Kalbininkai neprieštarauja, kad tokia galimybė būtų sudaryta, bet teigia esantys prieš galimą visuotinį pavardžių keitimą, apie ką buvo svarstoma tarpukario Lietuvoje.
"Teisingumo ministras tvirtina taisykles dėl pavardžių keitimo. Svarstome įvesti dar vieną pagrindą - susitrumpinimą pavardės, paliekant tradicinį įprastą vartoti sutrumpintą variantą (...). Pavardžių susitrumpinimas numetant nebūdingas lietuvių kalbai priesagas yra neproblemiškas atvejis", - antradienį žurnalistams sakė Liberalų sąjūdžio deleguotas R.Šimašius.
Teisingumo ministras naujas taisykles žada patvirtinti per vieną ar kelias savaites. Asmenys, norintys atsisakyti slaviškų priesagų pavardėse, turės kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas.
Pavardžių keitimo galimybę su teisingumo ministru antradienį aptarusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkės pavaduotoja Jūrate Palionytė sakė, kad kalbininkai neprieštarauja, jog atsisakyti priesagų būtų galima individualia tvarka, bet nepritartų visuotiniam pavardžių keitimui.
"Tie asmenys, kurie norėtų atsisakyti slaviškų priesagų, galėtų tai daryti individualia tvarka. Tarpukariu buvo sumanyta ir pradėti kurti teisės aktai, kad tai būtų visuotinis dalykas, bet nemažai kalbos specialistų tam prieštaravo, todėl kad pavardė yra brangintinas žmogaus žymuo ir tai yra jo šeimos, giminės pavardė. Todėl tokio visuotinio pavardžių keitimo atsisakant slaviškų priesagų tikrai nereikėtų ir dabar kalbos specialistai tam nepritartų", - žurnalistams sakė J.Palionytė.
Kalbininkė pabrėžė, kad pavardžių sistema Lietuvoje kūrėsi kelis šimtmečius ir jau yra nusistovėjusi.
R.Šimašiaus teigimu, įteisinus naująją tvarką, masinio pavardžių keitimo Lietuvoje neturėtų būti.
Pasak ministro, dėl įvairių netradicinių priežasčių, neskaitant santuokų ir ištuokų, kasmet pavardes prašo leisti pasikeisti apie 1500 Lietuvos gyventojų. Kiek iš jų nori susitrumpinti pavardes atsisakydami slaviškų priesagų, tikslių duomenų nėra.