Koks jo atsakymo turinys? Kadangi T.Bitino straipsnis yra atsakymas į manąjį, tai tikėjausi, kad argumentams bus pateikti kontrargumentai.
Pirmiausia apie argumentus. Aš sakiau ir pabrėžiau, kad ribotų resursų naudojimas kariuomenei ir karo reikalams mažina ekonominį Lietuvos potencialą ir silpnina valstybės saugumą. Išlaidos kariuomenei visame pasaulyje yra ekonomiškai žalingos, o Lietuvoje ypač, nes mes neturime karo pramonės. Išlaidos kariuomenei Lietuvoje yra neracionalios, nes kariuomenė nėra pajėgi atlikti savo funkcijos – apginti šalį karinėmis priemonėmis. Kišti pinigus į kariuomenę yra tas pats, kas pirkti labai brangų benziną automobiliui, kuris nevažiuoja. O kodėl tai mažina saugumą? Todėl, kad tų resursų, kurie panaudoti kariuomenės reikalams, nebelieka kitoms valstybės funkcijoms užtikrinti. Todėl, kad vietoj to, kad būtų kuriami realūs šalies gynybos planai, laikas ir resursai švaistomi iliuzijoms ir eksperimentams.
O ką į šį argumentą atsako T.Bitinas? Visiškai nieko. Niekur tekste netvirtinama, kad kariuomenė šiuo metu yra pajėgi apginti šalį, kad išlaidos kariuomenei yra pagrįstos ir racionalios, kad kariuomenė didina, o ne mažina saugumą, ir kodėl yra būtent taip, o ne kitaip. T.Bitinas pateikia tik tokį pabirų teiginių rinkinėlį.
1) Išlaidos gynybai yra pateisinamos, nes dar daugiau išleidžia Šveicarija, Lenkija, Švedija ar Suomija. Bet Šveicarija, Švedija, Suomija ir netgi Lenkija išleidžia daugiau ir socialinei apsaugai ir švietimui. Ir bendrai toks ir panašūs teiginiai man atrodo nerimti, nes tai, kad kažkas daroma vienoje valstybėje, nereiškia, kad tai yra savaime gera ir neginčytina, ar kad kita valstybė turi elgtis taip pat. 2) Lietuvoje kariuomene pasitikima labiau nei kitomis institucijomis. Bet labiausiai pasitikima gaisrininkais. O jei, pavyzdžiui, policijai būtų skiriama daugiau lėšų, gal pagerėtų rezultatai ir išaugtų pasitikėjimas ir šia institucija. 3) Narystė NATO atgrasins potencialius priešus.
Pritariu, bet teigiu, kad aljanso ateitis labai neaiški ir nuo mūsų nepriklauso. Visai įmanoma, kad Afganistanas aljansui taps tuo, kuo Vietnamas tapo JAV. Ir kaip tai paveiktų Lietuvą? 4) O svarbiausias teiginys dėl kariuomenės naudos, paryškintas riebesniu šriftu, yra jos reikšmė ugdant ir simbolizuojant patriotizmą.
Bet kuriuo atveju, nederėtų pervertinti kariuomenės reikšmės ką nors ugdant ir šviečiant. Bet kokia veikla gali ugdyti patriotizmą ir prisidėti prie bendros asmens raidos. Pavyzdžiui, tautinės giesmės giedojimas, eilėraščių mokymasis atmintinai, birbynių drožimas, vaikščiojimas Palangos tiltu. Galima būtų net teigti, kad labiausiai patriotizmą ugdo emigracija ar okupacija, nes dažnai pradedama mąstyti vertinti tada, kai netenkama. Todėl vis dėlto svarbesnis klausimas yra ne tai, ar kariuomenė ugdo patriotizmą, o tai, ar tai iš tiesų yra geriausias ir pigiausias būdas tai daryti. Tikriausiai dauguma sutiks, kad ne.
O ar svarbu, kad, kaip teigia T.Bitinas, kariuomenė simbolizuoja pilietiškumą ir patriotizmą? Tiesa sakant, man nelabai aišku, kaip institucija, kuri turi konkrečią funkciją ir tikslus, gali simbolizuoti pilietiškumą ir patriotizmą. Bet tarkime, kad Lietuvos kariuomenė iš tiesų simbolizuoja Lietuvos piliečių pasiryžimą ginti valstybę ir jos nepriklausomybę. Kyla daugybė klausimų: o gal simbolinei funkcijai užtektų ir simbolinės kariuomenės? Gal kokia nors kita institucija irgi galėtų simbolizuoti tą pasiryžimą, kurio piliečiams dėl valdžios veiksmų jau ima trūkti?
Vis tiek viskas galop atsiremia į ribotus resursus ir būtinybę spręsti, kaip juos racionaliausiai panaudoti. Pavyzdžiui, jei gerai pamenu, Prezidentūra (irgi šioks toks simbolis) įsirengė „Versace“ tualetus už 200 000 litų. Simbolizavimui galima būtų įsigyti Lietuvos vėliavą, kurią „Gucci“ už kokį šimtą milijonų padabintą gintaru, smaragdais ir rubinais. Būtų brangu, bet gerai simbolizuotų, o ir išlaidos vienkartinės, o ne kasmetinės.
Džiugu, kad mano kukli nuomonė apie kariuomenę sulaukė tokios komentatorių reakcijos. Tai rodo gyvą piliečių emocinį santykį su valstybe, domėjimąsi jos gynybos reikalais bei milžinišką kiekį prislopintos agresijos „kitų“ atžvilgiu, kuri tinkamai nukreipta prilygtų atominei bombai. Atrodo, kad kariuomenės būtinumo neigimas lygiai taip pat puikiai skatina patriotizmą, kaip ir pati kariuomenė.
Tuo tikslu dar galima būtų ir nubausti Ą.Bagdoną, atimti jam pilietybę, deportuoti, sudaužyti, ar net kulką jam į galvą, kaip siūlė kai kurie komentatoriai. Tačiau jokių problemų tai neišspręstų. Kaip iliustruoja ir T.Bitino reakcija į straipsnį, emocinio ryšio neužtenka – reikia platesnių, argumentais pagrįstų diskusijų ir konkrečių sprendimų dėl to, ką mums reiškia valstybė ir kaip, kokiomis priemonėmis ją stiprinti.