Balsavimas dėl A.Zuoko likimo pareigose vos nežlugo. Mat jį boikotavo opozicijai priklausančios Socialdemokratų, Tėvynės sąjungos ir Lenkų rinkimų akcijos frakcijos bei keli nuo mero vadovaujamų liberalcentristų atskilę tarybos nariai.

Pagal galiojančią tvarką tam, kad balsavimas būtų laikomas įvykusiu, reikia, kad jame būtų dalyvavę bent 25 tarybos nariai. Trečiadienį savo valią pareiškė vos vienu tarybos nariu daugiau.

A.Zuokas posto būtų netekęs, jei nepasitikėjimą juo būtų parėmę daugiau nei pusė iš 51 tarybos nario - ne mažiau kaip 26 politikai. Mero oponentams pralaimėjus mūšį dėl nepasitikėjimo, naują interpeliaciją bus galima inicijuoti tik po metų, prieš pat kitus savivaldos rinkimus.

Kadangi balsavime dalyvavo trys valdančiajai daugumai priklausančios, tačiau interpeliaciją parėmusios Naujosios sąjungos frakcijos nariai, mažiausiai vienas iš jų turėjo balsuoti prieš nepasitikėjimą.

Socialliberalų frakcijos narys Algis Baranauskas žurnalistams aiškino, jog balsuojama buvo ne dėl nepasitikėjimo A.Zuoku, o dėl jo atleidimo iš mero pareigų.

A.Baranauskas BNS teigė laikąs visiškai teisėtu trečiadienį savivaldybės taryboje vykusį balsavimą dėl A.Zuoko atleidimo, tačiau teigė neturįs teisinio pagrindo balsuoti dėl A.Zuoko atleidimo.

A.Baranauskas pripažino trečiadienio balsavime palaikęs A.Zuoką. Čia pat A.Baranauskas tikino, jog socialliberalai toliau sieks inicijuoti tikrąją interpeliaciją.

Interpeliaciją merui inicijavęs konservatorius Kęstutis Masiulis tokį kolegų elgesį pavadino išdavyste. Anot jo, dar išvakarėse buvo sutarta boikotuoti balsavimą.

„Jaučiuosi pralaimėjęs. Pralaimėjo prezidentas ir vilniečiai, kuriems tokie dalykai nėra prie širdies. Kita vertus, nemanau rankas sudėti ir nesirūpinti tais reikalais, į kuriuos buvau įsisukęs", - po balsavimo žurnalistams teigė Tėvynės sąjungos frakcijos narys.

Socialdemokratai, nors ir rėmė interpeliaciją, piktinosi, kad jai pasirengta nepakankamai. „Be abejo, dabar aš būsiu kalčiausias, - ironizavo K.Masiulis. - Nesutikčiau, kad (interpeliacijai – DELFI) buvo nepasiruošta. A.Zuokas neišdrįso eiti į atvirą ir sąžiningą kovą. Visokiuose sandėriuose jis yra labai stiprus ir žaidimuose užkulisiuose yra sunkiai pralenkiamas."

Konservatorius pabrėžė, kad A.Zuokas tvirtos daugumos taryboje jau nebeturi, tačiau teigė manąs, kad savo poste meras išbus iki kadencijos pabaigos, nebent šiuo metu vykstančiame teismo procese jam bus skirta bausmė.

Anot K.Masiulio, žadama svarstyti galimybę trečiadienio balsavimą užginčyti teisme, tačiau ja greičiausiai nebus pasinaudota, nes procedūros gerokai užtruktų.

Savo ruožtu A.Zuokas pareiškė nei besidžiaugiantis, nei liūdintis dėl balsavimo rezultato. Anot jo, svarbiausia buvo aiškumas.

Posėdyje surengė piketą

Į posėdį susirinkusius tarybos narius trečiadienį pasitiko minia A.Zuoką palaikyti atvykusių daugiausia senyvo amžiaus vilniečių ir keli jaunuoliai su merą remiančiais plakatais, kurie skelbė: „Pirma Zuokas, po to – tu, lietuvi", „Vilnius – už Zuoką", „Masiuli, kieno pedalus mini?", „Mes gerbiame mero jaunatvišką entuziazmą".

Rekordiškai greitai – per pusvalandį patvirtinę šių metų biudžetą tarybos nariai antra tiek laiko ginčijosi, ar trečiadienio posėdyje rengiamas balsavimas dėl interpeliacijos A.Zuokui bus teisėtas. Diskusijos užsitęsė dėl to, kad atsirado du sąrašai tarybos narių, kurie parėmė skirtingus siūlymus balsuoti dėl nepasitikėjimo meru.

K.Masiulio parengtą siūlymą skelbti interpeliaciją neeiliniame posėdyje iki trečiadienio savo parašais buvo parėmę 18 tarybos narių, dar kelis parašus pavyko surinkti posėdžio metu. Iš socialdemokratų po interpeliacija nepasirašė tik premjero žmona Kristina Brazauskienė. Kitą siūlymą rengti balsavimą dėl nepasitikėjimo pasirašė 20 vadinamosios A.Zuoko stovyklos atstovų.

Interpeliacijos šalininkai tikino iki šiol dar neįteikę merui teksto, po kuriuo rinko parašus, originalo, todėl nepasitikėjimo procedūra esą dar negalėjo būti rengiama. Lakoniškame jų oponentų parengtame tekste tebuvo siūlymas balsuoti dėl nepasitikėjimo A.Zuoku, o tai neva nebuvo iniciatyva surengti interpeliaciją.

Kalbėdamas iš tribūnos A.Zuokas pareiškė, kad jam metami kaltinimai ir bandymai surengti interpeliaciją tėra „melagingas triukšmas", ir ragino kuo greičiau priimti sprendimą dėl jo ateities. „Reikia, kad šiandien apsispręstume, ar aš galiu dirbti kaip miesto vadovas, - ragino meras. - Nenoriu būti spaudžiamas, šantažuojamas, kaltinamas velniai žino kuo."

„Jaučiu atsakomybę už savo veiksmus ir sprendimus, - tikino A.Zuokas. - Iš šios salės išeisiu drąsiai žiūrėdamas jiems į akis. Neturiu dėl ko pasakyti, kad padariau ką nors ne taip, mano sąžinė švari." Mero žodžius į tarybos posėdį susirinkę paprasti vilniečiai sutiko plojimais, tuo tarpu K.Masiulis buvo nušvilptas šūksniais „Gėda".

Dėstydami savo argumentus, kodėl reikia balsuoti prieš arba už mero likimą poste, tarybos nariai nevengė net užgaulių žodžių savo oponentams. Tuo tarpu socialdemokratas Audrius Rudys pareiškė, jog, nepaisant interpeliacijos baigties, jis jau prarado pasitikėjimą A.Zuoku, o šis esą galėtų likti meru tik juridine, bet ne moraline prasme.

Tarybos nariai taip pat ilgokai aiškinosi, kuri stovykla turi daugiau šalininkų. Posėdyje negalėjo dalyvauti du interpeliacijos šalininkai - jokiai frakcijai nepriklausantis Algirdas Gricius, kuris šiuo metu vieši Kuboje, ir liberalcentristas Remigijus Šimašius.

Nors buvo baimintasi, kad į balsavimą negalės atvykti vicemeras socialdemokratas Gediminas Paviržis ir jokiai frakcijai nepriklausantis Vidmantas Martikonis, jie pasirodė posėdyje. Beslidinėdamas Austrijoje koją susilaužęs V.Martikonis į posėdį atvyko sėdėdamas vežimėlyje.

Siūlė palaukti vasario

Inicijuoti interpeliaciją K.Masiulis ėmėsi, kai Seimo laikinoji komisija paskelbė, jog paslaptingasis "abonentas", kuriam neva buvo mokami pinigai už įmonių grupei "Rubicon group" palankius savivaldybės sprendimus, yra Vilniaus meras. Šioms išvadoms pritarė ir Seimas.

Iš pradžių parašų rinkimas vyko ne itin sklandžiai. 25 tarybos nariai nusprendė pirmiausia pasiūlyti A.Zuokui atsistatydinti pačiam. Kadangi meras šį raginimą ignoravo, daugiau nei trečdalis tarybos narių sutiko paremti interpeliaciją.

Opozicijai priklausantys socialdemokratai siūlė balsavimą dėl pasitikėjimo sostinės vadovu siūlė surengti vasario 1 dieną, jau patvirtinus 2006 metų Vilniaus miesto biudžetą. Dauguma socdemų pažadėjo po interpeliacija pasirašyti tik pritarus biudžeto projektui, todėl jos tekstas merui net nebuvo įteiktas. Tačiau po pirmadienį vykusio tarybos frakcijos vadovų pasitarimo paaiškėjo, kad nepasitikėjimo A.Zuoku klausimas bus svarstomas jau artimiausiame tarybos posėdyje.

Tai itin papiktino tiek K.Masiulį, tiek socialdemokratus. Jų teigimu, taip miesto vadovas panoro užsitikrinti kuo didesnę tarybos narių paramą, nes nuogąstauta, balsavime negalės dalyvauti kai kurie jo oponentai.

K.Masiulis posėdžio išvakarėse net kreipėsi į Vyriausybės atstovą Vilniaus apskrityje Jurgį Jurkevičių, "atkreipdamas dėmesį į neteisėtus Vilniaus mero A.Zuoko veiksmus", organizuojant šį tarybos posėdį. „Toks mero elgesys atsiduodantis tokiu raugu ir pažeidimu, kokio net sovietmečiu nebuvo tekę matyti", - DELFI piktinosi konservatorius.