Atsigaunant šalies ekonomikai tikėtina, kad skolinimo apimtys ir bankų pajamos augs, nors bankų pelningumas ateityje priklausys nuo sugebėjimo tinkamai diversifikuoti paskolų portfelį ir finansuoti perspektyvias verslo šakas.
„Apžvalgoje pažymėta, kad Lietuvos bankų sistema sugebėjo sėkmingai prisitaikyti prie pasikeitusios makroekonominės aplinkos ir savarankiškai spręsti kylančias problemas, nors ir patyrė didelius nuostolius dėl suprastėjusios suteiktų paskolų kokybės ir mažėjusių grynųjų palūkanų pajamų. Didelius bankų sistemos nuostolius lėmė 2009 m. blogėjusi įmonių finansinė padėtis, mažėjančios namų ūkių pajamos, augantis nedarbas bei sąstingis nekilnojamojo turto rinkoje“, – komentuoja Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininko pavaduotojas Žygimantas Mauricas.
Pasak apžvalgos autorių, ateinantys metai Lietuvos finansų sistemai žada didesnį stabilumą dėl pagerėjusios situacijos pasaulio finansų rinkose, prognozuojamo Lietuvos ir pagrindinių eksporto partnerių ekonomikų augimo bei Vyriausybės pastangų stabilizuoti viešųjų finansų padėtį. Finansų sistemos stabilumą taip pat stiprina bankų sukauptos papildomos likvidaus turto ir kapitalo atsargos.
Siekdamas įvertinti šalies bankų sistemos atsparumą nepalankiems sukrėtimams Lietuvos bankas periodiškai atlieka tiek individualių bankų tiek ir visos bankų sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Šiais metais testavimo metu buvo įvertinta galimo dvigubo ekonomikos nuosmukio rizika šalies finansų sistemos stabilumui, pasireiškianti per mažėjantį eksportą, kylančias palūkanų normas ir krintančias nekilnojamojo turto kainas. Testavimo rezultatai rodo, kad bankų sistemos likvidumo rizika sumažėjo, o sukauptos kapitalo atsargos yra pakankamos padengti galimiems kredito rizikos nuostoliams nepalankaus ekonominės raidos scenarijaus atveju. Nepaisant to, tinkamo lygio kapitalo atsargų palaikymas išlieka svarbiu bankų veiklos prioritetu dėl vis dar prognozuojamų reikšmingų paskolų portfelio vertės sumažėjimo nuostolių.
