„Buvo atlikti išsamūs žemės, oro, paviršinių vandenų tyrimai, kurie parodo, kad cheminė aplinkos tarša neviršys leistinų normos tiek statant, tiek eksploatuojant jėgainę. Galutinė išvada – tai nepablogins ekologinės situacijos“, – Vilniaus universiteto Fizikos fakultete surengtame pristatyme sakė Baltarusijos delegacijos vadovas, mokslinius tyrimus atliekančios bendrovės „Belnipienergoprom“, kuri priklauso energetikos koncernui „Belenergo“ direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Bobrovas.
Iš salės pasigirdus klausimui, kodėl jėgainę planuojama statyti taip arti kitos šalies didelio miesto, nors tai prieštarauja TATENA saugos principams, V. Bobrovas tvirtino, kad bet kurioje vietoje Baltarusijoje pastačius AE, ji bus šalia kitos valstybės sienos, todėl statybų vieta pasirinkta remiantis tik geologiniais tyrimais.
Aktyviausių diskusijos dalyvių ir toliau klausiamas, kodėl jėgainė statoma šalia Lietuvos, svečias galiausiai atsakė klausimu: „O kur jūs planuojate statyti AE? Prie mūsų sienos“.
Vienas iš delegacijos narių, atremdamas auditorijos kritiką dėl galimo užterštumo, priminė, kad Baltarusija buvo tarp šalių, labiausiai nukentėjusių nuo Černobilio avarijos ir retoriškai klausė: „Negi jūs manote, kad mes esame savo pačių tautos priešai?“.
Pasak V. Bobrovo, Baltarusijai naujos jėgainės reikia todėl, kad šalis nepasigamina pakankamo kiekio elektros, o naujoji AE leistų užtikrinti šalies energetinę nepriklausomybę.
Pristatyme jis tvirtino, kad 2340 megavatų galingumo jėgainės pirmasis blokas savo darbą turėtų pradėti 2016 m., antrasis – 2018 m. Baltarusijos AE planuojama Astravo rajone statyti kiek daugiau nei 20 km nuo Lietuvos sienos ir maždaug 50 km nuo Vilniaus.
Vadino melu ir galima katastrofa Lietuvai
„Nepamirškite, kad ten, kur norite statyti elektrinę, kitoje sienos pusėje yra Vilnius. Statykite kur nors, kur nėra didelio miesto, tada rizika bus mažesnės“, – Baltarusijos delegaciją ragino vienas diskusijos dalyvių.
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis baltarusių teiginius, kad būsimoji jėgainė neturės poveikio aplinkai, vadino melu.
„Aš netikiu tuo, ką šiandien pareiškė pranešėjas, kad nebus poveikio aplinkai. Aš garantuoju, kad tai yra melas. Netgi kai šeimininkė kepa blynus, būna neigiamas poveikis. Poveikis tikrai bus. Galima kalbėti tik apie jo mastą“, – tvirtino jis.
„Atsiminkim, kad Neries vanduo, praėjęs aušinimo sistemos agregatus pateks į Vilnių. Ar jūs tikitės, kad čia susirinkę žmonės gali pritarti tokiam statybos variantui? Nebūkim naivūs“, – tęsė jis.
Nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos „Atgaja“ pirmininkas Saulius Pikšrys piktinosi Baltarusijos delegacijos pristatymu ir anksčiau pateikta informacija.
„Aš esu pakankamai gerai susipažinęs su ataskaita ir netgi skaičiau Lietuvos atsakymus dėl PAV. Išvada būtų tokia – į tuos 39 klausimus, kuriuos ministerija uždavė jiems, aš ten mačiau tik gal kelis rimtus atsakymus, į kitus klausimus, kurie yra nepatogūs, pavyzdžiui, apie eksploatacijos metu vykstančius išmetimus ir kokios numatytos priemonės, yra neatsakyta“, – diskusijoje kalbėjo jis.
Dalyvių pasipiktinimą sukėlė ir tai, kad jėgainėje planuojama naudoti esą niekur iki šiol nenaudojamą reaktorių.
„Jeigu įvyktų tokia atominė katastrofa, kokia įvyko Černobilyje, ką mes turėtume Lietuvoje? Mes turėtume sunaikintą Lietuvos sostinę, 85 proc. užterštą šalies teritoriją su tiesiogiai iš avarijos vietos atitekančia upe. (...) Kiek sieks mano jėgos, aš tikrai skatinsiu žmones protestuoti ir nepasirašyti po tokia PAV ataskaita, nes ji yra nepilna, joje neaprašyti tikri duomenys, technologijos, išmetamų medžiagų ir nuotekų kiekiai“, – kalbėjo kelioms visuomeninėms organizacijoms atstovaujanti Rasa Navickienė.
Po pristatymo pasipiktinusi auditorija rankų pakėlimu nusprendė, kad pristatymas neįvyko ir sutarė Jungtinių Tautų Espoo konvencijos (poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos – DELFI) sekretoriatą informuoti apie tai, kaip vyko renginys.
Per beveik keturias valandas trukusį prristatymą nemažai laiko skirta diskusijoms apie tai, kodėl nėra pakankamo vertimo iš rusų kalbos į lietuvių.
Prieš pristatymą savo atsišaukimus apie šios jėgainės grėsmę dalijo AE darbuotojų kostiumais vilkintys ir dujokaukes užsidėję aktyvistai.
DELFI jau rašė, kad Lietuvos aplinkos ministerija, perskaičiusi Baltarusijos AE PAV, uždavė 39 klausimus, į kuriuos laukiama atsakymų.
Baltarusijos paprašyta atsakymų į klausimus dėl radiacijos, avarinių situacijų valdymo ir poveikio Neriai.
Lietuva savo oficialią nuomonę dėl Baltarusijos PAV ketina suformuoti įvertinusi visuomenės pastabas ir pasiūlymus, kurių lauks iki kovo pabaigos. Lietuvos nuomonė ir išvados dėl PAV nėra privalomos Baltarusijai.
