Jei jūs žiūrėsite į moterį žmogiškąja prasme, tai yra jos kūno dalis, su kuria ji daro tai, ką nori. Vyro reikalas - prasidurti sau ausį , ištatuiruoti odą ar užrišti mazgu varpą. Moters reikalas - daryti su savo ausimi, oda, vulva tai, kas jai patinka. Manyti kitaip - reiškia sumenkinti moterį iki kažkokio ypatingo, kitokio įrankio, vyro daikto ir tuo pamaloninti vyrišką ambiciją. .
Pas mus nekaltybė nėra labai jau svarbi. Tačiau Artimuosiuose Rytuose ar Azijoje – labai svarbi. Čia chirurgai netgi daro operacijas atstatydami, mergystės plėvę. Ir dar įsiuva specialius maišelius su raudonais dažais. Vyras turi patikėti, kad jo nuotaka iki jo santykių neturėjo.
Šiose vietoje kyla labai daug klausimų: ar merginos petingas ir bučiavimasis su kitais įskaitomi į “kaltumą”?
Ar vyrai nežino, kad galima santykiauti ir nenaudojant varpos? Ar vyras, kuris taip sureikšmina nekaltybę, yra tiesiog bukas, ar aklai seka papročius? Kodėl vyro nekaltybė nėra taip pat šlovinama?
Vyriška ambicija šiame reikale akivaizdi. Įsijauskite, ką reiškia nekaltos merginos garbinimas. Pirmą lytinį aktą ji atlieka su manimi! Kai kurios moterys irgi didžiuojasi tuo faktu. Tačiau didžiuojasi tik tuomet, jei yra tradicija tuo didžiuotis. Visuomenės, kur vyrui suteikiama didesnė reikšmė, tradicija. Jei ji “nekalta”- tai ne jos asmeninis pasididžiavimas. Tai – vyro pasididžiavimas, kurį moteris tiesiog įsisavino su motinos pienu. Ar su kultūra, kuri ją išauklėjo.
Kažkas, galbūt senelis, galbūt tėvas ar – Rytuose - giminės ir kaimynai - užkrėtė ją šiuo vyrišku džiaugsmu. Aha, vadinasi, aš pirmas pas ją. Ir tai didžiulė man, vyrui, garbė. Aš - pirmas, kuriam ji atsidavė! Patriarchatas ir vėl nugalėjo - ir vyro išskirtinė, kitų vyrų neprileidžianti, nuosavybės teisė į žmoną , turtą ir vaikus vėl atstatyta!
O toliau žiūrėkime, kaip taip besidžiaugiantis savimi vyras žiūri į pačią moterį. Kodėl jis vertina “nekaltas” labiau nei “kaltas”? Todėl, kad jis nemato jose lygiaverčių partnerių. Vienos - kekšės, mano vienintelė - Madona. Jis apskritai ne bendrauja su ja, o vertina ... Tad gal - valio? Argi blogai, kai vyras vertina moterį? Vertina jis ją, tačiau… kaip drabužius vertintų prekių žinovas.
Pamatęs per pirmą naktį kraują, jis padaro išvadą. Gerai. Ji - ne tokia, kaip visos kitos - kekšės. Aha - puiku... Nes tai - ženklas, jog ji yra kitos, aukštesnės kategorijos. Mano žmona - aukštesnės kategorijos. Vadinasi, jos vertė didėja. Kitos - padėvėti rūbai. Second hand. Nekalta mergina - rūbas neišpakuotas, dar celofane ar kokioje nors dar kitoje taroje. O jei man atitenka aukštesnės kategorijos nuotaka, vadinasi, aš esu kažko vertas. Ir štai visi - giminės ir pažįstami - turi to nepamiršti. Tegul visi tai žino. Todėl krauju suteptą paklodę aš po pirmos nakties iškabinsiu balkone ( kai kuriuose kraštuose išlikęs paprotys.)
Štai ir gaunasi tas rytietiškas paradoksas, kada moterį tarsi ir garbina, ir tuo pačiu pažemina iki daikto. Kaip tame anekdote.
Rytietis restorane sėdi su gražia moterimi . Jis sako jai komplimentus, bučiuoja ranką , kažką kužda į ausį. Prieina kitas vyriškis ir kviečia moterį pašokti. Rytietis griežtai taria: mano dama nešoka. Moteris atrodo nesutinkanti ir vyriškis kartoja kvietimą. Rytietis pakartoja: ji su tavimi nešoks. Moteris įsiterpia: bet aš visai ne prieš... Rytietis jai atrėžia: ”o tavęs, kvaiša, niekas neklausia!”
Vyras neklausia moters, o reikalauja. Nedaryk man gėdos. Ir moteris šį reikalavimą priima. Priima iš baimės, kad ją pasmerks ir atstums, jei ji praras nekaltybę iki vedybų. Visuomenė ją valdo gėdos pagalba. Taip gimsta “prispaustoji Rytų moterų padėtis”. Tačiau ne tik Rytose.
Kai kurios moterys ir pas mus yra valdomos gėdos. Tik kitokios - gėdos “likti senmerge”, “likti mergele”. Gėda “neturėti sekso” kyla iš lygybės ženklo su “neturėti paklausos, neturėti pilnos vertės”. Juk pas mus tradicijos kitokios. Pas mus “mergina privalo turėti vaikiną ir pasimylėti su juo kažkur šešiolikos- septyniolikos metų”. Tuomet ji bus “normali”, o kitaip iš jos draugės juoksis.
Kieno čia yra pažiūra? Iš kur ji įsisunkė į mūsų jaunimo mąstyseną?
Aš nežinau. Galbūt iš seksualinės septyniasdešimtųjų revoliucijos Vakaruose. Galbūt iš seksualizuotos spaudos. Galbūt iš perdėtai išpučiamos akceleracijos idėjos.
Aš tiksliai nežinau. Aš tik žinau, kad ir čia mergina yra sudaiktinama. Kad prekių žinovų psichologija ir čia taikoma tokiam sudėtingam padarui, kaip žmogus. Ir kad jei moteris patiki, kad ji yra žmogus, ir kad ji yra savo visatos centras- ji nepergyvens nei dėl savo “kaltybės”, nei dėl savo “nekaltybės”. Kieno koks reikalas? Ji kuria savo Visatą pati. Ir savo kūnu naudojasi ar ne - jos reikalas.
Ir tam nereikia didelių pastangų. Reikia tiesiog patikėti, kad gyvenimą galima gyventi būnant savimi. O į tas, kurios vadina ją “balta varna”, pažiūrėti su užuojauta. Ir pasakyti: “Žinote, koks skirtumas tarp jūsų ir manęs? Man nereikia iš visų jėgų mylėtis su pirmais pasitaikiusiais, kad tik mane imtų gerbti. Aš gerbiu save ir be to”.
