Seimo nario Petro Gražulio įregistruotose pasiūlymuose siūloma sugriežtinti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projekto nuostatas, numatančias informacijos paneigimą žiniasklaidoje.
Seimo narys siūlo numatyti žiniasklaidos priemonės atsakomybę ir už informaciją, kuri buvo pateikta ne jos pačios vardu.
P.Gražulis siūlyme rašo, kad „visuomenės informavimo priemonė privalo paskelbti atsakymą, nepriklausomai nuo to, ar per ją paskleisti duomenys buvo paskleisti pačios visuomenės informavimo priemonės vardu ar kito asmens vardu“.
„Jei apie mane paskelbė net ir teigiamą informaciją, su kuria aš nesutinku, reikia, kad būtų teisė pasakyti kitą nuomonę, manau, tai būtų labai demokratiška“, - DELFI aiškino politikas.
Anot jo, pati žiniasklaidos priemonė yra atsakinga, kas pranešama joje.
Kaip DELFI sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius, normalu, kad pati žiniasklaida turi atsakyti už pačios pateiktą neteisingą informaciją, tačiau „neturi atsiprašinėti už kitų pasakytus žodžius“.
„Jei pažiūrėtumėme į politinius debatus, kurie šiandien vyksta tarp skirtingų partijų ir skirtingų politikų, tai kiekviename numeryje turėtume mažiausiai pusę laikraščio skirti vieni kitų paneiginėjimams, atsakymams ir panašiai“, - aiškino LŽS pirmininkas.
Jo teigimu, atsakymo teisė turi būti, bet „ne iki tiek, kad už viską atsako žiniasklaida“.
P.Gražulį spaudos laisvė erzina seniai
Taip pat P.Gražulis siūlo papildyti nuostatą, kurioje teigiama, kad asmuo, apie kurį tikrovės neatitinkanti informacija buvo paskelbta, turi teisę surašyti paneigimą. Jo siūlyme numatyta įrašyti eilutę, kad „preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol visuomenės informavimo priemonė neįrodo priešingai“.
„Dabar yra taip, kad apie mane gali rašyti, ką nori. Norintiems rašyti, į teismą eiti ir prašyti leidimo nereikėjo, o man norint paneigti, reikia laimėti teismą“, - sakė P.Gražulis.
„Paprastai yra principas – preziumuojama, kad esi nekaltas, kol neįrodyta priešingai. Manau, kad ši nuostata prieštarauja bendrai logikai“, - DELFI aiškino LŽS pirmininkas.
Tai ne pirmas kartas, kai P.Gražulis kėsinasi į spaudos laisvę ir nori uždėti apynasrį žiniasklaidai. Ši Seimo narį itin visada erzino jo radikalius pareiškimus kritikuojantys internautų komentarai, žiniasklaidoje spausdinamos karikatūros,kurias jis pats vadina nuotraukomis. P. Gražulis visuomet buvo aršus nuomonių keitimosi internete priešas ir 2003 m. netgi grasino uždaryti DELFI.
DELFI P.Gražulio neapykantą užsitraukė po to, kai DELFI skaitytojai, komentuodami čečėnų informacinės svetainės “Kavkaz-center” peripetijas Lietuvoje, išsakė itin kritišką nuomonę apie šio Seimo nario idėjas, taip pat minėtos svetainės turinį.
Privatumo apsaugai pakanka ir mažiau priemonių
Parlamentarė Nijolė Steiblienė pateikė tris pasiūlymus, kaip galima būtų taisyti įstatymo projektą. Seimo narė siūlo keisti nuomonės apibrėžimą, taip pat 13 straipsnio nuostatą dėl asmens teisių, garbės ir orumo apsaugos ir papildyti dalį dėl žurnalisto santykių su viešosios informacijos rengėjais.
N.Steiblienė teigia, kad pagal šiuo metu siūlomas tryliktojo straipsnio nuostatas nei fotografas, nei operatorius visiškai negalėtų dirbti.
Dabartinėje projekto redakcijoje 13 straipsnyje draudžiama be asmens sutikimo filmuoti, daryti garso įrašus ar fotografuoti privačią teritoriją ir privačias patalpas, kurias asmuo naudoja ūkinei komercinei ar profesinei veiklai.
„Laikraščiai būtų be nuotraukų, o televizija be vaizdų. Pavyzdžiui, vyksta statybos, kurių savininkas yra statybos bendrovė, tai prieš tai tektų susirasti savininką ir paprašyti leisti nufilmuoti statomo namo vaizdelį“, - aiškino parlamentarė.
N.Steiblienės siūlomose pataisose rašoma, kad „be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje“.
„Mano manymu, to visiškai pakanka užtikrinti asmens privatumą“, - sakė Seimo narė.
Su dabartiniu apibrėžimu galima likti be nuomonių
N.Steiblienė taip pat teigia, kad dabartinės darbo grupės parengtas nuomonės apibrėžimas, kur teigiama, kad „nuomonė turi remtis faktais, pagrįstais argumentais ir būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų“, visuomenę paliktų be nuomonės reiškimo.
Anot jos, nuomonė remtis faktais negali, nes tai ne nuomonė, o informacija.
Jos manymu, „nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos mintys apie idėjas, įsitikinimus, asmenų, faktų, įvykių ir reiškinių vertinimai ar pastabos apie juos. Nuomonė yra subjektyvi, todėl jos neprivaloma įrodyti, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai“.
Parlamentarė taip pat siūlo keisti nuostatą, kad su kiekvienu žurnalistu turi būti sudaromos sutartys dėl jo autorinio kūrinio panaudojimo – ji siūlo tokiu susitarimu laikyti ir viešosios informacijos rengėjo kolektyvinį susitarimą su žurnalistais, kuriame aptartos žurnalistų autorinių kūrinių panaudojimo sąlygos. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė A.Pitrėnienė DELFi teigė, kad iki šios sesijos pabaigos įstatymas vėl bus teikiamas Seimui svarstyti.
Birželio pirmąją Seime po svarstymo buvo pritarta Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektui, kurį priimti tikimasi iki rudens.
