„Jeigu vienas žmogus frakcijoje idėją palaiko, tai kokia perspektyva?" - kalbėjo parlamentaras.
Po komiteto posėdžio J.Razma BNS tvirtino nežinantis, kada frakcija vėl svarstys premjero Andrius Kubilius ir ūkio ministro Dainiaus Kreivio siūlomą valstybės turto valdymo reformos variantą.
"Kad nežinau. Nėra to „Visuomio". Kad ta idėja skraido debesėliuose...Yra pas mus aistringų konceptualistų, ką padarysi...", - sakė J,Razma.
Premjeras nesiėmė vertinti J. Razmos žodžių.
„Aš negaliu vertinti, nežinau, kaip jis pasakė. Aš galiu pasakyti, kas tikrai bus, tai tikrai bus įgyvendinta valstybinio turto valdymo pertvarka remiantis geriausia kitų šalių patirtimi. Negirdėjau, kad kas priešintųsi valstybinių įmonių valdymo skaidrumui, aiškaus tikslo formulavimui ir galimybių sudarymui, kad valstybinės įmonės būtų valdomos taip, kaip valdomos privataus verslo kompanijos. Ar įgyvendinant šiuos principus turi būti įsteigtas koks nors „Visuomis“, tai yra technikos reikalai“, – po trečiadienio Vyriausybės posėdžio sakė premjeras.
Praėjusią savaitę „Visuomio" idėja pirmą kartą buvo pristatyta frakcijai, tačiau jos nariai atsiriboja nuo komentarų, taip elgtis posėdyje parlamentarų paprašė ir pats premjeras.
Po kelias valandas trukusios diskusijos, kurios metu frakcijoje buvo pristatytas reformos projektas, premjeras neigė, kad jam ir ūkio ministrui nepavyko frakcijos narių įtikinti pritarti skubiai reformai ir dėl to jau kitais metais sutaupyti nemažai biudžeto lėšų.
A.Kubilius pareiškė iš valstybės turto valdymo reformos „vaisių" tikįs jau kitąmet - dėl geresnio valstybės turto valdymo 2011-ųjų biudžete ketinama numatyti mažiau išlaidų.
Premjeras planuoja, kad iki biudžeto pateikimo ir svarstymo Seime galutinis sprendimas dėl efektyvaus valstybės turto valdymo bus priimtas.
Ūkio ministras D.Kreivys yra pareiškęs, kad valstybės turto valdymo strategija valstybei kainuos 100 tūkst. litų.
Padėti formuluoti strategijos gaires nusamdytas švedų ekspertas Dagas Detteris, atlikęs valstybės turto valdymo reformas Švedijoje ir kitose šalyse, pasiūlė iš ministerijų ir kitų įstaigų perimti visą valstybės valdomą komercinį turtą ir atiduoti jį naujai įkurtai kontroliuojančiai bendrovei.
Bendrovei, kurią preliminariai ketinama pavadinti „Visuomis Company Holding", vadovautų profesionalūs vadybininkai - tai nebūtų samdomi vadovai, jie toliau liktų savo postuose kitose kompanijose, tačiau periodiškai spręstų strateginius valstybės turto valdymo klausimus.
Valstybė Lietuvoje valdo daugiausiai turto ir yra didžiausias darbdavys. Skaičiuojama, kad vien komercinio - įmonių, miškų ir kito - turto vertė siekia 18 mlrd. litų, tačiau už 2009 metus į valstybės biudžetą tegauta apie 44,8 mln. litų dividendų.
Skaičiuojama, kad reforma skylėtą valstybės iždą vien kitais metais galėtų papildyti 300-400 mln. litų, o ilgainiui ši sumą esą galėtų pasiekti ir milijardą litų.
Nei Prezidentūra, nei kai kurie konservatorių partneriai valdančiojoje koalicijoje kol kas neskuba reikšti paramos planuojamam kurti valstybės turto valdymo holdingui „Visuomis".