo specialaus žodyno, reikėjo iš anksto pasidomėti, kaip vadinasi vienas ar kitas religinis atributas. Kito tikėjimo moksleiviams tai buvo ypač sunku.
Nors J.Plankiui nebuvo problemų parašyti laišką apie lietuviškas šventes, jis įsitikinęs, kad egzaminų užduotys turėtų būti kitokios. Pavyzdžiui, galima pasiūlyti parašyti laišką apie perskaitytą knygą.
Kaip ketvirtadienį pranešė Egzaminų centras, minėtą anglų kalbos brandos egzamino užduotį rengė autorių grupė, vadovaudamasi Užsienio kalbos brandos egzaminų programa.
„Sutinkame, kad valstybinio anglų kalbos brandos egzamino užduotis apie Visų Šventųjų dieną ir Kūčias galėjo būti mokinių skirtingai suvokiama, tačiau kiekvienas laikantis brandos egzaminus, nepaisant jo tautybės ir religijos, turėtų būti bent iš dalies susipažinęs su pagrindinėmis valstybės šventėmis, papročiais, kultūra ir mokėti apie tai papasakoti ir išreikšti savo santykį į tai. Vertindami mokinio atliktą darbą vertintojai kreipia dėmesį ne į žinių, ar faktų tikrumą, o gebėjimą reikštis mintis užsienio kalba pateikta tema“, - rašoma egzaminų centro pranešime spaudai.
Socialinių tyrimų instituto direktorius Arvydas Matulionis savo atsakyme kontrolierei pabrėžė, kad vienareikšmiškai komentuoti šią egzaminų užduotį labai sunku.
Vis dėlto rengiant valstybinių brandos egzaminų užduotis patartina vengti temų, kurios yra susietos su mokinių etnine, tautine ar konfesine tapatybe ir kurioms gali būti jautrios atskiros abiturientų grupės.
Tuo tarpu psichologė Rasa Bieliauskaitė nemano, kad tokios egzaminų užduotys galėjo sukelti ypač didelių psichologinių problemų kito tikėjimo žmogui, jei jis integruotas į visuomenę. Laikantys abitūros egzaminą būtent tokie ir yra.
R.Bieliauskaitės manymu, moksleiviai per egzaminą galėjo pabandyti prisiminti, ką apie šias šventes jie žino.