Verta pažymėti, kad Turkijai paramą reiškia ne vienas Didžiosios Britanijos politikas. 2009 metais Davidas Milibandas, tuometinis Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras, išreiškė norą matyti Turkiją kaip ES narę. Iš dalies Tonio Blairo iniciatyva pradėtos derybos dėl Turkijos narystės ES. Taigi kokios yra galimos Didžiosios Britanijos paramos priežastys?
Turkija sustiprintų ES saugumą
Visų pirma yra saugumo ir stabilumo motyvas. Jei Turkija įstotų į Europos Sąjungą, tai padidėtų ES saugumas.
„Britai remia Turkijos narystę, kadangi taip būtų išplėsta saugumo ir stabilumo erdvė. Didžioji Britanija supranta, kad jei ES atsiribos nuo Turkijos, tai Turkija gali suartėti su Artimųjų Rytų šalimis. Gali rastis „negražių“ žaidimų. Tai netenkina britų. Jei Europos Sąjunga suartėtų su Turkija, tai ši būtų truputį pririšta. Galbūt būtų galima daryti įtaką Turkijos užsienio politikos sprendimams“, – teigia politologas, Seimo pirmininkės patarėjas užsienio politikos klausimais Laurynas Kasčiūnas.
Kita vertus, britų paramą Turkijos narystei ES galima aiškinti ir dėl JAV įtakos. JAV seniai buvo už didesnę Turkijos integraciją, o britai seniai buvo už gerų santykių palaikymą su JAV. Todėl norėdami palaikyti gerus santykius su Amerika, britai ir remia Turkijos integracinius siekius.
„Norėčiau pastebėti, kad JAV yra suinteresuota Turkijos vaidmens Europoje sustiprinimu. Jungtinės Amerikos Valstijos nori ir tą atvirai deklaruoja, kad Europos Sąjunga rimčiau žiūrėtų į Turkijos narystę Europos Sąjungoje. Taip yra iš dalies todėl, kad Turkija imasi aktyvesnio vaidmens Artimuosiuos Rytuose. Ir Didžiosios Britanijos paramą Turkijos narystei galima būtų vertinti kaip paramą Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Didžioji Britanija yra suinteresuota tarpatlantinio ryšio stiprinimu, tai yra tradicinė britų užsienio politikos išraiška“, – teigia viešosios įstaigos Europos socialiniai, ekonominiai ir teisiniai projektai (ESTEP) valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.
Mato didžiulę ekonominę grąžą
2008 metais Anglijos žemųjų parlamento rūmų paruoštoje ataskaitoje teigiama, kad Turkijos narystė ES palengvintų įmonių, ypač vidutinių ir mažų, steigimą Turkijoje. Nors didžiosios Anglijos įmonės Turkijoje yra įsitvirtinusios neblogai, tačiau mažesnėms įmonėms „sunku užimti bent kokią rinkos dalį“. Teigiama, kad jei Turkija taptų ES nare, tai ir menkesniems verslams galimybės įeiti į rinką padidėtų.
Be to, Angliją traukia ir prekybos paslaugomis su Turkija išplėtimas. Turkija dalyvauja muitų sąjungoje su ES, tačiau dalyvavimas joje apsiriboja tik prekyba prekėmis. Prekyba paslaugomis išlieka didele galimybe. Didžiosios Britanijos paslaugų sektorius yra išsivystęs, stiprus. Taigi Turkija būtų itin patraukli rinka prekybai paslaugomis, tuo labiau, kad iki šiolei savo paslaugų sektorių Turkija saugo.
Turkija Jungtinei Karalystei yra svarbi ne tik kaip šalis, per kurią yra įmanomas dujų ir naftos tranzitas, bet ir dėl galimybių teikti paslaugas Turkijos vietiniame energetikos sektoriuje. Turkijoje iki 2020 žadama pastatyti 5 tūkst. MW galios atominę elektrinę. Čia Didžioji Britanija mato nišą savo inžinierių konsultavimo paslaugų teikimui. Taip pat matomos ir palankios Turkijos elektros skirstomųjų tinklų privatizavimo galimybės.
Manoma, kad Didžioji Britanija mato ir palankias galimybes kurti su Turkija bendras įmones. 2007-2008 metais Turkija buvo investavusi maždaug 5 milijardus dolerių į Centrinės Azijos respublikų rinkas, taip pat 2003-2008 metais buvo pasirašyta maždaug 45 milijardų dolerių vertės sandorių su Rusija ir Centrinės Azijos respublikomis. Tarptautinės kompanijos, tame tarpe ir britų, Turkiją mato kaip bazinę vietą skverbtis į centrinės Azijos rinkas.
Britams migrantai nebaisūs
Kaip lrt.lt teigė kalbinti politologai, Anglija labiau nei Vokietija ar Prancūzija yra suinteresuota Turkijos naryste ES, kadangi nebijo Turkijos darbo jėgos antplūdžio.
„Didžioji Britanija remia Turkijos narystę labiau nei kitos ES narės, kadangi nebijo socialinių pasekmių, pavyzdžiui, Turkijos darbo jėgos antplūdžio. Didžiojoje Britanijoje vyrauja liberalus socialinis-ekonominis modelis. Kitaip yra Vokietijoje: jie labiau gina savo darbo rinką, juk mums iki šiol yra taikomi darbo jėgos judėjimo apribojimai“, – teigia L. Kasčiūnas.
Kita vertus, teigiama, kad Anglija remia Turkijos narystę ES, kadangi ieško stiprios sąjungininkės prieš gilesnį integracijos procesą. Didžioji Britanija nuo seno priešinasi Jungtinių Europos Valstijų projektui, t. y. federalistinėms tendencijoms ES.
„Tradiciškai Britanija visuomet pasisakė už platesnę, didesnę, ne taip glaudžiai integruotą Europos Sąjungą. Ir tai ypač būdinga konservatoriams, jų politikai. Todėl Turkijos rėmimas yra kartu ir integracijos status quo, konstitucinio balanso išlaikymas ir net jo susilpninimas“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Klaudijus Maniokas.
Anot Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio Ekonominės politikos tyrimų centro (angl. the Centre for Economic Policy Research) mokslininkų Richardo Baldwino ir Mikos Widgreno, jei Turkija įstotų į ES, tai ji taptų antra pagal galingumą Europos Sąjungos nare. Galbūt Didžioji Britanija yra suinteresuota Turkijos naryste, kad susilpnėtų Vokietijos ir Prancūzijos pozicijos Europos Sąjungoje?
„Toks aiškinimas taip pat yra įmanomas, tačiau jis daugiau sietinas su mano minėta priežastimi, t. y. su Europos integracijos gylio mažinimu. O tai reiškia, kad mažinamas ir Prancūzijos bei Vokietijos vaidmuo“, – teigia dr. Klaudijus Maniokas.