Remiantis politiko skaičiavimais, pristatytais valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos frakcijos posėdyje, iš šių siūlymų būtų galima surinkti 1,196 mlrd. Lt, o nemažinant senatvės pensijų ir kitų išmokų biudžetas papildomai išloštų apie 140 mln. Lt.
„Kol kas tai yra tik siūlymai, kurie turi būti patikslinti Finansų ministerijoje. O šiaip aš manyčiau, kad būtų galima mėginti ieškoti dar tų rezervų ir galvoti apie kitokį senatvės pensijų problemų sprendimą – šiame etape jas mažinti mažiau arba gal iš viso atsisakyti mažinimo“, - po frakcijos posėdžio sakė R. Dagys, bet patikslinti savo siūlymų nepanoro.
Siūlo atsisakyti socialinių išmokų ir pensijų mažinimo
DELFI žiniomis, frakcijos posėdyje R. Dagys pristatė savo skaičiavimus, kaip reikėtų atsižvelgti į prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymus bei išspręsti senatvės pensijų mažinimo klausimą.
R. Dagys savo projekte siūlo nepritarti šalpos pensijų mirties atveju mažinimui, transporto lengvatų neįgaliesiems naikinimui, senatvės pensijų karpymui, išmokų mažinimui dirbantiems neįgaliesiems.
Parlamentaras pritaria D. Grybauskaitės pozicijai motinystės (tėvystės) išmokas karpyti ne nuo sausio, o nuo liepos. Su šalies vadove jis taip pat sutinka, kad 2 proc. didinti „Sodros“ įmokų nevertėtų.
Buvęs ministras bei esamas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas norėtų, kad daugiavaikėms motinoms už vaikus būtų mokamos 52,5 Lt išmokos iki vaikui sukanka 18 metų (dabar mokama po 92 Lt iki vaikui sueina 24 metai), siūlo atsisakyti planų karpyti slaugos ir priežiūros kompensacijas, nepritaria alimentų fondo naikinimui ir nukentėjusiųjų Sausio 13-ąją valstybinių pensijų mažinimui.
Visi šie planai bendras išlaidas padidina 1,056 mlrd. Lt, tačiau R. Dagys pateikia siūlymus, kur būtų galima rasti 1,196 mlrd. Lt.
Pensininkus gelbėtų ir Valdovų rūmai?
Ieškodamas, kur būtų galima rasti papildomų lėšų, konservatorių-krikdemų politikas laikėsi priesako išlaikyti mažesnį nei 10 proc. fiskalinį deficitą. Tuo atveju, jeigu būtų visiškai atsisakoma didinti „Sodros“ įmokas, R. Dagys skaičiuoja, kad iki draudžiamos biudžeto deficito ribos lieka apie 479 mln. Lt. DELFI žiniomis, frakcijos posėdyje politikas svarstė, kad deficitas nuo dabar numatytų 9,5 proc. galėtų didėti iki 9,8 proc.
R. Dagys siūlo nesocialinės srities programas sumažinti iki 2008 m. lygio, o laukiamas efektas esą siektų 277 mln. Lt. Jis taip pat norėtų 10 proc. kirpti numatytas lėšas sveikatos srities reformai (iš viso jai numatyta 312 mln. Lt), jis numato ir sveikatos biudžeto fondo sumažinimą 0,8 proc. ir tai esą atneštų 31,2 mln. Lt.
Be jau išvardytų priemonių, politikas siūlo 10 proc. mažinti našlių pensijas (atneštų 20 mln. Lt), tiek pat kirpti tėvystės išmokas (3,3 mln. Lt), aptirpdyti kelių fondo lėšas (25 mln. Lt, bet plane nurodoma su klaustuku), 5 proc. sumažinti teisėjų darbo užmokesčio fondą (4,15 mln. Lt).
Dar 14-15 mln. Lt konservatorius siūlo laimėti apribojus neišmokėto darbo užmokesčio teisėjams grąžinimą, 15 mln. Lt norima sumažinti lėšas, skirtas administruoti įstaigoms, perimtoms iš apskričių, o ligos išmokų administravimo lėšas siūloma paimti iš sveikatos biudžeto „Sodros“ biudžete tam lėšų nenumatant (taupymas – 3,7 mln. Lt).
R. Dagys taip pat nori sumažinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pastato statybai skiriamas lėšas 10 mln. Lt (iš viso skirta 37,1 mln. Lt), ragina atsisakyti planuoto pelno mokesčio mažinimo nuo 20 proc. iki 15 proc. Jo skaičiavimais, jeigu pelno mokestis būtų mažinamas iki 17 proc., tai būtų sutaupoma apie 121 mln. Lt.
Kitų lėšų dar būtų ieškoma mažinant bedarbio pašalpas, karpant Valdovų rūmų finansavimą bei kitoms šalims parduodant Kioto protokole numatytus kiekvienos šalies taršos vienetus, kurių Lietuva neišnaudoja.
Pagal R. Dagio planą, bedarbių pašalpos mažėtų 20 proc. ir atneštų 60 mln. Lt, Valdovų rūmų finansavimas sumažėtų 10 mln. Lt (numatyta 17 mln. Lt), o taršos vienetų pardavimas kitoms šalims įplaukas į biudžetą padidintų 250 mln. Lt.
A.Matulas siūlo didinti akcizus alui
TS-LKD frakcijos posėdyje buvo pateikta ir kitų politikų siūlymų, tarp jų buvo ir Antano Matulo svarstymas 20 proc. padidinti akcizą alui. DELFI žiniomis, posėdyje buvo kalbėta, kad iš to būtų galima išlošti papildomus 200 mln. Lt.
Šiuo metu Lietuvoje alui taikomas akcizas už 1 proc. etilo alkoholio koncentracijos alaus hektolitre - 8,5 Lt (kai alus yra ne stipresnis nei 8,5 proc.), tuo tarpu alkoholis stipriuose gėrimuose apmokestintas 5,2 karto didesniu tarifu nei alkoholis aluje ir siekia 44,16 Lt.
Tokia praktika, kai 1 proc. etilo alkoholio stipriuose gėrimuose apmokestinamas didesniu akcizo tarifu nei 1 proc. etilo alkoholio, esantis aluje, taikoma beveik visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.
Mažesnis minimalus akcizas alui, lyginant su stipriųjų gėrimų minimaliu akcizu, nustatytas ES direktyvose. Tokia apmokestinimo akcizais tvarka, kai silpnesni alkoholiniai gėrimai apmokestinami mažesniu akcizo tarifu nei stipresni gėrimai, pagrįsta tuo, kad stipresniuose gėrimuose yra daugiau etilo alkoholio, kurio vartojimą siekiama riboti dėl grėsmės visuomenės sveikatai.
„Natūralu, kad kiekvienas Seimo narys, išmanantis savo sritį, daugiau linkęs kalbėti būtent apie ją. Ar tai akcizų alkoholiui didinimas (aš kaip pavyzdį pateikiu), ar atskirų investicijų eilučių atsisakymas (galima kalbėti kad ir apie Valdovų rūmus, nes tai plačiai aptariama, ir apie kitas statybas), galbūt dar kažką būtų galima sumažinti... Šiandien vyko pasikeitimas nuomonėmis, manau, kad dabar darbas bus intensyvus ir komitetuose, ir frakcijose“, - po frakcijos posėdžio sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, bet, kaip vertina savo pirmtako siūlymus, svarstyti nesiėmė.