Per 50 proc. vyrų ir moterų anksčiau ar vėliau suserga mažojo dubens organų uždegimais. Toks didelis sergamumas paaiškinamas tuo, kad visi šie uždegimai yra infekcinės kilmės ir plinta lytiniu būdu. Be to, turi įtakos ir žmonių imuniteto susilpnėjimas dėl neteisingo gyvenimo būdo. Viena tokių ligų, kuria serga vien tik vyrai, yra prostatitas.
Tai ūmus arba lėtinis priešinės liaukos uždegimas, atitinkantis gimdos uždegimą moterims. Jeigu vienas iš lytinių partnerių gydosi, o kitas ne, tai nei vienas, nei kitas negali pasveikti. Neretai būtent moterys pirmosios susirūpina savo vyrų sveikata, ypač kai dažnai kartojasi ginekologiniai uždegimai arba negali pastoti, nors patys vyrai įsitikinę, kad tai jų neliečia.
Priežastis infekcinė
Tiesioginė susirgimo priežastis yra lyties takų infekcija, kuri į prostatą dažniausiai patenka lytiškai santykiaujant su nesveika moterimi arba žymiai rečiau kraujo ir limfos keliu iš kitų infekcijos židinių paties vyro organizme. Oralinio sekso atveju bakterijos į lyties organus patenka tiesiai iš burnos, kur jų visada gausu.
Paprastai prostatitas yra laiku neišgydyto infekcinio uretrito pasekmė. Ūmus prostatitas prasideda staiga dažnu ir skausmingu šlapinimusi bei karščiavimu, tačiau tokių atvejų pasitaiko retai. Dažniausiai prostatitui būdinga nuo pat pradžių lėtinė eiga, todėl ryškesnių jo požymių gana ilgai galima nepastebėti. Tik peršalus ar išgėrus alkoholio kartais padažnėja šlapinimasis, peršti šlaplėje, maudžia pilvo apačioje, tačiau į tokias “smulkmenas” vyrai stengiasi nekreipti dėmesio.
Pasekmės rimtos
Taip jau yra, kad vyrai apie savo lytinę sveikatą paprastai sprendžia tik pagal potenciją: kol dar žmona ar meilužė patenkintos, jiems atrodo, kad viskas gerai. Tačiau gera erekcija iš tikrųjų nėra nei geros sveikatos, nei tikrojo vyriškumo rodiklis, todėl negalima orientuotis vien pagal ją, tuo labiau kad lytinės potencijos sutrikimas nėra vienintelė ir pati rimčiausia prostatito pasekmė.
Daug sunkesnė lėtinio prostatito komplikacija yra nevaisingumas esant normaliai potencijai. Be to, vėliau gali prasidėti šlapimo nelaikymas. Taip pat moksliškai pagrįsta, kad užleistas lėtinis prostatitas skatina prostatos vėžio atsiradimą vyresniame amžiuje. Lietuvoje prostatos vėžys jau užima antrąją vietą po skrandžio vėžio ir pretenduoja į pirmąją. Taigi savalaikis prostatito gydymas prisidėtų prie vėžio profilaktikos.
Ankstyva diagnostika
Norint išvengti prostatos vėžio ir kitų rimtų komplikacijų, labai svarbu anksti nustatyti lėtinio prostatito diagnozę ir laiku pradėti jo gydymą. Ankstyvoji diagnostika reiškia ligos išaiškinimą ikiklinikinėje stadijoje, kol dar nėra negrįžtamų pakitimų priešinėje liaukoje. Tai įmanoma tik profilaktiškai tikrinant sveikatą. Deja, prostatito profilaktikai neskiriama jokio dėmesio, todėl jo diagnozė dažniausiai nustatoma per vėlai, o gydymas būna mažai efektyvus.
Kadangi prostatitas yra jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų liga, tai ir reguliariai tikrintis reikėtų pradėti ne nuo 45 metų amžiaus, kaip daugelis mano, o bent jau nuo 18, nors kartais suserga ir jaunesni. Be to, ankstyvajai diagnostikai visai netinka echoskopija arba ultragarsinis tyrimas, kuriam pirmenybę teikia urologai ir šeimos gydytojai. Dėl to uždelstų prostatito atvejų tik daugėja.
Kompleksinis gydymas
Lėtinio prostatito gydymo efektyvumas labai priklauso nuo ligos stadijos, gydymo priemonių ir paciento kantrybės. Kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo geresni jo rezultatai. Nors siūloma daug ir brangių vaistų, tačiau nėra nė vieno tokio, kuris galėtų visiškai išgydyti prostatitą, kaip ir bet kurią kitą lėtinę ligą. Tik kompleksinis gydymas, racionaliai derinant vaistus ir nemedikamentines priemones, leidžia pasiekti maksimalų gydymo efektyvumą ir išvengti šalutinio poveikio.
Svarbiausia nepradėti gydytis patiems pagal vaistų reklamą. Kiekvienu konkrečiu atveju gydymas turėtų būti individualus, atsižvelgiant į objektyvaus ištyrimo duomenis. Vien simptominis gydymas duoda tik trumpalaikį efektą, todėl yra nepagrįstas. Pavyzdžiui, erekcijos stimuliacija, negydant pagrindinės ligos, yra netgi žalinga.
Ligos išvengti sunku
Ir tikimybė susirgti prostatitu, ir galimybė pasveikti priklauso nuo infekcinio ir imuninio faktorių tarpusavio sąveikos. Todėl norint išvengti šios ligos, reikia stiprinti organizmo atsparumą ar bent jau jo nesilpninti: neperšalti, neperkaisti, nepervargti, nepiktnaudžiauti alkoholiu ir seksu, o svarbiausia – vengti lytinių kontaktų be prezervatyvo, ypač esant infekcijos židinių moters organizme.
Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visai nesudėtinga, tačiau iš tikrųjų išvengti prostatito mažai kam pavyksta, nes šių patarimų beveik niekas nepaiso. Kadangi realiame gyvenime ne viskas priklauso vien tik nuo mūsų, kiekvienas save gerbiantis vyras, kaip ir kiekviena kultūringa moteris, bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrina sveikatą, kad laiku užkirstų kelią ligoms. Juk susirgti prostatitu gali bet kuris vyras nepriklausomai nuo jo amžiaus, socialinės padėties ir dorovinių įsitikinimų, tik ne kiekvienas išdrįsta tai pripažinti.
Lytinės sveikatos problemos neigiamai veikia kiekvieno žmogaus asmeninį gyvenimą, jo šeimą ir visuomenę, todėl reikia nepamiršti, kad ir stiprioji lytis turi silpnąją vietą, kuria reikia rūpintis ne tik susirgus, bet ir nuolat visą gyvenimą. Kadangi intymių problemų negalima patikėti bet kam, reikia turėti savo gydytoją.
