"Padidėjusį rezultatyvumą paaiškinčiau savotišku alkiu. Buvau patyręs traumą ir tiesiog degiau noru kuo greičiau grįžti bei žaisti", po rungtynių su "Sakalais" sakė krepšininkas.

Šį sezoną LKL ir Eurolygoje rungtyniaujantiems kauniečiams komandoje labai trūko stabilaus snaiperio. Pakviesdami Bagatskį komandos treneriai ir klubo vadovai tikisi užpildyti šią spragą. 36 metų 197 centimetrų ūgio krepšininkas tikisi įsitvirtinti komandoje ir būti jai naudingas.

- Kaip vertinate savo debiutą "Žalgiryje"?

- Man nepatinka vertinti savo žaidimą, tegul tai daro treneriai, žiūrovai. Mano darbas - žaisti ir čia atvykau to daryti. Per kiekvienas rungtynes sieksiu savo darbą atlikti maksimaliai gerai. O dabar norisi kuo greičiau su kitais žaidėjais aikštėje rasti bendrą kalbą bei pademonstruoti savo galimybes. Debiutuojant nepasisekė - trūko darnaus žaidimo. Aš nesupratau žalgiriečių, o jie manęs.

- Ar jaudinotės?

- Taip, šiek tiek. Pamiršau, kada pastarąjį kartą taip buvo. Bet matydamas, kiek žiūrovų susirinko į paprastas šalies čempionato rungtynes, buvau labai maloniai nustebintas.

- Koks įspūdis apie "Žalgirį" po pirmos treniruotės ir varžybų?

- Šeštadienio rytą dalyvavau pirmoje komandos treniruotėje. Komanda buvo tik grįžusi iš Eurolygos varžybų, todėl daugiausia dėmesio buvo skiriama metimams. Varžybos su "Sakalais" patvirtino mano nuomonę, kad rungtynių baigtis priklauso nuo mūsų nusiteikimo.

Pats klubas labai profesionalus, visi žino, ką ir kada turi daryti. Treneriams lieka tik patarti aikštėje.

- Ar tikėjotės, kad prieš karjeros pabaigą žaisite Eurolygoje?

- Norite mane pavadinti veteranu, ar prastai atrodau? Kiek žinau, komandoje yra vyresnių už mane.

Neatsimenu, kada pastarąjį kartą varčiau pasą ir galvojau apie tai, kiek man metų. Svarbiausia, kaip žaidi. Krepšinis man teikia didelį džiaugsmą, degu noru kovoti, siekti pergalių.

Iš prigimties esu optimistas. Gimtinėje ant manęs jau seniai " padėjo kryžių" ir pasakė, kad užteks žaisti - laikas treniruoti. Bet aš noriu žaisti, kol galiu ir kol žaidimas man teikia malonumą.

- O "Žalgirio" kvietimas nenustebino?

- Tikrai negaliu skųstis kvietimų trūkumu, bet kai sužinojau, kad manim domisi "Žalgiris", iš karto pasakiau, jog sutinku. Manęs nedomino kontrakto sąlygos. Žinau, kad šiame klube viskas aukščiausio lygio. Daugelį krepšininkų taip pat daugmaž pažinojau. Tik amerikiečių aikštėje nebuvau matęs. Šis kontraktas pasirašytas labai operatyviai - greičiau nei per porą savaičių. Buvęs mano klubas "Evraz" nenorėjo išleisti, bet, kaip matote, aš jau čia.

- Ar žinote, kad "Žalgiriui" labai trūko stabilaus snaiperio. Gal šią spragą ir teks lopyti?

- Kalbėjausi per pirmą treniruotę su Antanu Sireika. Jis sakė, jog mane seniai pažįsta ir mano, kad mano žaidimo stilius - greitos kontratakos, prasiveržimai ir metimai - tinka komandai. Treneris sakė: pataikysiu - žaisiu. Viskas priklauso nuo manęs. Aš turiu trenerį įtikinti, kad privalau žaisti.

- Ar šeima persikels į Kauną?

- Turbūt ji liks Rygoje. Bet atstumas nuo Kauno, palyginti su atstumu nuo Jekaterinburgo, yra labai nedidelis. Tai tik kelios valandos kelio automobiliu. Manau, šeima dažnai viešės Kaune. Taip pat ir dėl kitų aplinkybių šeima liks Latvijoje - mano žmona dirba advokate, augina trijų mėnesių sūnų, o vyresnysis lanko mokyklą.