Estija biudžeto išlaidas 2010 m. sumažino 9,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Lietuva – 7,3 proc., Latvija – 6 proc. Palyginimui – Britanija planuoja biudžeto išlaidas sumažinti 8 proc. BVP, tačiau per penkerius metus.
Karpymų šalininkams Baltijos šalys atrodo kaip pavyzdys. „Mano patarimas paprastas – pradėkite taupyti kaip galima anksčiau, - praėjusią savaitę dienraščiui teigė Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. – Nelaukite, kol situacija pablogės”.
Tiek, kurie mano, kad taupymas grėsmingas ekonomikai, į Baltijos šalių eksperimentą žiūri atsargiai.
Dabar, anot leidinio, Baltijos regione situacija stabilizavosi, tačiau daugeliui žmonių ekonomikos nuosmukis tebesitęsia. Atlyginimai sumažėjo, bedarbių skaičius išaugo – Latvijos be darbo sėdi kas penktas gyventojas.
Tačiau Baltijos valstybės turi stiprų motyvą – visos nori į euro zoną. Kad ten patektum, reikia biudžeto deficitą sumažinti iki 3 proc. BVP., o tai reiškia griežtesnį taupymą.
