Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai teko 515 krepšelių, Šiaulių kolegijai – 492, Kauno technikos kolegijai - 311 krepšelių, Klaipėdos kolegijai – 309. 362 už studijas nemokėsiančius studentus pritraukė Panevėžio kolegija, Utenos kolegija – 343, Vilniaus teisės ir verslo kolegija – 325.

Bendrojo priėmimo į kolegijas etape dalyvavo 12 367 stojantieji. Iš viso studijuoti kolegijose pakviesti 8297 studentai iš planuotų maždaug 10 tūkstančių. 3295 bus pakviesti į mokamas studijas. Likusios laisvos vietos bus "užkamšytos" papildomo priėmimo metu.

P.Žiliukas: vaizdas liūdnas

"Mano akimis, vaizdas yra gana liūdnas, nes matome, kad dauguma į kolegijos patekti pageidavusiųjų jas rašė kaip atsarginį variantą. Šiame etape dalyvavo beveik 12,4 tūkst. studentų ir yra beveik 2 tūkst. neišdalytų krepšelių. Technologijos moksluose jų liko apie 40 proc. (...) Praktiškai bet kas deklaravęs gauna finansavimą ir su labai žemais balais", - BNS antradienį teigė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas.

Jo nuomone, dėl šių nepadalytų krepšelių turėtų spręsti Švietimo ir mokslo ministerija, jie galėtų būti išdalyti universitetams.

Labiausiai pasisekė, pasak P. Žiliuko, Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai (LAJM) ir Šiaulių kolegijai (ŠK), kuriose į valstybės finansuojamas vietas įstojo daugiau pirmakursių nei pernai: LAJM - pernai 265 studentai, o šiemet apie 280, ŠK - pernai 455, o šiemet apie 500.

Visos kitos kolegijos pirmakursių surinko mažiau nei pernai. Labiau nepasisekė Žemaitijos kolegijai (ŽK) ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijai (KMAIK), nes abi šios kolegijos surinko dvigubai mažiau pirmakursių nei praėjusiais metais: ŽK - pernai 468, o šiais metais apie 200, KMAIK - pernai 270, šiais metais apie 130.

"Pagaliau visuomenė parodė savo nuomonę, kad vis dėlto universitetinis išsilavinimas yra vertybė ir kolegijų burbulas yra išpūstas, nes jų tinklas yra labai platus ir jam daug dėmesio skirta, bet visgi nepaklausus. Pagrindinė misija, kuri joms skirta, - tarnauti darbo rinkai, nepasitvirtino", - teigė P. Žiliukas.

Iš viso į aukštąsias mokyklas stojo 36 991 pageidaujančiųjų. Į valstybės finansuojamas vietas universitetuose pateko 11 566 asmenų.

Kiek studentų priimti į mokamas vietas, sprendžia kiekviena aukštoji mokykla atskirai.

Šiais metais bendrajame priėmime dalyvauja 20 universitetinių aukštųjų mokyklų ir 24 neuniversitetinės aukštosios mokyklos.

Studentai „išbrokavo“ 20 studijų programų

Nepakankamai studentų pritraukė 14 valstybinių kolegijų ir 6 privačių kolegijų siūlomos studijų programos.

Studentų nesudomino Alytaus kolegijos siūlytos buhalterinės apskaitos, prekybos vadybos ir programavimo kompiuteriams programos, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos siūlyta plantacinės ir nemedieninės produkcijos ūkio programa, Marijampolės kolegijoje - dailės ir technologijų pedagogika; siuvinių technologija, Šiaulių kolegijoje - įstaigų ir įmonių ūkio priežiūra, Utenos kolegijoje - žemės ūkio technologija, ergoterapija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje – pašto veikla. Studentai „išbrokavo“ 4 Žemaitijos kolegijos siūlytas programas - muzikos pedagogiką, šokio pedagogiką, agroverslų technologijos kompiuterinę techniką.

Studentai nesusidomėjo privačios V. A. Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos marketingo vadybos studijų programa, Socialinių mokslų kolegijos siūloma verslo komunikacijos vadyba ir programavimu kompiuteriams, Šiaurės Lietuvos kolegijos siūlyta kompiuterių tinklų administravimo studijų programa. Vakarų Lietuvos verslo kolegijoje nepopuliarus programavimas kompiuteriams, Vilniaus verslo kolegijos programavimas ir internetinės technologijos.