Vaikas tampa ne tikslu, bet priemone tikslui pasiekti
„Kai kalbame apie žmogaus gebėjimą protauti, apie žmogų kaip apie gyvą būtybę, kyla klausimas, susijęs su mokslo laisve ir kam mokslas tarnauja. Tai problema, nes protas atviras tiek blogiui, tiek gėriui: protingi žmonės daro labai sunkius nusikaltimus ir protingi žmonės tyrinėja mokslo gelmes. Tačiau technologijų nereikėtų kaltinti tuo, dėl ko mes patys kalti, kaip ir nereikia laukti išganymo iš jų. Technologijos nėra paklusnus tarnas, nes bet kokia jėga turi imperialistinį pobūdį – ji siekia valdyti. Kita vertus, jos nėra ir despotiškas viešpatis. Tai turėtų būti įrankis žmogaus rankose“, - kalbėjo bažnyčios atstovas Seime surengtoje konferencijoje „Mokslo pažanga ir dvasingumo ideologija“.
Anot A. Narbekovo, kuo didesnės reikšmės mūsų gyvenime įgyja technologijos, tuo labiau jos keičia žmogaus gyvenimą, jo gyvenimo būdą, visuomeninius santykius ir iš esmės gali pakeisti prigimtinius žmogaus santykius – pradedant žmogaus atsiradimu. Nuo seno žinoma, kad žmogus atsiranda iš tėvo ir motinos meilės. Tuo tarpu naujosios technologijos žmogaus gyvybę leidžia sukurti mokslininkui.
„Žinoma, gal per skambiai pasakyta, nes joks mokslas nepajėgus sukurti gyvybės. Gyvybė – ne jo kompetencijoje. Tačiau kalbėti, kas nutinka žmogui, kai jis imamas ir nuasmeninamas, būtina. Ar vaikas visuomet turėtų būti kaip tikslas, ar jis gali tapti priemone tikslui pasiekti? Kalbu apie kamienines embrionines ląsteles, kai embrionai naikinami kito žmogaus gydymui. Taip žmogus tampa priemone – tegu ir geram tikslui. Visgi kyla klausimas: vaikas, kuris ateina į pasaulį, yra dovana ar produktas?“ - svarstė pranešėjas.
A. Narbekovas nesutinka, kai dirbtinis apvaisinimas gali būti vadinamas nevaisingumo gydymu, nes po jo žmogus ir toliau išlieka nevaisingas.
„Naujas įstatymo projektas kalba apie dirbtinį apvaisinimą kaip apie medicinos technologiją, kad sutuoktiniai galėtų susilaukti vaiko, kai tai natūraliai jiems nepavyksta. Kodėl tai vadinama liga? Ogi todėl, kad Konstitucijoje teigiama, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja paslaugas jam susirgus. Dirbtinio apvaisinimo paslaugos yra labai brangios, žmogus už jas susimokėti pats nepajėgia, todėl apeliuojama į kolektyvinę valstybės sąžinę, kad ji kompesuotų „gydymą“. Deja, šiandien iš dirbtinio apvaisinimo daroma komercija. Tai patvirtina faktas, kad vienoje bendrovėje vaiką įsigyti siūloma net lizingo būdu“, - piktinosi pranešėjas.
Nobelio premijos verti atradę naują dirbtinio apvaisinimo būdą
Anot kunigo, apie žmogaus embrioną madinga kalbėti kaip apie besivystantį žmogaus organizmą, bet žmogaus organizmas atskirai be žmogaus nesivysto. „Popiežius Jonas Paulius II yra pasakęs: „Kuomet kokio nors blogį leidžiančio įstatymo visiškai atmesti ar anuliuoti neįmanoma, išrinktos valdžios atstovas turėtų rengti pasiūlymus, skirtus apriboti tokio įstatymo daromą žalą ir sumažinti neigiamas jo pasekmes kultūros ir viešosios moralės plotmėje. Tai nereikštų bendradarbiavimo su šiuo įstatymu, bet tai būtų bandymas apriboti jo bloguosius aspektus“, - teigė pranešėjas.
A. Narbekovo teigimu, siekį įteisinti embrionų užšaldymą, kad embrionai galėtų būti naudojami dirbtiniam apvaisinimui, galima palyginti su tolerancija abortui. Dar daugiau – tai net blogiau nei abortas, nes embrionų užšaldymas susijęs su daugybės embrionų žūtimi.
„Šaldydami embrionus manipuliuojame žmogaus gyvybe – pusė jų atšildant žūsta, be to, tokie embrionai blogiau nei švieži implantuojasi gimdoje. Tiesa, jau vien tokie terminai rėžia ausį, juk kalbame apie žmogų ankstyvoje jo vystymosi stadijoje. Tačiau kad embrionai žūsta, patvirtina ir Lietuvoje taikomi dirbtinio apvaisinimo metodai. Nustatyta, kad vos 3 proc. embrionų turi galimybę būti išnešioti“, - tikino A. Narbekovas.
Taigi renkantis tarp dviejų blogybių, bažnyčios atstovo manymu, moralės prasme būtų priimtinesnis projektas, siūlantis ne šaldyti embrionus, o taikyti kitokį metodą. „Svarstant dirbtinio apvaisinimo būdus, būdavo nelengva atremti argumentus, kad jei dirbtinio apvaisinimo procedūra nepavyksta, o ji dažniau nepavyksta nei pavyksta, pasilikti ir užšaldyti embrionai pagelbės kitą kartą – procedūra tuomet moteriai bus paprastesnė ir tausojanti jos sveikatą. Šiandien šis argumentas niekinis, nes pasiūlyta alternatyva – šaldomos moters kiaušialąstės“, - teigė pranešėjas.
A. Narbekovą nustebino Nobelio medicinos premijos įteikimas už dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje atradimą. Anot kunigo, labiau moralę atitiktų, jei šią premiją būtų gavę kiaušialąsčių užšaldymą atradę mokslininkai, kurie apsaugo milijonus embrionų nuo jų sunaikinimo.
„Taigi rūpestį kelia ne pačios technologijos, o kam jos panaudojamos. Pavojus, kuris glūdi moksle, susijęs su žmogaus transcendencijos užmarštimi. Tačiau būtent transcendencija neleidžia žmogaus paversti priemone“, - savo pranešimą apibendrino A. Narbekovas.
