Prieš porą savaičių parlamentarai atmetė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą, nesutikę net grąžinti tobulinti. Seimo nariai prieš balsuodami dėl siūlymo leisti asmenvardžius dokumentuose rašyti ne vien lietuviškomis raidėmis piktinosi, kad ilgainiui gali būti pereita ir prie hieroglifų ar arabiškų rašmenų ir siūlė visai atsisakyti tokių raidžių kaip ą ar š.
Ką daryti toliau, antradienį Vyriausybėje susitikęs su ministro pirmininko kancleriu Deividu Matulioniu tarėsi teisingumo ministras R. Šimašius. Pasak R. Šimašiaus, Vyriausybei logiška, kaip numatyta Seimo Statute, bent pusmetį klausimo parlamente nekelti.
„Reikia prisiimti tam tikrą kaltę, kad nepavyko įtikinti Seimo narių, o, ko gero, dalinai ir visuomenės dėl įstatymo projekto. Kadangi Vyriausybė lieka prie savo nuomonės, galbūt rudens sesijoje, galbūt kitu laiku, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, tą projektą ar panašų projektą reikėtų vėliau teikti iš naujo kaip tai leistų Seimo Statutas“, - po susitikimo žurnalistams teigė R. Šimašius.
1999 m. KT buvo konstatavęs, kad ginčytas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo punktas dėl užsieniečių vardų ir pavardžių lietuvinimo neprieštarauja Konstitucijai. Esą leidus šių žmonių vardus ir pavardes Lietuvos piliečio pase rašyti kitokiais, nelietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės bei savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų veikla.
R.Šimašius mano, kad galima klausimą KT formuluoti iš naujo – pavyzdžiui, pagal Konstitucijos 29 str. prašant įvertinti žmonių lygiateisiškumo prasme. „Ar vis dėlto šiandien egzistuojantis variantas iš tikrųjų vienintelis konstitucinis? Vyriausybės nuomone, tie argumentai, kuriais tada rėmėsi KT, labai suprantami ir gerbtini tais metais, bet šiandien situacija kita – tiek kalbos, tiek technologijų požiūriu. Be to, KT galbūt vertėtų išnagrinėti klausimą, ar šiandien nėra Lietuvoje taip, kad Lietuvos piliečiai diskriminuojami lyginant juos kad ir su nuolatiniais gyventojais ne piliečiais“, - kalbėjo teisingumo ministras.
Mat ne piliečiai gali turėti pavardę dokumentuose kitomis kalbomis, tuo tarpu piliečiai Lietuvoje, savo gimtojoje šalyje, priversti užsienietiškas pavardes versti į lietuvių kalbą.
Teisingumo ministro teigimu, kreipimasis į KT prašant išaiškinti, ar dabartinis reglamentavimas vis dėlto vienintelis teisingas ir teisėtas šiandieninėje situacijoje, - daugiau Seimo prerogatyva.
D.Matulionis: įstatymas ne dėl lenkų
„Mes šiuo metu nieko negalime daryti, bet Vyriausybės pozicija nesikeičia – manome, kad mūsų žingsnis buvo teisingas ir ieškosime atitinkamų sprendimų esamoje situacijoje. Manau, anksčiau ar vėliau turime grįžti prie panašaus reglamentavimo, kuris buvo pasiūlytas Vyriausybės“, - sakė D. Matulionis.
Jis daugiau pastangų žada skirti Seimo narių įtikinėjimui. Kartu jis pripažino, kad gal iki galo nebuvo klausimui pasirengta viešųjų ryšių prasme - Seime per daug akcentuota, kad tai - lenkams taikomas įstatymas. „Bet, be jokių abejonių, tai tikrai ne tik lenkams ir toli gražu – beveik esu tikras, kad jeigu ir būtų vienas kitas lenkas, kuris pasikeistų pavardę turėdamas dokumentą, kurio pagrindu galėtų pasikeisti – tai būtų tikrai nedidelė mažuma. Didžioji dalis būtų lietuvių, kuriems situacija, kad reikia pavardes lietuvinti, pakankamai kebli ir paveldėjimo dokumentų forminime, ir norint turėti sutuoktinio pavardę“, - aiškino kancleris.
DELFI primena, kad Seimas ėmėsi svarstyti konservatoriaus-krikdemo Gintaro Songailos pateiktą alternatyvų projektą, pagal kurį dokumentuose būtų rašomos lietuviškos asmenvardžių formos. Lietuviškai turėtų būti perrašomi net užsieniečių, įgyjančių Lietuvos pilietybę, vardai ir pavardės, užsieniečio sutuoktinio pavardę paėmusio ir jo pavardę gavusių vaikų bei vaikaičių, asmenvardžiai.
Anksčiau asmens turėta (kitose valstybėse įteisinta) nelietuviška vardo ir pavardės forma būtų įrašoma Lietuvos paso kitų įrašų skyriuje. Žmogui pageidaujant, jo pavardė, kurią jis įgijo iš sutuoktinio, į paso kitų įrašų skyrių galėtų būti įrašyta nelietuviška (autentiška) grafine forma. Už šias procedūras būtų taikomas lengvatinis žyminis mokestis.
R.Šimašius įsitikinęs, kad G. Songailos projektas problemų nesprendžia – asmens pavardės įrašymas „Kitų įrašų“ grafoje neišsprendžia žmogaus teisių klausimo, kad jo pavardė – jo nuosavybė ir į ją niekas negali kėsintis.
Beje, trumpo, ir, kaip vėliau paaiškėjo, paskutinio vizito į Vilnių atvykęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis pareiškė, kad Seimo sprendimas atmesti įstatymo dėl užsienietiškų vardų ir pavardžių rašybos nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis jį nustebino ir trukdo artimiems ryšiams.
Šį sprendimą R. Šimašius yra įvertinęs kaip didžiavalstybinį pseudopatriotizmą.