„Noriu pabrėžti aiškiai: politinės kultūros prasme priimu ne tik pamatuotą kritiką, bet ir turėsiu pakankamai ryžto įveikti įrodytas problemas“, - teigiama pirmadienį Seimo ryšių su visuomene skyriaus išplatintame A.Kregždės pareiškime.

„Akivaizdu, kad pažeidusieji etiką ar įstatymus, o gal pirmiausia „užsimiršę" ir demonstravusieji aroganciją, mano pasiūlymu traukiasi iš Seimo kanceliarijos. Įvertinęs situaciją, tikriausiai dar turėsiu siūlyti tokių nemalonių, bet reikalingų sprendimų, tarp jų ir skirti nuobaudas“, - pažymėjo kancleris.

Pasak jo, žiniasklaidos atskleisti faktai apie piktnaudžiavimus Seimo kanceliarijoje pradėti kruopščiai tikrinti. Kartu kancleris patikino, kad ne visa ši kritika yra teisinga: „Deja, pastarosiomis dienomis mūsų šalyje pateikta informacija, atskleidžianti pažeidimus Seimo kanceliarijoje, gali sudaryti įspūdį, kad kone visi šios įstaigos darbuotojai yra „netinkami".

Be to, A.Kregždė pasiūlė politikams, viešai prabylantiems apie egzistuojantį „nomenklatūrinį feodalizmą", pirmiausiai apie tai pranešti ne spaudos konferencijoje, o jam kaip įstaigos vadovui.

„Tai, kad spaudos konferencijoje žadama „teisinė pagalba" neva už atvirumą nukentėsiantiems žmonėms, reiškia tik deklaraciją, nes tikrovėje tik Seimo kanceliarijos vadovas galės užtikrinti tokiems darbuotojams tą pagalbą, - teigiama kanclerio pranešime. - Jeigu darbuotojai turi rūpesčių savo padaliniuose, tai jų darbiniai rūpesčiai turi būti ir mano rūpesčiai.“

Jos pažadėjo ne tik radikaliai pertvarkyti Seimo kanceliarijos struktūrą ir ypač ūkinės paskirties veiklą, bet ir įsigilinti į asmeninio pobūdžio nesusipratimus įstaigoje.

Kartu A.Kregždė pabrėžė, kad „įstaigoje negali būti priimtina ir tokia samprata, kai tarnautojas „samdo" darbininką „abipusiu sutarimu" (esą atlygintinai); netgi prisipažinimas apie tokį paslaugų pirkimą, bandomas viešai pateikti kaip tam tikras „pavyzdys", negali būti toleruojamas.“

Kancleris savo pareiškime pripažino, kad siekdamas įstaigos struktūrų darnios veiklos ir svarbiausių užduočių atlikimo terminų pritrūko laiko įsigilinti, kokia yra darbo santykių atmosfera kai kuriuose departamentuose.

„Dabar šį trūkumą, kaip svarbų subjektyvų veiksnį, ne tik man su kolegomis teks įvertinti, bet ir padėti papildomų pastangų įdiegti daug daugiau tarpusavio pasitikėjimo. Šiuo požiūriu direktorato (kaip tarybos) veikla nepasiteisino, todėl Seimo kancleriui ateityje bus tikslinga išlaikyti tiesioginį pasitarimų ir sprendimų priėmimo santykį su visų padalinių vadovais“, - pareiškė A.Kregždė.

„Nuoširdžiai jausdamas nuoskaudą dėl kaltinimų“, kartais atmieštų „neslepiamu sarkazmu, skubotai mestų įtarimų kone visiems mūsų tarnautojams“, pareigūnas žada atkakliai stengtis su visa „sveikąja" kanceliarijos dalimi reformuoti įstaigos struktūrą.

A.Kregždė ketina panaikinti privilegijas autoūkyje, paskelbti viešojo maitinimo konkursą ir, atlikus vidaus auditą, patobulinti Seimo kanceliarijos padalinių tarpusavio ryšius bei griežčiau apibrėžti asmeninę valstybės tarnautojų atsakomybę.

Opozicijai priklausantys liberalai praėjusią savaitę paskelbė, esą Seimo kanceliarijos darbuotojai gali būti verčiami ne tik vedžioti aukštų valdininkų šunis ir aptarnauti jų svečius, bet ir atlikti jų namuose stalių, elektrikų, santechnikų, kitus ūkio darbus. Be to, manoma, kad jų būstų remontui galėjo būti naudojamos parlamento reikmėms įsigytos statybinės medžiagos.

Liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis kreipėsi į Seimo kanclerį, kad šis, be kita ko, pateiktų pavardes aukštų kanceliarijos pareigūnų, į kurių namus darbo dienos metu buvo siunčiami kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento darbuotojai atlikti įvairius ūkio darbus. A.Kregždė buvo paprašytas nurodyti šias pavardes iki pirmadienio.

Be to, liberalai siūlo Seimui artimiausiame posėdyje pavesti Valstybės kontrolei per du mėnesius atlikti kanceliarijos veiklos ir finansinį auditą. Pirmadienį jie įregistravo tai numatantį Seimo nutarimo projektą.

Savo ruožtu valdančiosios Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas pirmadienį per spaudos konferenciją pareiškė, kad atsakomybę dėl kanceliarijos veiklos spragų turėtų prisiimti ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Mat jo vadovaujama parlamento valdyba turi prižiūrėti kanceliarijos darbą.

Be to, tarnybinį automobilį asmeninėms reikmėms naudojo ir Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Rima Pumputienė. „A.Paulauskas pirmininkauja Seimui jau penkeri metai. Pasakyti, kad nieko nežinojo apie tokią situaciją, nekorektiška“, - teigė frakcijos seniūnas.

Anot jo, Seimo vadovybė turėtų „ne kirsti galvas vidurinės grandies pareigūnams“, o visiems parlamentarams ir kanceliarijos darbuotojams nurodyti konkrečias ribas, kuomet prasideda piktnaudžiavimas. Tokiu atveju esą būtų galima pagrįstai reikalauti atsakomybės.