Šilumos kaina visoje Lietuvoje šį šildymo sezoną buvo apie 22 ct/kWh, o praėjusį – 25 ct/kWh. 2008-2009 m. sezoną vidutinė lauko temperatūra buvo +0,4 laipsnio, o šį sezoną – 1,7 laipsnio žemiau nulio.
Šiomis dienomis daugelyje šalies miestų baigiamas šildymo sezonas, kuris prasidėjo spalio viduryje.
Mokėjo keliasdešimt litų daugiau
LŠTA, lygindama lapkričio-kovo mėnesių duomenis, preliminariai skaičiuoja, kad sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma lietuvių, vidutinio 60 kv. m dydžio buto šildymas šį sezoną per mėnesį vidutiniškai kainavo 357 Lt, o praėjusį – 354 Lt.
Tai, anot V. Stasiūno, lėmė didesnis šilumos sunaudojimas, nes šiemet per mėnesį vidutiniškai tokiam butui prišildyti reikėjo 1620 kWh, o praėjusiais metais – 1416 kWh.
Naujos statybos daugiabutyje esančiame tokio paties dydžio bute tiek šiemet, tiek ankstesniais metais atėjo tokia pati sąskaita už šildymą – apie 120 Lt.
Labiausiai sąskaitų dydžiai šį ir praėjusį šildymo sezoną skyrėsi kiauriausiuose daugiabučiuose. Šį sezoną tokiame daugiabutyje esantis 60 kv. m butas per mėnesį vidutiniškai suvartojo 2400 KWh ir mokėjo 528 Lt, o praėjusį – 1992 kWh ir mokėjo 498 Lt.
„Daugiau mokėjo kiauresni namai, nes kuo šalčiau, tuo vėjas dar labiau išpučia šilumą. Juk jeigu žmogus šiltai apsirengęs, tai jam didelio skirtumo nėra, ar lauke – 5 laipsniai, ar – 10 laipsnių. Su šiluma juk irgi tas pats“, – kalbėjo V. Stasiūnas.
Gyventojų skolos – 20 mln. Lt didesnės
LŠTA duomenimis, šių metų sausį už šilumos tiekimą Lietuvos gyventojai ir įmonės buvo skolingi 180 mln. Lt arba 50 mln. Lt daugiau nei buvo prieš metus. Tik gyventojai šilumos tiekėjams šių metų sausį buvo skolingi 110 mln. Lt arba 20 mln. Lt daugiau nei prieš metus.
„Gyventojų skola padidėjo, matyt, ir dėl didesnių mokėjimų, ir dėl pragyvenimo lygio“, – svarstė V. Stasiūnas.
Už dujas lietuviai sumokėjo 850 mln. Lt
„Išeitis viena – šiltinti namus, nes šilumos suvartojimas priklauso nuo pastato būklės. Yra gyvi pavyzdžiai, kiekvieną mėnesį siunčiame, kiek kartų skiriasi seno ir naujo namo šildymo sąskaitos “, – sakė LŠTA prezidentas.
Lietuvos pastatai, anot pašnekovo, sunaudoja triskart daugiau šilumos nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje.
V. Stasiūno teigimu, dar vienas būdas sutaupyti – plėsti biokuro naudojimą, kuris šiuo metu yra bent dukart pigesnis nei dujos. LŠTA duomenimis, 2008-2009 m. šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas tiekėjams mokėjo 1600 Lt už toną naftos ekvivalento, o už tokį patį kiekį biokuro – 670 Lt. Šį šildymo sezoną už gamtines dujas šilumos tiekėjai mokėjo 1242 Lt už toną naftos ekvivalento, o už biokuro – 566 Lt.
V. Stasiūno duomenimis, už praėjusį šildymo sezoną sunaudotas dujas lietuviai sumokėjo apie 1 mlrd. Lt, o šį – apie 850 mln. Lt.
Šį šildymo sezoną biokuras sudarė beveik 20 proc. viso centralizuotam šildymui gaminti naudojamo kuro, nors Lietuva galėtų iš jo gaminti 80 proc. viso reikiamo šildymo.
„Jeigu mes kūrentume biokurą, būtume sumokėję dukart mažiau. Bet kad galėtume tai daryti, turime pastatyti įrengimus, kurie yra daug sudėtingesni nei gamtinėms dujoms kūrenti. Dabar mūsų biokuras supūva ir sudega laukuose“, – kalbėjo LŠTA prezidentas.
Jo teigimu, birželį Lietuva Europos Sąjungos institucijoms turi pristatyti savo programą, kaip iki 2020 m. ji iš biokuro gamins 80 proc. visos reikiamos šilumos.
Su paltu be sagų nešilta
Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos pirmininkas Juozas Antanaitis tvirtina, kad ne šilumos kaina, bet didžiulis jos suvartojimas lemia triženkles sąskaitas už šildymą.
„Mes nemokame daug, mes tiesiog per daug perkame šilumos. Langas užkaltas fanera, o mes tam žmogui, kuris taip užsikalė savo langą, mokame kompensaciją už daug suvartotos šilumos. Jis moka ne už šilumą, o už savo neūkiškumą. Jeigu tavo švarkas ar kailiniai be sagų ir su skylėm, jeigu vaikštai atsilapojęs, tai iš kur tau bus šiluma. Ši gerovė yra mūsų pačių rankose ir kišenėse“, – DELFI sakė jis.
Prižiūrimame daugiabutyje, anot jo, per metus vienam kvadratiniam metrui turi būti sunaudojama iki 100 kWh (apie 3,5 Lt per mėnesį) šilumos. Tuo tarpu dabar vidutiniškai vienam kvadratiniam metrui apšildyti per metus sunaudojama 160-210 kWh.
„Tai yra nenormalu, užsienyje vienam kvadratiniam metrui per metus sunaudojama apie 50-75 kWh. (...). Per vasarą susitvarkykime šildymo sistemas, apšiltinkime ir izoliuokime visus vamzdynus, subalansuokime šilumos srautus, bent jau iš vidaus pagal galimybes apsišiltinkime sienas, priimkime sprendimą dėl namo remonto ir energijos taupymo priemonių įgyvendinimo, tada nereikės verkti, kad daug mokame“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, netgi įstatymai įpareigoja butų savininkus prižiūrėti namus, tačiau tai daro tik nedaugelis daugiabučių.
Talinas moka panašiai, Ryga – mažiau
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Danas Janulionis DELFI sakė, kad šildymo kaina Baltijos šalių sostinėse yra panaši. Vilniuje centralizuoto šildymo kaina buvo 20,4 ct ct/kWh su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) be vartotojų mokamos daugiau nei 1 ct/kWh kompensacijos dėl per ankstesnį šildymo sezoną patirtų nuostolių. Tuo tarpu Rygoje ji buvo apie 15,6 ct/kWh su PVM, Taline – 22,2 ct/kWh su PVM.
„Rygos tarifas yra mažesnis, nes jie dujas per 31 proc. pigiau nei mes, nes savo skaičiavimui jie yra pasirinkę devynių mėnesių naftos kainų vidurkį, kitaip sakant, jų kainos dar nepasivijo mūsų, bet vėliau pasivys ir aplenks“, – sakė jis.
Lietuva dujų kainas skaičiuoja pagal prieš pusmetį buvusių naftos kainų vidurkį.
Kitam rudeniui – niūros prognozės
„Tendencijos yra siaubingos“, – apie prognozuojamas dujų kainas DELFI sakė prašęs likti neįvardytas vienas energetikos ekspertas.
Anot jo, šių metų sausį naftos kaina, nuo kurios priklauso ir rusiškų dujų kaina, buvo dvigubai didesnė nei prieš metus. Šiuo metu barelis naftos kainuoja apie 87 JAV dolerius, o 2009 m. sausį toks pat kiekis naftos kainavo 43 JAV dolerius.
„Kadangi dujų kaina priklauso nuo naftos kainos, tai galite įsivaizduoti, kokia yra tendencija. Šiuo metu dujų kaina prie Lietuvos sienos yra apie 820 Lt už tūkstantį kubinių metrų. Tuo tarpu tendencijos tarptautinėse rinkose rodo, kad gruodį dujų kaina prie Lietuvos sienos gali pasiekti 950 Lt. Taigi vidutinė šių metų antrojo pusmečio kaina bus maždaug 15-16 proc. didesnė nei pirmąjį šių metų pusmetį. Tolesniems pusmečiams tikslių prognozių nėra“, – sakė pašnekovas.
DELFI primena, kad Lietuvoje centralizuotai teikiamos šilumos kaina gali būti keičiama kas mėnesį priklausomai nuo besikeičiančios kuro – dažniausiai dujų – kainos.
