Dalį nuomos mokesčio už tuometinio vadovo tarnybinį būstą Valstybės kontrolė akcinei komunalinių paslaugų bendrovei sumokėjo, tačiau dalis liko nemokėta. Praėjusių metų gruodžio 29 dieną į posėdį susirinkusi akcinės komunalinių paslaugų bendrovės valdyba suskaičiavo, kad Valstybės kontrolė dar yra bendrovei skolinga daugiau nei 16 tūkst. litų.
„Nebepamenu tiksliai, ar ši skola iš 2001, 2002 ar 2003 metų“, - sakė V.Račkys.
Jis parlamentarams negalėjo paaiškinti, kodėl gruodžio 29 dienos posėdyje bendrovės valdyba nusprendė nurašyti daugiau nei 434 tūkst. litų skolų, tarp kurių ir Valstybės kontrolės skola, teigdama, kad jų neįmanoma susigrąžinti.
„Jeigu jūs leisite, mes juos (Valstybės kontrolę – DELFI) paduosime į teismą ir skolą išieškosime“, - sakė V.Račkys, parlamentarų paklaustas, ar šitaip ir užmirš Valstybės kontrolės skolą bendrovei.
Skolingas ir parlamentaras, ir verslininkai
V.Račkio Seimo laikinajai komisijai pateiktuose dokumentuose yra įrašai, kad Vyriausybės kanceliarijos akcinei komunalinių paslaugų bendrovei beveik 29 tūkst. litų yra skolinga ir dabartinio Vyriausybės neatlyginamo konsultanto Dano Arlausko vadovaujama Verslo darbdavių konfederacija, beveik 23 tūkst. litų – Lietuvos kultūros fondas, daugiau nei 3,5 tūkst. litų – Baltijos institutas.
Taip pat tūkstančius skolingos daugiau nei dešimt bendrovių bei keletas fizinių asmenų. Jų pavardės išvardintos skolininkų sąraše – tai S.Mykoliūnas (31 tūkst. litų), A.Balčiūnas (1,5 tūkts. litų), S.Tulevičius (beveik 6 tūkst. litų), B.Liubartas (126 litai), Čemeškienė (11,5 tūkst. litų).
Akcinė komunalinių paslaugų bendrovė jau pradėjo dalies šių skolų išieškojimus . Kai kurios bylos jau yra laimėtos, kai kurių dokumentai ruošiami teismams. „Šios skolos susidarė nebūtinai iš nuomojamų namų ar butų Turniškėse. Bendrovei anksčiau priklausė pastatas (Vilniaus centre) Jakšto gatvėje 9. Mes jį anksčiau nuomojom. Pastato plotas buvo 5000 kv. metrų, todėl jame patalpas nuomojosi labai daug bendrovių ir asmenų“, - sakė V.Račkys.
Komisijos nariai išsiaiškino, kad bendrovei yra neva skolingas ir dabartinis parlamentaras Darbo partijos narys Vytautas Kamblevičius. Paprašytas pakomentuoti, kodėl iš jo neišieškoma skola, V.Račkys kalbėjo panašiai, kaip ir dėl Valstybės kontrolės. „Kaip aš galiu iš jo išieškot – jis gi Seimo narys!“, - sakė V.Račkys. Anot jo, ten buvo (minėtame pastate) ir „Vaidilos“ teatras, „tačiau, kai pas juos atėjo antstoliai, rado tik ponios Mainelytės teatrinį kostiumą“.
Posėdžiuose balsuodavo ne keturi, o trys nariai
Kai buvo svarstomas skolų klausimas, akcinės komunalinių paslaugų bendrovės valdybos posėdyje išskirtinai dalyvavo visi keturi valdybos nariai – direktorius V.Račkys, Antanas Daugaravičius, Algirdas Bubulis ir Gediminas Tregubskis.
Tačiau parlamentarams, tiriantiems statybų Turniškėse aplinkybes užkliuvo, kad daugelis kitų bendrovės valdybos sprendimų buvo priimta dalyvaujant tik trims nariams. Komisijos pirmininkei Loretai Graužinienei pasiteiravus, ar gali būti priimami sprendimai balsuojant tik trims nariams, V.Račkys tvirtino, kad čia viskas yra teisėta.
„Vienas iš narių yra ligonis, todėl dažnai serga. Bet jis pas notarą parašo visada, kad balsuoja „už“, - sakė V.Račkys. Toks direktoriaus teiginys nustebino parlamentarus, o salėje pasigirdo replikos, ar ir Seimo nariai galėtų pas notarus tvirtinti savo būsimus balsavimus, o vėliau nedalyvauti posėdžiuose.
Atsakinėdamas į parlamentarų klausimus V.Račkys kelis kartus pakartojo, kad jis yra „tik įrankis“, „ūkinis darbuotojas“, todėl jo vadovaujama bendrovė pridarė daug įvairiausių klaidų, kurias jis pažadėjo ištaisyti.
Būsimus gyventojus pagal „raštelius“ tikrino VAD
Parlamentarams pasiteiravus, kokiu būdu buvo atrenkami Turniškių gyventojai, kuriems buvo leista privatizuoti iki tol nuomojamus būtus ar leista įsigyti naujai pastatytus ir kaip viešbučius įregistruotus kotedžus, V.Račkys aiškino, kad „mums buvo svarbūs patikimi žmonės“.
Kokios tarnybos tikrino asmenis, kurie nori įsigyti butą? „Paprastai yra susitarimas su Vadovybės apsaugos departamentu, kuris atsakingas už ten gyvenančių asmenų fizinę apsaugą. Mes jiems rašom raštelį su pavardėm ir gaunam atsakymą. Dėl to patikrinimo, tai negaliu tiksliai atsakyti, kaip tai yra vykdoma. Tiems, kurie skambindavo, aš pasakydavau, kad čia yra tokia teritorija ir jūsų kodo reikės“, - paklaustas, ar gali būti tikrinami norintys ten įsigyti butą, sakė V.Račkys.
Parlamentarams suabejojus, ar tokie tikrinimai nesikerta su įstatymais, direktorius toliau „ūkiškai“ dėstė: „Gal biškį ir nesueina. Galbūt, bet aš juos (tariamus pirkėjus) perspėjau. Jie žinojo, bet gal dabar jūs priimsite atitinkamus (teisės) aktus, kad tai galima būtų oficialiai daryti. Tai diskutuotinas klausimas. Mes esame tikrinami kas metai. Visi darbuotojai. Nu tik manęs gal netikrina“.
Vėliau jis tikino, kad kotedžai, kuriuos įsigijo ir buvę prezidento Valdo Adamkaus patarėjai Rytis Muraška ir Edminas Bagdonas, Turniškėse buvo pardavinėjami nuo jų statybos pradžios. „Buvo paskelbta internete, todėl iš interneto ir pirkėjai“, - sakė V.Račkys. Tačiau parlamentarams abejonių kelia tai, kad net dabar bendrovė tinklapyje skelbia, jog pardavinėja butus ir namus, o ne viešbučius, kaip pastatai įregistruoti nekilnojamo turto registre.
„Po nepriklausomybės Turniškės turėjo statusą vasarvietės, kai tokio statuso nebeliko, kad jos nebūtų privatizuotos pagal butų privatizavimo įstatymą, jų statusas buvo paverstas į viešbučio“, - aiškinosi V.Račkys. Šalia kotedžų žemės planuose yra atsiradę linijos, žyminčios maždaug po 12 arų dydžio sklypus, todėl parlamentarams kilo įtarimų, jog tie sklypai gali būti paruošti būsimam privatizavimui.
Tačiau V.Račkys ramino, kad Turniškėse esančių premjero ir prezidento rezidencijų vadinamoje buferinėje teritorijoje esanti žemė neparduodama ir negali būti ruošiama pardavimui.
„Žemė priklauso valstybei, valstybei priklauso ir bendrovės akcijos, bet ne nekilnojamas turtas. Eskaluojama, kad prezidento rezidencija buvo užstatyta, tada kyla klausimas, kaip galima užstatyti svetimą turtą? Pastatas buvo bendrovės, o tuo metu dar buvo premjero rezidencija, todėl nebuvo sunku jį užstatyti. Po naujų metų, kai aš sužinojau, kad jis lieka tame name (V.Adamkus), tada aš pradėjau šukuot savo paskutinius plaukus“, - sakė V.Račkys.
Apie sandorius žinojo ir Vyriausybės vadovas, ir kancleris
Parlamentarų paklaustas, ar apie bendrovės sandorius žinojo ir daugiau asmenų ar tik jis, V.Račkys teigė, kad daugelis dalykų vyko su Vyriausybės kanclerio Antano Zenono Kaminsko ir premjero A.Brazausko žinia.
Pasak V.Račkio, premjeras A.Brazauskas, nuo seno gyvenęs Turniškėse, savo akimis matydavo „bendrovei nuostolius nešusį 2000 kv. metų monstrą - buvusią specialios paskirties parduotuvę, kuri ir buvo vėliau nugriauta, o vietoj jos išdygo minėti kotedžai.
„Jūs patys žinot, (bendrovei) tai yra akmuo, su kuriuo nepaplauksi. Man buvo duotas žodinis leidimas ir pritarimas (premjero ir Vyriausybės kanclerio - DELFI), o paskui viską darėm pagal įstatymus. Čia ne paslaptis. <...> Pritarimas buvo, aš meluoti negaliu – tiek premjero, tiek kanclerio. Jo įgaliojimas yra leisti užstatyti prezidento rezidenciją ir pradėti statybą“, -antradienį komisijos posėdyje sakė V.Račkys.
Anot jo, nors viskas buvo suderinta, tačiau klaidų neišvengta. „Kotedžų statyba buvo pradėta be leidimo, o už tai aš gavau baudą. Leidimas buvo išduotas rugsėjo 30, prieš tai žinant prielaidą, aš rugsėjo 15 buvau nubaustas, nes buvau atsivežęs ekskavatorių ir neva buvo pradėta nelegali statyba. Aš vienintelis už savavališką statybą buvau nubaustas 3 tūkst. litų bauda, kai už vieno prekybos centro statybą verslininkai gavo tik 250 litų baudą“, - komisijos nariams sakė V.Račkys.
Tačiau antradienį pavakare išplatintame Vyriausybės Spaudos tarnybos pranešime spaudai paneigiama, kad premjeras žinojo apie sandorius.
„Teiginiai, kad akcinės komunalinių paslaugų bendrovės vadovas V.Račkys pareiškęs, jog Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas žinojo apie sandorius statant ir parduodant kotedžus Turniškėse, nėra teisingi“, - sakoma pranešime.
Pats premjeras A.Brazauskas antradienį žurnalistams neigė ką nors žinojęs apie Turniškių turtą administruojančios akcinės bendrovės ketinimus bei sprendimus.
"Nieko aš nežinau. Aš neužsiimu. Čia yra ne mano reikalo sfera. Vyriausybės štai šitos akcinės bendrovės nekontroliuoja. Mes jokių sprendimų Vyriausybės lygyje jokiais klausimais nesame priėmę, nepriiminėjame",- antradienį sakė A.Brazauskas.
Vyriausybės spaudos tarnyba cituoja V.Račkį, kuris šiame pranešime jau tvirtina, jog premjeras, „gyvendamas Turniškėse, matė nuostolingą bendrovei priklausiusį kompleksą ir pritarė, jog juos reikia renovuoti, tačiau jis tikrai nieko nežinojo apie sandorius, nei statant, nei parduodant pastatus“.
„Premjero žodinį pritarimą turėjau tik komplekso renovacijai, tačiau jis tikrai nebuvo informuotas apie tai, kaip vyksta kotedžų statyba ir pardavimas. Šie klausimai nebuvo sprendžiami Vyriausybėje“, - netikėtai pareiškė V.Račkys.
Tiria statybų Turniškėse aplinkybes
DELFI primena, kad Seimas komisijai yra pavedęs ištirti, ar žiniasklaidoje paskelbta informacija apie statybas Turniškėse atitinka tikrovę, išsiaiškinti prezidento rezidencijos įkeitimo bei Turniškių rajone atliktos pastatų rekonstrukcijos aplinkybes.
Parlamentarai aiškinsis, kaip buvo sudaryta Vyriausybės kanceliarijos akcinė komunalinių paslaugų bendrovė ir kaip ji buvo valdoma, koks turtas jai perduotas, kaip buvo reglamentuotas jo valdymas.
Tyrimo išvadas komisija įpareigota pateikti per tris mėnesius nuo jos sudarymo dienos - birželio viduryje.
Statybų Turniškėse aplinkybes tirianti komisija sudaryta prezidento Valdo Adamkaus prašymu.
Prieš keletą savaičių paaiškėjo, jog Vyriausybės kanceliarijos valdoma komunalinių paslaugų bendrovė įkeitė bankui dalį valdomo turto Turniškėse, tarp kurio - ir prezidento rezidenciją, o už gautą paskolą renovavo kotedžus, kurie yra įteisinti kaip komercinės paskirties objektai - viešbučiai. Kotedžuose apsigyveno privatūs asmenys, tarp jų - jau atsistatydinę du prezidento patarėjai E.Bagdonas bei R.Muraška.
Prestižiniame sostinės Turniškių rajone butą yra įsigijęs ir Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas. Pastarajam VSD vadovas Arvydas Pocius skyrė griežtą papeikimą už veiksmus, galėjusius sudaryti neigiamą visuomenės nuomonę apie šią specialiąją tarnybą.